Dvasinio augimo keliai ir subtilybės

Dėkoju už jūsų laiškus 🙂 Gavau Vilmos klausimą – kokiais būdais galime pradėti asmeninius pokyčius ir kokius aš esu išbandžiusi. Jų yra labai daug, o aš galiu rašyti tik apie tuos, kuriuos asmeniškai išbandžiau. Suprantu, kad tarp gausybės metodikų galima pasimesti.. Be to, viskas, kas nepažinta, atrodo sudėtinga, ir kartais sunku tam pažinimui, o tuo labiau pokyčiams, pasiryžti. Kaip diskutavome su bendraminčiu “lp“ – poreikis pokyčiams paprastai ateina ne iš gero gyvenimo. Tai būna situacija, kai intuityviai jaučiame, kad kažkas ne taip..

Pirmiausiai noriu pabrėžti – nes tai yra svarbu – kad pilno, visapusiško, visaapimančio žinojimo apie mus supantį pasaulį neturi nei vienas žmogus, kas jis bebūtų – aukštas dvasinis vadovas ar mokslininkas. Todėl vienos dvasinio augimo metodikos, tinkančios visiems, tiesiog nėra. Jų per gyvenimą gali būti daug, ir tai yra normalu, net gerai. Bet koks prisirišimas prie vienos sistemos ar metodikos yra sustojimas. Tam, kad augtume, turime nuolat plėsti savo pažinimo ratą. Be to, kiekvienas žmogus yra unikalus, su savo pasaulio matymu ir asmeninėmis savybėmis, todėl ir atlikdami vienodą darbą, atliksime jį skirtingai. Dėl šioos priežasties tų metodikų yra labai daug ir.. labai įvairių atsiliepimų apie jas..

Parašysiu tik apie savo patirtį ir įspūdžius. Filosofinę, dvasinę, psichologinę ir grožinę literatūrą skaičiau visada – kiek save prisimenu. Visuomet rūpėjo išsiaiškinti, kas – kodėl – iš kur – kaip ir dėl ko.. Tai yra pagrindinis mano gyvenimo pomėgis, kuris, žinoma, pastūmėjo nuo skaitymo link realių veiksmų savęs paieškose. Keturis metus to mokiausi grupėje, paskui seminaruose, paskui pradėjau asmenines paieškas. Pirmoji metodika buvo NLP – neurolingvistinis programavimas, supažindinusi su pasąmonės darbu.

Trumpai apie metodiką. NLP kūrėjai – D.Grinderis ir R.Bendleris. Jie teigė, kad tai universalus būdas išspręsti praktiškai visas gyvenimo problemas. Principas – šešių žingsnių vadinamas “refreimingas“, kurio tikslas – perprogramuoti savo pasąmonę norimiems veiksmams. Tie žingsniai tokie: problemos formulavimas; kontakto su pasąmone užmezgimas; pozityvaus ketinimo suformavimas; trijų naujo elgesio variantų atradimas; patikslinimas, ar veikia programa; ir atsakomybės už programos vykdymą prisiėmimas.

Programa įdomi, bet man buvo sunki. Panašias metodikas kūrė nemažai psichoterapeutų ir psichologų, metodikų esmė – ryšys su pasąmone ir sąmoningas naujų programų “paleidimas“. Mano išbandytos – V.Sinelnikovo ir D.Kecho metodikos. Jos padėjo atsikratyti daugybės pasąmonėje tūnojusių destruktyvių programų iš praeities, ypač iš vaikystės. Jei sudomins, patarčiau dirbti su šios srities specialistu ar bent su žmogumi, įsisavinusiu šias metodikas, nes darbas su pasąmone, nežinant visų subtilybių, gali būti net pavojingas.

Sekantis etapas buvo pozityvaus mąstymo ir afirmacijų technikų įsisavinimas. Puikus laikotarpis, šviesus, nes atnešė tokį šviesų pasaulio matymą, tiesiogine prasme įvyko kažkoks sąmonės prašviesėjimas.. Vaikščiojau kurį laiką su diktofonu ir ausinėmis, kuriame buvau įrašius pozityvias afirmacijas. Tai pozityvaus turinio frazės pirmuoju asmeniu, esamuoju laiku, kurių tikslas – įskiepyti pozityvų pasaulio matymą ir pozityvų mąstymą. Pavyzdžiui, “aš esu laimingas žmogus, man viskas sekasi, aš sveikas, kupinas entuziazmo ir jėgų..“ ir panašiai.. Labai smagus ir efektingas būdas, kuriuo galima užsiimti savarankiškai. Jo autorė – Luiza Hey.

