ruvi

Jūs visi – unikalūs.

Galbūt, yra žmonių, kurie išmintingesni už jus. Yra žmonių, kurie, galbūt (priklausomai nuo dabartinių grožio standartų), patrauklesni už jus. Yra žmonių, kuriems labiau sekasi, nei jums. Ir taip toliau…

Tačiau nėra būtent tokio žmogaus, kaip jūs. Su būtent tokio atspalvio akimis. Su būtent tokiais gebėjimais, talentais ir trūkumais. Su būtent tokiu charakteriu. Su būtent tokiu kūno sudėjimu. Su būtent tokiu vaidmeniu pasaulyje.

Ir Aukščiausiajai Jėgai, kuri visus mus sukūrė, jūs vertingi būtent tuo. Savo unikalumu. Juk būtent tokio žmogaus, kaip jūs, nebuvo, nėra ir niekada nebus.

Todėl – nesistenkite sekti kitais arba perdaryti savęs pagal kažkokius šablonus. Gyvenkite savo gyvenimą, o ne kitų.

Jei jums patinka kažko mokytis – mokykitės ir tobulėkite toje sferoje, kuri jums įdomi. Patinka piešti – pieškite. Patinka rūpintis anūkais – rūpinkitės. Patinka gelbėti benamius gyvūnus – gelbėkite.

Darykite tai, prie ko linksta jūsų siela ir būkite savimi!

Branginkite savo unikalumą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Šerpai, tibetiečių palikuonys, vedė ekspediciją į kalnus.

Jie ėjo greitai, bet vieną dieną vedliai sustojo ir tylėdami atsisėdo.

Niekas negalėjo jų priversti pajudėti iš vietos – nei priekaištai, nei didesnio atlygio pažadai. Jie sėdėjo tylėdami.

Po trijų dienų, lygiai taip, kaip netikėtai sustojo, jie lyg niekur nieko pakilo ir toliau tęsė savo kelionę.

Ekspedicijos vadovas buvo sutrikęs ir bandė prisiminti, kuo jo žmonės galėjo įžeisti šerpus, bet jų atsakymas buvo paprastas: “Ne, mes neįsižeidėme, mes tiesiog pernelyg greitai ėjome, todėl turėjome atsisėsti ir sulaukti sielos. Ji atsiliko.“

Galbūt, reikia kartais sustoti, pabūti rimtyje kurį laiką tam, kad mes visi šioje Žemėje sulauktume sielos. Atgaivintume meilę savyje, ir “meilę artimam savo kaip sau pačiam“.

Nuoširdi padėka! Pagal L. Guerra pasakojimą, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !

Basutės pasislėpė spintoje? Pirštinės išlindo iš stalčiaus? Aviečių uogienė primygtinai prašosi prie arbatos? Megzti rūbai rytais švelniai timpteli jus už pižamos krašto: “nepamiršk mūsų apsirengti!“ ?

Reiškia, ši diena atėjo. Didžioji Pirmųjų Žiemos Požymių Diena! Ši diena praneša mums apie tai, kad greitai ateis laikas slidėms, pačiūžoms, rogutėms, sniego gniūžtėms ir varvekliams.

Ir kad jau ne už kalnų Naujieji metai ir eglutės puošimas, kad jau laikas kruopščiai ir su meile ruošti dovanas mūsų patiems-patiems brangiausiems žmonėms.

Žiemą tiek daug jaukių ir šiltų švenčių! Toks metų laikas: kai šaltis išorėje, o namuose ir sieloje – šiluma…

Todėl pats laikas prisiminti su visais savo namiškiais, kad žiema jau ne už kalnų 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Lapkričio mėnesį abejoji, kad yra saulė ir dangus… ir jei staiga prasikala saulės spindulėlis ir nušvinta žydras dangus tarp pilkų debesų, norisi už tai atskirai padėkoti.

O kai pasidaro aišku, kad nei saulės spindulių, nei dangaus žydrynės jau nebus, tuomet pradedi svajoti apie sniegą.

Kad visas šis pilkuma užtrauktas pasaulis sutviskėtų baltumu…

Nuoširdi padėka! Pagal G. Šmidt miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Ne ta saulė sušildo, kurios mes laukiame pilkame danguje, susiedami su ja savo nuotaikas, bet ta, kurią mes galime pajusti net gūdžiausioje tamsoje, sukurdami ją ta šiluma, kurią pagimdo mūsų gražiausi jausmai…

Sušildo tylių naktinių pokalbių saulė iš pasitikėjimo sąsajų, kurios sklinda nuo vienos mylinčios sielos į kitą…

Sušildo ilgai lauktų susitikimų saulė po išsiskyrimo…

Sušildo motinos švelnumo ir tėvo rūpesčio saulė…

Sušildo džiaugsmo pamaitinti alkaną, paguosti kenčiantį, padėti bejėgiam saulė…

Sušildo vaiko rankų, apvijusių tavo kaklą saulė…

Sušildo poilsis po nuovargio, tyla po triukšmo, jauki prieblanda po akis rėžiančios šviesos…

Sušildo tas, kurio lauki iš visur, šnabždėdamas savo sukurtus apsaugos žodžius…

Sušildo viskas, ką darai su meile, atiduodi su meile, priimi su meile…

Sušildo gyvenimas, tyras… tiesiog tyras gyvenimas…

Ir sušildo viltis, kad visa tai tęsis…

Joks prastas oras neatims mūsų asmeninės saulės, mielieji… Ir būtent asmeninė saulė išsklaidys bet kokį prastą orą…

Gyvenkime šilumoje!

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jei tavo vidinis pasaulis iš tiesų šviesus ir gražus…

Tuomet jis vilios. Ir dauguma norės pažvelgti į jį iš arčiau.

Kad pamatytų, kaip atrodo tavo vidinis grožis. Kuo kvepia tavo laimė. Kaip skamba tavo tyrumas.

Ten norėsis patekti.

Todėl kad norisi sušilti nuo tavo sielos šilumos. Pasisemti tavo širdies jaukumo, Prisipildyti tavo lengvumu. Ir giliai pajusti tavo nuoširdumą.

Mes negalime priversti kitus priimti arba pamilti mūsų vidinį pasaulį. Mes tik galime sukurti sąlygas.

Tuomet kiti su džiaugsmu ateis į jį pasisvečiuoti. O kai kurie norės pasilikti jame ilgiau. Todėl kad tavo vidinė šviesa atveria kitų vidinę šviesą.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tu esi Gėris ir Užuojauta, ir Geraširdiškumas, Ir Supratimas.

Tu esi Taika ir Džiaugsmas, ir Šviesa.

Tu esi Atleidimas ir Kantrybė, ir Stiprybė, ir Ryžtas, tu pagalbininkas sunkią akimirką, guodėjas skausmo valandą, gydytojas sužeidimo akimirką, mokytojas sumaišties valandą.

Tu esi Giliausia Išmintis ir Aukščiausia Tiesa, Visuotinė Taika ir Pati Nuostabiausia Meilė.

Tu – visa tai esi. Ir buvo tavo gyvenime momentai, kai tu Pažinojai Save tokį.

Pasirink dabar pažinti save tokį Visada.

Nuoširdi padėka! Ištrauka iš N. D. Uolšo kūrybos

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !