Apie tikslingumą

Diskutavom apie tai su labai įdomiu žmogumi ir ta diskusija privertė susimąstyti. Skaitydama Rerichų darbus, kurie buvo mano dvasinių ieškojimų pradžia, nuolat susidurdavau su tais terminais – tikslingumas, tikslinga veikla. Jų darbuose nuolat pabrėžiama, kad viskas pasaulyje sąveikauja, susiję, ir tik sąmoninga, tikslinga veikla ir mąstymas gali duoti norimus rezultatus. Chaotiškas mąstymas ir veikla taip pat turi rezultatus, tačiau.. nenuspėjamus.

Kaip gi persijungti į tą tikslingą, sąmoningą veiklą ir valdyti savo gyvenimą? Žinoma, yra aplinkybių gyvenime, kurios ne visuomet priklauso nuo mūsų. Tačiau ir tokiu atveju mūsų sprendimai ar reakcija gali būti tikslingi ir pozityvūs, leidžiantys maksimaliai gerai jaustis. Jei tiksliau – sakoma, kad iš visų situacijų yra išeitys, ir tik prasti sprendimai gali situaciją dar pabloginti arba geri sprendimai – maksimaliai pagerinti.

Kas gi yra tikslinga veikla? Tai veikla, turinti aiškų galutinį tikslą. Tikslingumas tai žinojimas, kokį tikslą ir pasekmes turi konkretus veiksmas. Man iš pradžių tai pasirodė labai sudėtinga – na, negi įmanoma numatyti visų veiksmų pasekmes ir tikslus? Bet diskusijoje išaiškėjo, kad tai labai paprasta ir tiesiog.. praktiška 🙂 , nes naudinga ir atneša daug tvarkos ir harmonijos į gyvenimą. Tiesiog.. žinom ir suprantam, ką darom 🙂 ..

Manau, daugelis, kaip ir aš pradžioje, paprieštaraus: ir taip to laiko trūkumas, o dar reikia skirti laiko papildomiems apmąstymams.. Bet susimąstykime, kaip mes praleidžiame savo dieną.. Dažnai gyvename chaotiškai, negalvodami, pasijungę į savotišką automato režimą. Būtent chaotiškas gyvenimo būdas įneša daugiausia netvarkos ir nenumatytų situacijų, nes mąstymas dirba reagavimo režimu.

Iš to ir susierzinimas, ir spontaniški nepaaiškinami poelgiai, išlaidos, ir pojūtis, kad viskas nevaldoma, kad esame blaškomi kažkokių mums nesuprantamų jėgų. O tai dažniausiai mūsų pačių jėgos ir pastangos, tik.. nevaldomos, dėl to ir nesuprantamos. Pradėję sąmoningai valdyti savo gyvenimą ir žinodami savo veiksmų tikslus ir pasekmes, galime kurti gyvenimą tokį, kokio norime.

Ateina labai aiškus gyvenimo matymas, pradedame daryti išvadas iš savo veiksmų, suprasti veiksmų pasekmes, ir tuomet jau pajungiama išmintis ir pozityvumas, kurie gyvenimą keičia išties stebuklingai. Ir tai nėra sunku, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Gal pradžioje kiek neįprasta, bet toliau darosi vis įdomiau: juk pajuntame savo jėgą ir neribotas galimybes. Labai smagu ir įdomu, kai iš chaoso gyvenimas tampa valdomu. Parašysiu keletą pavyzdžių, kurie ir mane įtikino 🙂

Išmintingai valdome gyvenimą, kai žinome, ko siekiame ir suprantame, kokie veiksmai turi kokias pasekmes. Pavyzdžiui: imtis atsakomybės, rodyti iniciatyvą – išmintinga, nes tuomet nereikės būti laukimo pozicijoje ir laukti ar priklausyti nuo kitų sprendimo. Matyti žmogaus gerąsias savybes – išmintinga, nes tai daro bendravimą pozityvų ir nesinervuojame dėl to, ko negalime pakeisti. Gerinti, tobulinti santykius šeimoje – taip pat išmintinga, nes taip tampame laimingi.

Išmintinga užsiimti mėgiama veikla, nes tuomet realizuojam save, esam laimingi ir suprantam, kad ir kiti žmonės turi savirealizaciją. Pakankamai ilsėtis ir turėti pomėgių taip pat išmintinga, nes taip stabiliai palaikome savo energiją ir esam energingi. Maitintis natūraliais produktais, optimaliai judėti išmintinga, nes tuomet mūsų kūnas yra sveikas. Taip pat valgyti tik tada, kai alkani ir tik tiek kiek reikia – tuomet organizmas neapkraunamas papildomu darbu ir mes turime daugiau energijos.

Pirkti tik reikalingus daiktus – išmintinga, nes tuomet neapkrauname namų bereikalingais daiktais, kurių priežiūra reikalauja laiko, o ir mažiname šiukšlių kalnus Žemėje. Rūpintis ekologija taip pat išmintinga, nes turime tuomet švarią aplinką ir orą – juk kitos planetos neturime.. Tai tik tokie bendri pavyzdžiai, kad būtų aišku, apie ką aš kalbu. Jie mane įtikino 🙂 .. Supratau, kad tik žinodami savo tikslus, taip pat veiksmų pasekmes, mes galime valdyti savo gyvenimą, todėl tikslingumas yra labai svarbus. O kaip jums atrodo?

Reklama

15 minčių apie „Apie tikslingumą“

  1. Labai džiaugiuosi, kad sugalvojei parašyti šia tema.
    Vat ką aš pastebejau savo gyvenime kai ką nors suplanuoji, po kelių dienų pradingsta entuziazmas judėti ta kryptimi.
    Ir gal netiek tas entuziazmas, bet pamirštame tai ko siekiame, o susitelkiame ties ta nuolatine veikla kuri pradeda vis labiau nusibosti.
    Kogero reiktų visada prisiminti ir pagalvoti kaip tu žinksnis po žingsnio arteji savo tikslo link tada turėtų būti lengviau ir azartas didesnis būtų. Kitas trugdis kaip Ruvi teisingai ir sakė nemokejimas planuoti laiko. Karts nuo karto atsiranda kažkokiu nenumatytų planu ir mes atideliojame savo ilgalaikius planus. O to pasėkmė buna, kad išvis tai pamirštame ir grįžtame prie įprasto gyvenimo ritmo, kaip bus taip :D.
    Dar labai norėčiau pakalbėti apie dienos pamastymus ši veikla man labai patinka apgalvoti kaip praejo diena. Pamastyti apie ateities planus. Tai labai paprasta 😀 ir svarbiausia idomu… Pabaigdamas dar norėčiau pasakyti, kad kogero visi išradėjai ar didelių kompanijų vadovai pradėjo nuo šios veiklos jie daug mastydavo apie tai ką jie galėtų padaryti/sukurti, kad padėtu žmogui palengvinti savo veiklą ar pan. Viskas slypi žmogaus mintyse tik reikia išmokti jomis pasinaudoti. Paprasta kalbėti, bet tiesa tokia.

    Patinka

  2. Labas, lp 🙂
    Taip, sutinku – dažniau reikia įprasti mąstyti 🙂 Sunku, bet įmanoma..
    Paprasta kalbėti, bet kai įpranti, tai ir paprasta taip gyventi ir labai įdomu. Pajunti tokią jėgą, kad, rodos, nieko neįmanomo gyvenime nėra, viskas įmanoma. Kaip juokaujama – atsargiai norėk, nes viskas įgyvendinama 🙂

    Patinka

  3. Labas Ruvi :),
    Na bet nera lengva išsiugdyti įprotį. Ypatingai tie įpročiai kurie keičia tavo požiūri. Tada reikia ir per save kažkaip perlipt ir plius ugdyti įprotį.

    Patinka

  4. Tu teisus,lp. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad visų pokyčių savo gyvenime imdavausi tik tada, kai jau.. na visiškai praktiškai būdavo visapusiška krizė.
    Ne iš gero gyvenimo žmonės ieško išeičių..
    Dabar jau kaip ir įsitvirtino kitoks mąstymas, ir tikrai viskas yra gerai. Nei nuotaikų svyravimų, nei kažkokių kankinančių įvykių.. viskas įgavo valdomą formą.
    Iškyla užduotys – ieškom sprendimo būdų ir išsprendžiam. Net keista kartais, kad viskas taip paprasta.
    Tiesiog žinau, kad yra veiklumo ir ramybės periodai. Žinau, ko noriu ir kad kartais ir suklysti galiu, kad ir kiti žmonės klysta. Suveikia kartais ir emocijos, bet labai greitai nusiraminu, darau išvadas.
    Taigi esam žmonės, o gyvenimas – mokykla. Kiekvienas savo kelią praeina savarankiškai, jei ir yra šalia žmonės.
    Man tiesiog tai labai įdomu. Ypač kai pamatau rezultatus.
    Gyvenimas nuostabus ir labai įdomus 🙂 Praėjau kelią nuo savęs neigimo, depresijų, nesibaigiančių nesėkmių iki džiaugsmo paprastais dalykais ir tos būsenos “gerai“.. kuri pasvyruoja, bet jau nestipriai.
    Todėl žinau, kad tai įmanoma ir skatinu visus bandyti, nebijoti keisti tai, kas netenkina ar net vargina. Tikrai verta 🙂

    Patinka

  5. Labai džiaugiuosi dėl tavęs, man dar irgi reikia daug ką pakeisti savyje. Labai norėtūsi, kad tai būtų greitas procesas. Bet iškitos pusės gal ir gerai, kad jis ilgas taip tik labiau tobilėji iškai domiesi pamažu tampi toks žmogus koks nori.

    Patinka

  6. Ačiū 🙂 Kiekvienam savo kelias, savo laikas ir savo informacijos “atpažinimo kodas“, ar ne?
    Čia jau dirbtinai nieko neišspausi..
    Man labai patinka žmones, kurie yra atviri gyvenimui ir smalsūs naujovėms – tokių rankose ateitis. Juk gyvenimas yra judėjimas į priekį, o ne stovinti bala.
    Matau, kad entuziastingų žmonių daugėja ir tai labai džiugina 🙂
    Svarbu nepamiršti, kiek daug kiekvienas galime..
    O kad tau, lp, pavyks visko pasiekti, ko nori, tai net neabejok.. Keisti gal ir sunku, bet yra kitas kelias – palengva tobulinti, žingsnis po žingsnio 🙂 Tikslingumas ir nuoseklumas – ir viskas bus taip, kaip nori 🙂
    Kaip sakė man vienas Mokytojas – prišokomis dvasingas nebūsi.. Tik nuoseklumas duoda apčiuopiamus rezultatus. Tikra tiesa – išbandžiau 🙂

    Patinka

  7. Kažkaip aš čia rašau rašau, bet nieko konkretaus taip ir nepasakau apie save matyt tokia tema nepakliuvo arba aš nedrasus :). Tai va mano pagrindinė problema tai nemokėjimas atispalaiduoti prie žmonių. Nors aš viską ir pukiai suvokiu, bet yra kažkas ko aš dar nemoku kontroliuoti. Na pvz. kai aš esu tarp savų žmonių aš jaučiuosi gerai ir galiu kalbėti bele ką apie tai daug negalvodamas, o prie mažiau pažystamų žmonių man tiesiog tai nesigauna kažkas lyg užsiblokuoja. Nesuprasi kodėl.
    Va man šios savybės labai trūksta, tiesiog leisti įvykiams tekėti savo vaga. Na štai ir mano išpažintis 😀

    Kas nors turit ar turėjot panašių problemėlių?