Toliau buvo svarbus etapas – psichologijos pagrindai. Aš tiesiog esu įsitikinus, kad tai turėtų būti privalomas dėstomas dalykas mokyklose, pagal amžiaus ypatumus, nuo pat mažens. Be šito žinojimo sunku ne tik bendrauti, bet ir suprasti savo poelgius, o ir save apskritai. Tik iš pažiūros psichologija atrodo sudėtinga. Žinoma, šios srities specialistui reikia turėti daug žinių, nes jis turi sugebėti padėti įvairių problemų turintiems žmonėms. Bet juk mes neturime vienu metu visų psichologinių problemų, todėl pasigilinti į iškilusią problemą visada verta, taip pat ir į bendravimo subtilybes. Tuo labiau, kad populiariosios psichologijos leidinių dabar – daugybė.

Šioje srityje labai pagelbėjo A.Kurpatovo darbai. Tai jaunas gabus psichoterapeutas, parašęs ne vieną mokslinį darbą, populiarinantis ir psichologiją. Buvau viename jo online-seminare internetu: tiesiog sužavėjo jo sugebėjimas per trumpą laiką, išklausius trumpo pasakojimo, įvardinti žmonių nesėkmių priežastis ir pasiūlyti realius sprendimus. Turi ir rašymo talentą ir yra išleidęs daug psichologijos knygų, kurių nemažai jau išversta į lietuvių kalbą. Taip pat psichologės L.Burbo knygos padėjo suprasti, kaip mūsų vidinė būsena veikia mūsų gyvenimą. Visų autorių ir nesuminėsiu..

Dar yra daug sričių, kuriomis domėjausi ir domiuosi ir taikau savo gyvenime tai, kas man tinka ir padeda harmonizuoti gyvenimą. Tai dietologija, įvairios mitybos ir sveikatingumo sistemos – Ajurveda, Fitonika, P.Brego, K.Niši ir t.t. Na, ir sudėtingesnės gyvenimo sritys – tai globalizmo problemos, evoliucija, ekologija, ezoterika. Manau, atsakiau Vilmai į klausimą, kuo aš gyvenu ir kokiu pagrindu apie viską čia rašau 🙂 ..

Dabar apie svarbiausią dalyką- asmeninį metodikos pasirinkimą. Tai labai individualu. Nebūtinai tai turi būti pilna metodika, gali būti savo sukurta, susidedanti iš įvairių tinkančių fragmentų. Pagrindinė taisyklė – tai turi būti lengva ir įdomu. Viskas, kas daroma per jėgą, vargina ir atsibosta. Žmogus turi būti harmonijoje su savimi ir pasauliu, o ne kovoje. Jei kažkas einasi ypač sunkiai – tai netinka ir nereikalinga. Yra posakis: nuo teisingų minčių ir darbų galvos neskauda, jie nevargina.

Visuomet įsiklausykime į savo pojūčius – ar nekelia pasipriešinimo. Mūsų intuicija niekada neklysta. Ir.. nesiraukime iš karto kalnus versti. Ramiai apsvarstę, pradėkime nuo to, ką galime atlikti šiandien. Nuo ko pradėti? Manau, nuo srities, kuri kelia nerimą. Kol nepažiūrėsime tiesiai į problemą – jos neišspręsime, o tik stumsime nuo savęs ir slopinsime. Ir – pozityvus mąstymas – tai “vaistas“ nuo visų ligų, pradžių pradžia.. O metodikas ar literatūrą tikrai atrasite, jei ieškosite ir bus noras pokyčiams 🙂 .

Visiems linkiu atrasti raktą į save 😉 !

Reklama

29 mintys apie „Dvasinio augimo keliai ir subtilybės“

  1. Irgi labai gera tema aš taip pat iš šių dalykų daug kuo domejausi NLP, EFT, Afirmacijas. Visos jos labai padeda. Aš va netikejau, kad kartojimas visokių teigiamų frazių padarys tokią įtaką, bet tikrai veikia, bet labai nepastebimai galiu pasakyti. Pradžioje galvojau nu koks tikslas čia dabar kartoti tas frazes. Bet dabar supratau, kad jos veikia nors ir nelabai apčiuopiamai.

    Kažkaip aš tai įsivaizduoju, kad pritaikius techniką viskas vos ne išsiprendžia, bet ne, kaikam reikia daug laiko ir pastangų.

    EFT puikiai tinka atsipalaidavimui kai jautiesi įsitempęs, padeda bet yra gan nepraktiška jei nori greit atsikratyti įtampos.

    O tas NLP man dar kažkokia migla, tokia gera technika, bet man ji kolkas jokių apčiuopemų rezultatų nedavė 😀 ,bet ir nedaug pastangu dėjau pameginau kartą kitą ir viskas tuo pasibaigė. Žinau žiauriai gera NLP specialistą Anthony Robbins pasaka ne žmogus jis yra. Kiek aš visko iš jo sužinojau. Pasidomekit juo kam įdomu ir jei dar negirdėjot. Nete pilna audio ir video medžiagos.

    Va puku atsirado įkvėpimas pakartoti kursą :D. Dabar aš jau gerokai protingesnis nei buvau 😀 ir yra noras jee 😀
    Nu ir prisapaliojau 😀 net juokas ima, bet tai tiesa.

    Patinka

  2. Labas, lp 🙂
    Tu kaip geros nuotaikos įkvėpėjas 🙂 🙂
    Tai labai daug turi žinių.. Va čia tu teisus – bereikia pradėti realiai veikti..
    Man buvo gyvenime periodai – ir tą moku, ir tą žinau, ir tai girdėjau, bet nieko realiai nedariau..
    Bet.. pasirodo, tame nieko blogo – tai tik informacijos kaupimo periodas.. Svarbu žinoti, kokiu tikslu ją kaupiam, kad būtinai panaudosim..
    Visos mano minėtos technikos buvo laipteliai į savęs pažinimą. Labai jau esu sau paslaptinga, kad iki šiol negaliu su savimi iki galo susipažinti 🙂
    Bet.. taip yra nuostabu stebėti, kai nuo asmeninių pastangų keičiasi gyvenimas, kai pamatai konkrečius puikius rezultatus… SUPER !!
    Galų gale tai tampa gyvenimo būdu ir paskui jau reikalauja vis mažiau pastangų, telieka tik džiaugtis gyvenimu ir dar daugiau jį pažinti 🙂

    Patinka

  3. Aš dar labai noriu pakalbėti apie emocijas. Man įdomu kaip jus reguojate į savo kūno sukeltas reakcijas. Sakykim kažkas į jus nekreipia dėmesio, ar įžeidžia, ar sunervina.. Įdomu tai kaip žmogus tokiomis situacijomis sureaguoja iki to momento kai pradedi imtis išorinų veiksmų. Kas vyksta žmogau viduje.?

    Taigi aš išsiaiškinau, kad tai yra pranešimas mūsų smegenims, kad reikia kažką keisti. Sprendimas galėtų būti toks visų pirma reiktų nustatyti kokie jausmai užplusta. Tada labai svarbu nustatyti kokiai kategorijai priskirtume šį staigų nuotaikos pasikeitimą.

    Aš žinau, kad žmonės dažnai slopina šias emocijas ir visiškai nepagalvoja ką jos ištirūjų jiems sako. Bandydami būti stiprūs ir nepasiduoti joms. O iš tikrūjų tai labai gera savybė kurią įvaldžius labai palengvėtų gyvenimas.

    Nustatei dėl ko kyla šis jausmas imiesi veiksmų, kad jį pakeisti. Nes jei ir toliau lieki apmastymuose, įklimpsti dar giliau.
    Ir kažkaip nereiktų savęs perdaug su tuo surišti.

    Kažkaip kalbėti paprasta, bet įdomu kaip tai veikia realybėje. Iškeikit mane :D. Sakykit aš nusišneku ir panašiai :D. Bus objektyvūs rezultatai 😀 kuriuos pasidalinsiu. Tik velnias tai bus tiketa. Viskas vyksta dažniausiai kai nesitiki. Hmm..

    Patinka

    1. Radau įdomų klausimą ir bandžiau į jį atsakyti jau keletą kartų. Palieku šias savo mintis: Į pirmos pastraipos klausimą mano atsakymas: reaguoti ar nereaguoti į aplinką priklauso nuo jūsų asmenybės. Jeigu ji turi vidinę ramybę, jos neišves iš pusiausvyros jokie sakymai. Aš mokausi suprasti savo asmenines savybes, emocijas, kodėl jos kyla, ar nekyla ir kodėl vienu metu vienokios, kitu -kitokios. Savo savybių pažinimas leidžia daryti korekcijas suradus man netinkamą savybę, pvz, ego. Pastoviai prižiūriu savo vidinį pasaulį. Ramumą pasiekti nėra sudėtinga. Kai suvoki, kas yra mintys, kaip pasakytas žodis su mintimi, plius energija gali veikti mane ir kitus, pradedi suvokti apskritai kaip veikia pasaulis, na per skambiai, sakykim, kaip gyvena žmonija. Šiuo metu bandau suprasti kaip mąstymas/mintys įtakoja kūną, kaip dvasinė energija gali padaryti asmenybę stipria ir kaip ląstelės “gauna“ ligas. Tyrinėti savo asmenybę, stebėti ir analizuoti aplinką – tiek žmones (jų mintis, emocijas, asmenybes), tiek vykstančius įvykius, atrasti ryšius, sąsajas – tai kelias kuriuo einu aš. Labai viskas platu ir ne taip lengva parašyti nuosekliai ką išmokau, ko mokausi ir kaip viskas veikia. Perskaičiuosi klausimą pagalvojau kaip aš į jį atsakyčiau ir pamėginau. Kai kas nors klausia konkrečiau, galiu pritaikyti atsakymą tam konkrečiam klausimui, o kai yra platus klausimas ir atsakymas turėtų būti platus. Kitas dalykas – jei kas nors vyksta susiję su manimi, visada klausiu savęs, kodėl esu čia, ką tai man rodo, sako, nepraeinu pro ženklus, bandau juos suprasti. Atsiprašau, per daug išsiplėčiau. Sėkmės atradimuose.

      Patinka

      1. Labas, Rūta 🙂

        Dėkui, kad dalinatės savo pamąstymais – labai įdomu skaityti, ir kažkam tai gali būti naudinga ir reikalinga informacija. Dažnai komentarai būna įdomesni už straipsnelį 😉 .

        Kaip seniai jau buvo ši diskusija.. Kiek joje optimizmo ir pažinimo džiaugsmo 🙂 . Įdomu pažvelgti į tai iš šios dienos pozicijos. O kas liečia emocijas, reakcijas ir kitų žmonių poveikį – dabar jau daug ramiau į viską žiūriu. Gal todėl, kad po avarijos labai pasikeitė mano gyvenimas, bet dabar į žmones žiūriu su didesniu supratimu, aš suprantu, kad žmonės visada savo emocijomis ir reakcijomis išreiškia tik tai, kas tuo metu juose yra, t.y., kokia jų būsena tuo metu.

        O mano emocijos – tiesiog jaučiu dabar didesnę atsakomybę už tai, ką aš skleidžiu kitiems gyvenime. Nenoriu būti niekam negatyvumo šaltiniu. Aš žinau, kad mes visi atėjome į šią Žemę tam, kad ją pagerintume ir patobulintume, tik.. dažnai tai pamirštame 🙂 ..

        Patinka

      2. Sveika, Rūta,
        negaliu atsakyti po jūsų tekstu, rašau čia. Ačiū, kad turite tokį tinklapį ir ačiū, kad leidžiate pasakoti apie save, gal bus tikrai kam nors įdomu išgirsti. Aš skaičiau apie Jūsų nelaimę, užjaučiu ir gaila, kad taip įvyko. aš dabar jau žinau, kad viskas kas vyksta gyvenime turi atsiradimo priežastis. Kaip padaryti, kad tų priežasčių apskritai nebūtų, kaip gyventi teisingai, kad visi jaustume gyvenimo džiaugsmą, kad žinotume kodėl mes č i a esame ir ką turime č i a daryti – tai ir noriu surasti ir gyventi. Beje, tai atrandu ne viena, turiu šalia žmogų, kuris padeda, viena nebūčiau tiek sužinojusi, nes turėjau neteisingą gyvenimo supratimą. Mano klaida buvo – aš neteisingai supratau kaip gyvenu, maniau, kad esu visada gera ir darau tik gėrį, bet pasirodo klydau. Tada pradėjau mokytis matyti realybę ir man pavyko, pavyksta kitaip matyti. Ir tai gal skatina dalintis su kitais savo supratimu, nesinori laikyti paslaptyje tai ką atrandu:))

        Patinka

      3. Labas, Rūta 🙂

        Ačiū už gerus žodžius!

