Vyras ir moteris

Žinau, kažkas sakys: nusibodo, kiek galima apie tą patį.. Bet va esu iš tų ieškotojų, kuri nenurims, kol neatras sau atsakymo į iškilusį klausimą. Man neužtenka teiginio: yra va taip, aš visada ieškau atsakymo – kodėl taip yra, ieškau iš daugelio šaltinių. Kad vyrai ir moterys skiriasi ne tik fiziologija, supratau ir pati – gyvenimas parodė. Taip pat daugybė knygų, iš kurių didžiausią įspūdį paliko D.Grėjaus garsioji “Vyrai – iš Marso, moterys – iš Veneros“. Puiki populiariosios psichologijos knyga, kuri atsakė į daugelį klausimų. Bet.. vis atrodė, kad kažko trūksta. Sako, jei ieškai atsakymo, jis būtinai ateina. Taip ir man nutiko – neseniai išklausiau akademiko .J.M.Malyševo paskaitą būtent šia tema. Man ji pasirodė labai įdomi ir galutinai sudėliojo visus taškus.. Savo išvadomis ir noriu pasidalinti.

Pirmiausia apie fiziologiją. Vyrui gamtos priskirtas tyrinėtojo vaidmuo. Jis tyrinėja aplinką, ieško būdų prie jos prisitaikyti, o prisitaikęs perduoda naujas savybes ir patirtį per moterį savo palikuonims. Kadangi tam reikia kovotojo savybių, vyriškos lyties atstovų gimsta daugiau, nes tarp jų didesnė atranka dėl polinkio rizikuoti ir viską išbandyti. Stipriausi vyriškos lyties atstovai stengiasi turėti kuo daugiau palikuonių, kad perduotų savo savybes. Tai grynai fiziologiniai, gamtos įdėti vyro uždaviniai.

Moters fiziologinė užduotis – pagimdyti ir išauginti, išsaugoti palikuonis. Todėl, kaip nebūtų keista, savo prigimtimi moteris pakankamai agresyvi. Tai normalu instinktų lygmenyje – tam, kad išsaugotų palikuonis, ji turi būti ne mažiau arši, nei vyras – kovotojas. Todėl ji nenurims, kol nesutrins į miltus savo priešininkės – jei ji gviešijasi į jos vaikų maitintoją, kuriuos ji privalo apginti. Be to, ji instinktyviai jaučia geriausią tėvą savo vaikams, todėl visada renkasi. Tai grynai fiziologiniai instinktai.

Be jų yra ir intelektualus vystymasis – juk esame homo sapiens 🙂 .. Mūsų fiziologinės užduotys sąlygoja ir mūsų dvasines savybes. Mes esame ir biologinės, ir dvasinės, ir socialinės būtybės. Jei žmogus nevysto savo dvasinių savybių, jis vykdo savo biologines užduotis, kurioms tuoj pat randami pasiteisinimai apie vyrų poligamiškumą ar moterų plėšrumą 🙂 .. Jei gamta gena daugintis, tai intelekto vystymasis ir jo lygis priklauso nuo sugebėjimo kurti ilgalaikius santykius.  

Kokios gi tos dvasinės savybės? Vyras – tai kovotojo, gynėjo, maitintojo dvasia. Jei kažkurio iš šių bruožų trūksta, vyriškumas nepakankamas.. Vyro kovotojo dvasia net neturi mirties baimės – esant pavojui, jis gali apsiginti pats ir gali rizikuoti, aukoti gyvybę dėl kitų – artimųjų, tėvynės ir daro tai sąmoningai. Tam jis sutelkia savo dvasinę stiprybę, įveikdamas savisaugos instinktą. Todėl.. vyrui gyvybiškai reikalingos pergalės, kliūčių įveikimas.. Taip jis kompensuoja savo energiją, kurios kryptis – visada į priekį. Vyrai – strategai, mato kryptį, visumą, galutinį tikslą.

Moters dvasinės savybės – labai subtilios, plačios, sąlygotos jos motinystės. Ji – pradžių pradžia, pagrindas viskam. Ji namų židinio kūrėja ir saugotoja. Viskam suteikia jaukumo, ramybės, gerumo, palaikymo dvasią. Turi prigimtines auklėtojos, globėjos savybes. Gina, apsaugo, palaiko dvasiškai savo artimus žmones. Išmintinga, kantri. Puikiai orientuojasi detalėse, yra puiki taktikė. Vyro įkvėpėja. Jos energija kompensuojama per palaikymą, harmonizavimą. Energijos kryptis – gilyn, platyn. Jei kažkurių iš šių savybių trūksta, moteriškumas yra iškreiptas.