    Patinka

  8. Labas rytas, lp 🙂
    Kokia pažįstama situacija 🙂 .. Žinai, gal tai pasirodys juokinga, bet buvo laikas, kai dėl to susikaustymo ne tik nedrįsdavau bendrauti, bet net skambinti telefonu, esant rimtam reikalui ar net internetu rašant, tarkim, komentarą, išpildavo karštis – negalėjau per savo susikaustymą perlipti.. O kiek dabar man atrodančių juokingų situacijų, kai nedrįsdavau klausti ar trukdyti, o kažko paklausta, susikaustydavau galutinai.. žodžiu, stebiuosi, kaip aš apskritai ištekėjau 🙂
    Dabar galiu drąsiai sakyti, kad su tuo susitvarkiau. Aš galiu tik apie savo patirtį pasakoti. Ėjau pas psichologus, bet gal ne pas tuos pakliūdavau, tai mažai pagelbėjo, nors esu įsitikinus, kad pakliuvus pas gerą specialistą, tikrai lengvai ir greitai galima šitą bruožą įveikti. Toliau – speciali literatūra, iš kurios ir susidariau savo sistemą ir išėjau iš to susikaustymo.
    Pirmiausia – labai gerai, kad tu supranti, kad tai problema ir tau trukdo gyventi. Suprasti problemą ir pažiūrėti tiesiai į ją – pusė darbo.
    Paskui svarbu atsakyti sau į klausimus – ko aš bijau ir kokiose situacijose susikaustau. Gali būti įvairių susikaustymo priežasčių: gal situacija iš vaikystės, kuri tūno pasąmonėje ir riboja elgesį, gali būti ir nepasitikėjimas savimi.
    Toliau reiktų pagalvoti: ko aš bijau, kas atsitiks blogiausio, jei, tarkim, kažko paklausiu žmogaus, ar jei užkalbinsiu žmogų, ar jei atsakysiu į jo klausimą. Jei kažko paklausiu žmogaus, tai blogiausia, ką galiu išgirsti – neigiamas atsakymas. Ar to verta bijoti? Žinoma, ne. Užkalbintas žmogus gali nenorėti bendrauti. Ar tai baisu? – taip pat ne 🙂 .. Na, o jei manęs kažko klausia, tai žmogus laukia atsakymo ir tuo labiau nebaisu yra atsakyti, tereikia atsakyti pagal situaciją. Bendrauti su nepažįstamais taip pat nebaisu, nes tik bendraudami ir galime susipažinti (o su pažįstamais natūralu, kad elgiamės laisviau) 🙂 ..
    Labai svarbu suprasti savo unikalumą, juk visi esame skirtingi ir kiekvienas turime tokių savybių, kokių neturi niekas kitas. Visi esam kažkuo įdomūs. Tai pakelia orumo jausmą ir leidžia laisviau save išreikšti.. Niekada nereikia lyginti savęs su kitais. Kiti žmonės nei geresni, nei gabesni, nei talentingesni – jie tiesiog KITOKIE.
    Ir, žinoma, svarbu praktikuotis – dažniau klausti, dažniau atsakyti, jei klausia, drąsiau reikšti savo nuomonę. Ir jokiu būdu nesurišti žmonių atsakymų ar nuomonės su savęs vertinimu.
    Aš tai įveikiau.. Negaliu pasakyti, kad labai lengvai, bet kadangi užsibrėžiau tai padaryti, tai ir padariau 🙂 Visada reikia pradėti nuo to, kas lengviausia. Man tai buvo bendravimas internetu. Rašydavau komentarus (nors karštis pildavo), išmokau ramiai reaguoti į atsakymus. Žinoma, pozityviai rašiau savo nuomonę 🙂 .. Klausdavau, kreipdavausi, jei kas neaišku, ir palengva viskas susitvarkė. Būna dabar kartais situacijų, kai “užtrumpina“, bet įveikiu. Nieko nepalieku iki galo neatlikus.
    Tai tiek mano patirties, lp, gal kažkas tau pravers 🙂

    Patinka

  9. As irgi neiskart puolu kalbeti,atvirauti prie svetimu zmoniu.Nemanau,kad tai kazkokia problema.Palaipsniui issiubuoja pokalbis ir viskas tvarkoj buna.:)

    Patinka

  10. Labai dėkoju Ruvi už išsamų atsakymą, aš šendien dar kartą gerai viską apmasčiau ir viskas taip paprasta atrodo. Tik man dar įdomu tai ar dažnai kartojant šitus apmastymus, aš vis laisviau/lengviau pradėsiu į viską žiūrėti? Ar to užtenka tik vieną, kitą kartą, o visą kitą per praktika pasiekima? Man įdomu kaip tas apmastymas veikia mano pasamonę.
    Kaip smagu, kad aš ne vienas toks :D… nors aš ir šitą puikiai žinau 🙂 Tik nelabai su kuo pakalbėsi tokiomis temomis. Nes dauguma jas slepia ir tik su itin artinais žmonėmis tokiomis temomis galima pasikalbėti realybėje.

    Patinka

  11. Žinoma, lp, žmonės tokias savybes slepia, nes kaip ir sieja tai su silpnumu ar nepilnavertiškumu..
    Aš taip pat geriau susireikšminus patylėdavau, nei išdrįsdavau pasakyti savo nuomonę 🙂
    Žinai, tik pradžioje apie tai mąstysi, paskui išdrąsėsi ir nereiks kaskart svarstyti, dėl ko susikaustai, nes pasidarysi laisvas..
    Tiesiog kai susidursi su situacija, kuri baugina, pagalvok, ko bijai ar nerimauji, o paskui.. drąsiai rėžk, ką galvoji.. Taip pamažėl tapsi natūraliai laisvas. Tai nuostabiausias žmogaus bruožas.. Ir žmonės į tave pradės žiūrėti kitaip.. nes kaip galvoji apie save, taip apie tave galvoja ir aplinkiniai 🙂 .. tikrai..
    Viskas bus gerai, pamatysi 🙂

    Patinka

  12. As ir nesakiau,kad nepasitikiu savimi 🙂 Kai jauciu,kad zmogui bus nemalonu isgirsti,tai ka pasakysiu,geriau nutyliu.Esu susidurusi su tokia situacija,kai zmogui sakai savo nuomone,bet jis ja neigia,tada palinksiu galva ir nesiveliu i diskusija.Tarkim,sakau:skaiciau ,kad yra taip ir taip….pasnekovas:nesamone skaitei,as visai kitaip skaiciau kitur ir ilgas aiskinimas….
    Nelinkusi irodyneti savo tiesos,tada verciau palinksiu galva tik 😀

    Patinka

  13. O mes čia apie nepasitikėjimą savimi ir laisvumą bendraujant 🙂
    Tavo aprašoma situacija – kai du žmonės negali susitarti. Dėl ambicijų ar principų.. Tokiu atveju žinoma, kartais geriau… duoti kelią 🙂
    Nes bet kokią nuomonę galima argumentuotai įrodyti, todėl bet koks ginčas yra beprasmiškas. Ypač kai nenorima klausytis, ką sako kitas žmogus, o yra tik noras įrodyti savo tiesą..
    Tada gal tikrai geriau palinksėti galva 🙂 ..

    Patinka

  14. Man šita diskusija buvo savotiškas perversmas. Visada būna tas kritinis argumentas, kuris persveria ir paskatina atidžiau pažiūrėti į diskutuojamos temos esmę ir gal būt, kai ką pritaikyti savo gyvenime.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s