        Mes visi mokomės šioje Žemėje, o gal tiksliau – bandome prisiminti, kas mes iš tiesų esame ir ką čia veikiame. Svarbiausia – suprasti realybę, kurioje visi gyvename, tuomet lengviau suprasti, kaip ji mus veikia ir kaip mes ją veikiame. Be šito supratimo labai sunku atrasti tiesą.

        Puiku, kad yra šalia žmonių, kurie padeda susigaudyti gyvenime, ir labai gerai, kad mes galime pasidalinti savo patirtimi su bendraminčiais.. Bet vertingiausia yra tai, ką mes patys patiriame ir suvokiame. O ką supratome ir kokie iš tiesų esame – parodo būtent kritinės gyvenimo situacijos. Galbūt, jos tam ir yra?

        Dar kartą dėkui, Rūta, kad parašote savo pamąstymus. AČIŪ 🙂 !

        Patinka

      4. Taip, tos kritinės situacijos jau parodo, kad iki to galvojai ne taip (aš iš savo sukaupto supratimo vis labiau įsitikinu, kad pirmiausia eina mintys, tavo mąstymas, po to visa kita) arba veikei ne taip (bet veiksmas yra taip pat galvojimo išdava). O kaip padaryti, kad tos situacijos nebūtų apskritai? Kai ji įvyksta viską pergalvoji iš naujo, tarsi bandai pažiūrėti į ją kitu kampu, statai save į vieno padėtį, į kito, “persuki“ tarsi filmą iki to sekusią istoriją (aišku, kiek įstengi), permąstai ką veikiai, su kuo, ką galvojai. Daug klausimų iškyla ir bandai sugaudyti atsakymus. Bet įdomu tai, kad ir tiek nuėjusi negali drąsiai kartais teigti, kad – štai radau ką turėjau galvoti TAIP. Bet tuomet kitą kartą tu jau turi didesnį supratimo bagažą , ir tai yra svarbu. Pamažu “prieinu“ prie supratimo, kad žmogus spinduliuoja (kartais ne) energiją, jį supa laukas, tuo lauku gali įtakoti šalia esančius, gerai, jei tai teigiamas laukas (jį mokausi išmokti), blogiau kai žmonės nežinodami skleidžia neigiamą ir jo pasekmės skaudžios. Daug energijų sklando ore, kai kurias kartais jaučiu kūnu. Kalbuosi su viena pažįstama ir jai pasakoju apie tai, ji jau pamažu pradeda suprasti ir pradeda aiškinti savo sesei. O sesuo buvo pradėjusi gyventi jau ne tuo “keliu“, išėjo džiūgaudama į pensiją ir staiga buvo “šuolis“ žemyn. Mes padėjome jai pakilti, jį kyla ir sesuo jai padeda. Pasakoju tam, kad pasakyčiau, jog yra tie dariniai, kurie veikia mus ir kad įmanoma “pakilti“, bet geriausia, kad jie būtų teigiami ir nereikėtų “iškelti“ iš dugno, bet reikėtų dar stipriau įkvėpti gyvenimui, kūrybai. Ačiū, kad skaitote. Gero sauso savaitgalio, bendravarde :)) ir visiems

        Patinka

      5. Labas, Rūta 🙂

        Savęs pažinimui turime visą savo gyvenimą. Kiekviena patirtis, bendravimas su žmonėmis padeda geriau suprasti save ir šį pasaulį. Ir kartais įvairios teorijos, mokymai, religijos ar psichologija ne visai atitinka arba net visai neatitinka tai, ką mes patiriame gyvenime. Tas pats ir su mintimis: atrodytų, jos apsprendžia mūsų būseną ir pasaulėžiūrą, bet, pasirodo, yra ne visai taip. Indijoje yra posakis: “Žmogus tarsi indas: paliesk jį, ir iš jo pasipils viskas, kas jame yra“. O tai reiškia, kad mūsų būsena apsprendžia mūsų mintis. Pavyzdžiui, galime tai pamatyti įsimylėjimo būsenoje arba kančios būsenoje – kokia būsena, tokios ir mintys. Juk galime nuo ryto iki vakaro kartoti kad ir pozityviausias mintis, bet jei mumyse yra egoizmas, baimė, pavydas ar kažkokios kitokios negatyvios savybės – jokiomis mintimis to nepakeisime, kol neatsikratysime tų negatyvių savybių ir nepakeisime savo būsenos.

        O įvykiai gyvenime – na, ne visada galima juos paaiškinti. Teigti, kad visi blogi įvykiai įvyksta tik dėl negatyvių minčių tikrai negalima. Reikia vertinti ir objektyvią, ir subjektyvią realybę – juk gyvename dominuojančios negatyvumo erdvėje, todėl dvasingas, geras žmogus automatiškai tampa “svetimkūniu“ negatyvioje sistemoje ir gali susilaukti “susidorojimo“ kažkokio negatyvaus įvykio pavidalu. Na, prisiminkite kad ir šventųjų kančias – kuo gi jie “nusidėjo“ – juos žudė, kryžiavo, kankino.. Daugeliu atveju tai energijų neatitikimas, kai dominuojanti energija slopina jai priešingą energiją.

        Tiesiog turime bristi iš to negatyvumo, transformuoti jį į pozityvumą, šviesą, dvasingumą – tai evoliuciniai procesai. Ir kuo daugiau žmonių bunda, sąmoningai renkasi dvasingumą, tarnystę bendram visų labui – tuo greičiau mūsų pasaulis šviesės, o žmonės darysis geresni ir pozityvesni. Todėl kiekvieno žmogaus indėlis į šią žmonijos sąmonės transformaciją yra labai svarbus ir reikalingas 🙂 .

        Ačiū, Rūta, už palinkėjimus 🙂 ! Geriausios jums kloties 🙂 !

        Patinka

  4. Tai kad čia nėra ko keikti.. viską teisingai dėstai..
    Visos mūsų emocinės reakcijos yra tokios, kokia yra mūsų tikroji vidinė būsena. Galime būti įtampoje, tuomet viskas bus blogai, viskas nervuos, net teigiami dalykai..
    Galime emocingai reaguoti, kai nepasitikime savimi, tuomet intuityviai ginamės, nes tokiu būdu lyg ir jaučiamės saugiau. O gal tiesiog esame tokio temperamento, kaip, tarkim, pietiečiai 🙂
    O jei esame ramūs ir pasitikintys savimi, niekas neišmuš iš vėžių.
    Nereikia bijoti tų emocijų, tai mūsų reagavimo būdas į aplinkybes. Tik.. nereikia jomis užsižaisti, nes kai esame emocijose, esam lyg transo būklėje ir liejame visą savo pyktį.
    Bet kokiu atveju, emocijas rekomenduoja išgyventi pilnai ir neslopinti, tuomet bus aišku, kad tai tik reakcija į įvykį ar aplinkybes, o ne užslopinti jausmai(pyktis, nepasitikėjimas, baimė..)
    Man taip atrodo 🙂

    Patinka

  5. Aha labai teisingai pasakyta. Jo slopinti jausmų neverta. Bet išvygenti jų neslepiant verta. 🙂

    Aš kažkada per kažkokia laida ar per ką matęs, kaip žmogus turi talentą sudirbineti žmones 😀 tu jautiesi puikiai iki tol, kol jis neiškritikuoja tavęs. Kaip tokiu atveju išlikti ramiam, ir jei tas žmogus dar tau kažką reiškia. O įdomu ar tokias kalbas išgirdęs pasitikintis savimi žmogus visvien jausis gerai?

    Patinka

  6. Kaip idomu The Secret nzn ar tu Ruvi apie tą čia kalbėjei, bet čia labai įdomu. Labai tesiinga fraze “Tampi tuo apie ka mastai“ pritariu 😀
    Eina sau kokia mintis butinai pasidalinsiu “Žmonės labai dažnai galvoja apie tai ko jie neori, o poto stebisi kaip būtent taip ir nutinka.“ “Galvokit apie tai ko norite ir anksčiau ar vėliau tai turėsite.“
    Fantastika gyveni ir mokaisi…