Kiekvienas gimęs vaikas – berniukas ar mergaitė – turi visą jo lyčiai būdingų savybių rinkinį, bet tai nereiškia, kad jis bus tikras vyras ar tikra moteris. Tai lyčiai būdingas savybes reikia išvystyti, kitaip jos gali būti prarastos ar iškreiptos. Tai pirmiausia tėvų ir visuomenės užduotis..

Dabar trumpai apie esminius skirtumus. Savaime suprantama, vyras stipresnis fiziškai, na, o moteris – dvasiškai. Moteris numato taktiką, detales, vyras – strategiją, kryptį. Net smegenų sandara vyrų ir moterų yra skirtinga. Vienodi smegenų pusrutuliai, bet ryšys tarp jų labai skirtingas: moterų jis net 4 kartus stipresnis, todėl pasirinkimų variantų ji randa visada daugiau.. iš kurių vyras gali numatyti geriausią 🙂 .. Vyrai ir moterys skirtingai žiūri į pasaulį, skirtingai reaguoja į tuos pačius procesus.

Kodėl  vyrai ir moterys kalba viena kalba, bet dažnai  nesusišneka? Kokie mūsų tikslai, koks bendras tikslas? Kas mus vienija? Apie tai – sekantį kartą 🙂 ..

Reklama

4 mintys apie „Vyras ir moteris“

  1. Manau tema ne tik įdomi, bet ir aktuali.

    Egzistuoja dvi principinės nuostatos kalbant apie vyrų ir moterų santykius: “tradicinė“ ir “feministinė“ – autorė atstovauja pirmąją iš jų. Esu trumpai apžvelgęs šią dinamiką šiame straipsnelyje.

    Šiaip, esu net labai sužavėtas šiame straipsnių cikle išsakytom mintims – ne vien todėl, kad labai artimai atitinka mano asmeninį požiūrį, bet dėl objektyvumo ir gilumo, nagrinėjant šią temą.

    Čiagalima rasti daugiau pasamprotavimų apie vyro-moters konflikto anatomiją.

    Patinka

  2. Ačiū 🙂 Kai nustojau žavėtis feministinėmis idėjomis ir grįžau prie tradicinių idėjų, gyvenimas pasikeitė į gerąją pusę 🙂 . Visos įsivaizduojamos žmonių tarpasmeninės kovos – tai kovos su savimi pačiu.
    Ačiū už nuorodas- tuoj užeisiu 🙂
    Nesigavo į tinklapyje palikti komentarų, tai parašysiu čia, Hadrian. Straipsniai abu labai įdomūs. Ypač sudomino tema apie vyrų jautrumą, nes esu su tuo susidūrus.. Gaila, bet kartais moterys .. kaip čia pasakius.. susireikšmina ir į savo vyrus žiūri kaip į savaime suprantamą reiškinį ir nesusimąsto, koks jam svarbus emocinis ryšys. Netgi sakyčiau, svarbesnis, nei moteriai.. Nes ji, kaip ten teisingai rašoma, turi draugių, greitesnė ir į psichologus kreiptis, žodžiu, neišsikalbėjus neliks 🙂 .

    Patinka

  3. Hmm… o manęs ta idėja “vyrai iš marso, moterys iš veneros“ nesužavėjo (knygą skaičiau). Nes tai per daug stereotipiškas ir negyvas požiūris. Anatomijos skirtumai aišku yra, bet kai kalbama apie psichiką, tai labai didelė įvairovė.

    Pvz man yra žymiai yra artimesnės tokios sąvybės kaip dvasingumas, išmintingumas negu dominavimas ir kova. Apskritai konfliktai man nepatinka. Ir dar labai patinka gilintis į psichologiją, emocinius niuansus (pasak tos knygos tai tipiškas veneriečių užsiėmimas). Todėl sekant tokia logika ir norint sulaukti pasisekimo man tektų atsisakyti savo vertybių arba pasikeisti lytį 🙂

    Žymiai priimtenesnį ir realesnį lyčių skirtumo modelį užtikau knygoje “Male Sexuality: Why Women Don’t Understand It–And Men Don’t Either“ (Michael Bader) – labai rekomenduoju.

    Patinka

  4. Labas, Tamagochi 🙂 malonu jus čia matyti 🙂
    Grėjaus knyga – viena iš versijų, man buvo visai įdomu 🙂 . O šita Malyševo paskaita patiko tuo, kad pateikė dar vieną požiūrį, kuris man pasirodė artimas. Kuo daugiau versijų, tuo platesnis vaizdas. O gyvenimas visvien savaip sudėlioja, nes tiesiog nėra žmonių, visiškai atitinkančių tipologiją.
    Man taip pat artima jūsų pozicija, jau pastebėjau tai hadrian tinklapyje 😉 . Kova – taip pat ne mano kelias, vienareikšmiškai.
    Ačiū už nuorodą, būtinai pasidomėsiu :).

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s