    Patinka

  7. Savimi pasitikintis, ramus žmogus supras, kad tai tik puolančiojo vidinės būsenos išraiška. Žmonės dabar labai daug įtampos nešiojasi savyje, kurią kartais išlieja ne vietoje ir nelaiku ir visai ant niekuo dėto žmogaus tik dėl to, kad tos įtampos jau negali slopinti.. 😦
    Žinoma, reakcija bus – juk esame gyvi žmonės.. Bet ta reakcija “neužves“ puolančiojo, nes ramus žmogus nesileis į beprasmiškus apsižodžiavimus.
    Be to, žinau, kad mūsų aplinka ir žmonės joje atitinka mūsų pačių būseną, t.y., “grupuojamės“ ir pritraukiam vienas kitą pagal vidinį atitikimą. Jei kažkas nuolat puola, reiškia, patys turime savyje kažkokių savybių, kurios “pritraukia“ tą puolantįjį.
    Kai žmogus keičiasi, keičiasi ir jo aplinka, ir supantys žmonės, ir jų požiūris, ir elgesys, arba destruktyvus bendravimas nutrūksta. Tai dėsnis ir gyvenimas man tai patvirtino.
    Todėl nuolat pabrėžiama – pradėkime nuo savęs, supraskime pirmiausia save. Kitų žmonių, nors ir labai norėdami ar mylėdami, nepakeisime. Galime tik keistis patys arba keisti požiūrį. Arba.. kovoti.. visi pasirenkam patys..
    🙂 Taip, tai ištraukos iš to filmo.. Man jis padarė didelį įspūdį dėl to, kad jame na jau taip aiškiai viskas išdėstyta, kad net skeptiką priverčia suebejoti.. Puikus filmas, karts nuo karto jį peržiūriu – labai motyvuoja ir įkvepia 🙂 Aš galvojau, kad jį visi jau matė, nes jis nėra naujas.. Todėl, kai dėjau šio filmo kūrėjų klipą, įsivaizdavau, kad visi žino apie jį.. Na, bet tokia informacija nesensta.. Knygyne mačiau jau ir knygas lietuvių kalba pagal šitą filmą.

    Patinka

  8. Ne tas žodis kaip motyvuoja. Siunčiu pilną filmą 😀 Žiuresiu įdėmiai. Nors jau esmė aiški. Įdomu tik kaip seksis pritaikyti gyvenime, bet stengsiuosi.

    Patinka

    1. lp, tavo užsidegimas žavi 🙂
      Su tokiu entuziazmu tu viską pasieksi 🙂
      Dar yra “Mozės kodas“ – ten irgi daug įdomaus, panašaus pobūdžio filmas. Dabar daug yra tokių filmų, tereikia atsisiųsti ir žiūrėti.
      Ir.. aišku taikyti savo gyvenime tai, kas tiko 🙂

      Patinka

  9. Ruvi pritariu pilnai, kad kitų žmonių tikrai nepakeisime. Jeigu jie patys nenorės to. Bet pasūlyti keistis galima 🙂 O dėl tų pykčių nesureikšminimo beskaitydamas tavo komentara prisiminiau apie Zen išmintį toks žmogus tikrai nesureikšmintų kažkokio rėksnio žodžių. Smagu kai yra kas padeda suvokti situaciją ačiu Ruvi dar kartą. 😉

    Patinka

  10. Patikėk, žmogus gali tiek daug, kad net įsivaizduoti sunku :))))
    Tik apkerpėjom, aptingom, užmigom ant tų materialių vertybių, dėl to ir nesitiki 🙂
    O kai atsibundi, toks vaizdas atsiveria.. eech..!! Gyvenimas nuostabus 🙂 Tiesiog pasaka, stebuklas.. ir gali būti toks, kokio labiausiai trokštame. Tikrai.. Tereikia pradėti veikti 🙂

    Patinka

  11. Dar M.Tvenas pasakė, kad “gailimės ne to, ką padarėme, o to, ko nepadarėme, todėl – ieškok, svajok, atrask“ 🙂 ..
    Man dar labai patinka posakis – “Neropok, jei jauti polėkį skristi“ 🙂 ..
    Viskas įmanoma, tik reikia tuo tikėti ir.. veikti 🙂

    Patinka

  12. “Neropok, jei jauti polėkį skristi“ šaunus posakis 😀 ir kiti geri, bet šitas labai įsimintinas :D.
    Norėčiau papasakoti ko pasimokiau iš filmo The Secret. Tai va pukiai sekasi šendien visą dieną juo gyvenu 🙂
    Pasaka, kodėl man anksčiau niekoas jo nepasake, bet gal ir gerai nes bučiau ir nesupratęs. O dabar būtent ta akimirka buvo.. Kai aš jį sugebejau įsisainti. Dabar kai tik pagavoju ko nenoriu iškarto, prisimenu ko aš noriu. Žinoma čia tik pradžai, bet svarbu, kad supratau.

    Man kogero toje filmo vietoje įvyko lužis kai vyriškis iš savo senos dėžės išsitrauke lentelę su jo svajonemis ir jis suprato, kad viską ko jis norėjo jis jau turi, net ir namas toks apie kokį jis svajojo.. Nežinau ar ten buvo tiesa, bet man taip 🙂 o tai ir yra svarbiausia 🙂

    Patinka

  13. Labas, lp. nuostabus tavo užsidegimas, o tai jau pusė darbo. Tikrai viskas bus taip, kaip tu nori 🙂
    Su tais svajonių žemėlapiais labai įdomiai gaunasi.. Aš, įkvėpta, L.Hey, taip pat dariau svajonių “užsakymą“. Bet neklijavau paveikslėlių, o užrašiau popieriaus lape visas savo siekiamybes visose srityse. Įdėjau į raudoną voką, kaip rekomendavo, ir.. pamiršau (kažkodėl visi juos pamiršta 🙂 – gal ir tame pasisekimo priežastis?)
    Po kelių metų radau.. ir taip nustebau – viskas iki žodžio buvo įgyvendinta, kai kas net viršijo lūkesčius 🙂
    Matyt, mes pamirštam, ko siekėme, todėl nepasidžiaugiam savo pasiektais rezultatais, ir taip galutinai užgesinam tikėjimą savimi..

    Patinka

  14. Žinai, man visada taip buvo ir yra: kai tik pajusdavau būtinybę pokyčiams, tuoj “prtitraukdavau“ į savo gyvenimą ir žmones, ir knygas, ir filmus, kurie man nurodydavo kryptį ir suteikdavo pasitikėjimo.
    Ir tau taip.. Taip kad aš čia niekuo dėta.. Čia tavo didžiulis noras asmeniniams pokyčiams veda tave ten, kur tau reikia..
    Kaip sakė man vienas Mokytojas : mokytojas gali duoti mokiniui tik tiek, kiek jis pasirengęs priimti. Tikrai taip 🙂
    Prisimeni – čia su tais “atpažinimo kodais“ susiję.. Viskas yra žmoguje, viskas. Tam, kad tos žinios atsiskleistų, reikia didelio vidinio noro, ir jos atsiskleidžia 🙂

    Patinka

  15. Jau pradedu pastebėti 🙂
    Aš va tą ir sakiau kažkuriame laiške “Pasaka, kodėl man anksčiau niekoas jo nepasake, bet gal ir gerai nes bučiau ir nesupratęs. O dabar būtent ta akimirka buvo..“
    Reikia tam tinkamo laiko ir svarbiausia noro.
    Labai teisingas posakis girdejau jį. 🙂
    Jau pradėjau sudarinėti savo gyvenimo žemėlapį. Galiu pasakyti smagu 😀

    Patinka

  16. Labai smagu, įsivaizduoju 🙂
    Vieni sėkmės žemėlapį pataria pasikabinti matomoje vietoje, kiti – įdėti į raudoną voką (sėkmės energiją pritraukianti spalva).. Čia jau individualu.. kam kaip norisi.
    Daugelis žmonių apie tai šneka su ironija, kiti užsidega daryti ir.. nieko nedaro..
    Bet tie, kurie tai realiai padarė, visi tvirtina, kad pavyko.. Manau, čia tikėjimo savimi patvirtinimas. Neveltui sakoma, kad tai, kas užrašyta – šventa.. Žinoma, reikia tai daryti su dideliu tikėjimu 🙂

    Patinka

  17. Jo būtinai reikia to ir siekti. Jei sėdėsi kaip sėdėjei niekas iš dangaus neatsiras 😀 Bet va čia yra puikus planas kaip gyventi ko siekti. Nes daugelis iš mūsų nežino ko nori gyvenime jokių didelių tikslų neturi arba visai tuo netiki. Tai kaip poto galima tikėtis rezultatų. Tai va man čia bus puikus planas kaip gyventi nes žinosiu ko būtent noriu. Labai daug beprasmės veiklos atkris aš manau.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s