Aukštyn, į Šviesą..

Ateina laikas, kai tu supranti, kad vaikštai ratu.

Tos pačios situacijos, tie patys susitikimai. Tušti pokalbiai, kaukės, dirbtinos šypsenos, šabloniniai klausimai apie gyvenimą..

Ir staiga tu supranti, kad visą laiką vaikštai aplink kalną, ir dabar jau pribrendai tam, kad kiltum aukštyn, į kalno Viršūnę.

Kai susiruoši į kelionę ir žengi pirmuosius žingsnius į viršų, netikėtai už nugaros pajunti kažkokį slegiantį sunkumą, kuris trukdo kilti.

Nusprendi pailsėti. Atsisegi kuprinę ir pamatai daugybę nereikalingos naštos. Viską apžiūrį ir šį kartą ištrauki Abejones. Meti jas į laužą, o kai jos sudega – patrauki toliau.

Keliauti jau lengviau, tačiau po kiek laiko vėl pajunti tą slegiantį sunkumą už nugaros.. Vėl atveri kuprinę, o ten – Pyktis, Baimė, Godumas, žalingi įpročiai..

Ryžtingai visko atsikratai ir pajunti didelį palengvėjimą, net lengvumą! Bet eidamas toliau, staiga pasijunti labai vienišas.. Juk ten, apačioje – šurmulys, linksmybės, pramogos, draugai..

Trumpam sustoji. Pažvelgi aukštyn ir pamatai Šviesą.. Abejonių jau nėra, todėl – vėl kyli aukštyn!

Ateina aiškus suvokimas, kad tas šurmulys apačioje – iliuzija ir bėgimas ratu, kurį tu jau labai gerai pažinai ir į kurį jau nenori sugrįžti.

Tvirtai nusprendi: viskas, kelio atgal tikrai nėra – tik pirmyn ir aukštyn!

Pažvelgęs žemyn, netikėtai pamatai ne tik horizonto liniją, bet ir naujus gražius peizažus, kurių anksčiau nematei ir net negalėjai įsivaizduoti, būdamas apačioje..

O vieną gražų rytą tu sutinki žmogų, kuris eina ta pačia kryptimi, bet įkopė kiek aukščiau. Jis pasisveikina, nusišypso tau ir ištiesia pagalbos ranką..

Bet.. tu pajunti, kad negali jam ištiesti rankos.. Vėl atsegi kuprinę ir pamatai, kad ten užsiliko Išdidumas. Ištrauki jį ir išmeti į prarają.

Ištiesi ranką bendrakeleiviui – ir tu jau ne vienišas.. Naujasis pažįstamas noriai dalinasi savo patirtimi ir pataria, ką dar nereikalingo galima išmesti ir kokias naudingas savybes vystyti, kad pakiltumėte į Viršūnę.

Dabar jau pakilimas darosi smagus ir įkvepiantis.. Jūs sutinkate vis daugiau pakeleivių, dalinatės patirtimi ir atradimais, kuriate bendrus planus Naujam Gyvenimui..

Ir dabar tu aiškiai supranti: tas vaikščiojimas apačioje ratu buvo reikalingas tam, kad užgimtų nenumaldomas troškimas judėti į priekį, kilti aukštyn, vystytis, kurti, augti ir tobulėti 🙂 ..

Pagal nežinomo autoriaus alegoriją, parengė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Praregėjimai (32)

Vartotojiška filosofija įtakoja šiuolaikinį gyvenimo būdą – dabar visais įmanomais būdais manipuliuojama žmonių sąmone, priverčiant žmones norėti to, ko jie patys nenori.

Tai tarsi kolektyvinė hipnozė, kurios pagalba žmonių sąmonė nukreipiama tam tikra linkme.

Ir tai liečia visas gyvenimo sritis. Todėl dauguma žmonių gyvena blaškydamiesi apibrėžtame dirbtinai sukurtų poreikių, norų, idėjų ir nuomonių rate, kurie neišvengiamai formuoja ir jų pasaulėžiūrą.

Jauniems žmonėms tai gali atrodyti patrauklu, nes sukuria laisvo pasirinkimo, judėjimo ir atsinaujinimo iliuziją. Tačiau su amžiumi dauguma žmonių suvokia, kad vartotojiškas gyvenimas yra parazitinis ir neturi nieko bendro su žmogaus saviraiška ir žmonijos evoliuciniais procesais.

Todėl dauguma brandžių žmonių yra apatiški, nusivylę ir kartais ciniški – tai tikrųjų vertybių, dvasinio augimo, harmonijos ir gyvenimo pilnatvės ilgesys.

************

Mūsų vidinė būsena tiesiogiai priklauso nuo to, į ką mes sutelkiame savo dėmesį. Jei mūsų jau nedomina įprastas gyvenimas, reiškia, mes “išaugome“ iš senojo gyvenimo būdo (užbaigėme ciklą). Reiškia, nereikia bandyti sugrįžti į “seną vagą“.

Nuovargis ir liūdesys – dažni dvasinio augimo palydovai: dvasia veržiasi augti, plėstis ir keistis, o senieji mąstymo stereotipai ir gyvenimo įpročiai dar stipriai laiko senojoje paradigmoje. Tai vargina.

Tokiu gyvenimo periodu svarbu atsiverti augimui, nors po truputį keistis, atsisveikinti su pasenusiais mąstymo šablonais, neužsistovėti smerkime, negatyviuose apmąstymuose apie “išaugtą“ realybę ir nepaskęsti vidiniuose prieštaravimuose.

Kai pavargote – judėkite lėtai, ramiai, neskubėdami. Tik nesustokite. Ieškokite įkvėpimo gamtoje, kūryboje, harmoningame bendravime, ieškokite naujos informacijos – ir netrukus gyvenimas pats nurodys tolimesnio dvasinio augimo kryptį.

************

Kai žmogus auga dvasiškai, jis pasiekia vis aukštesnės energijos dažnius, ir jo jau nedomina niekas, kas skleidžia žemo dažnio energiją. Tačiau mūsų realybė “daugiasluoksnė“, todėl čia tenka bendrauti įvairaus sąmoningumo ir dvasingumo žmonėms.

Tokiu atveju yra labai svarbus suvokimas, kad kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo užduotis ir auga dvasiškai jam priimtiniausiu būdu. Jis yra svarbioje augimo pakopoje, kurios nepraėjęs, nepakils aukščiau.

Todėl – jokio smerkimo, raginimų ar įkyrių pamokymų. Jei ūgtelėjote dvasiškai – tapkite kitiems žmonėms Meilės ir Šviesos orientyru. Šviesa niekada nekovoja su tamsa: tą pačią akimirką, kai Šviesa ateina, tamsa pradeda sklaidytis..

************

Pagrindinė dvasinio augimo ir realių pokyčių sąlyga – nekovoti su senu ir atgyvenusiu pasauliu, bet kurti naują – šviesų ir harmoningą pasaulį. Laukti, kol kažkas viską pakeis – tas pats, kas nieko nepasodinus laukti gausaus derliaus.

Ir pradėti reikia nuo savęs – savo minčių, savo vidinio pasaulio, savo gyvenimo. Žmonėms kartais sunku patikėti, kad jie gali paveikti ir keisti realybę.

Tačiau tai – energijų apykaitos dėsnis: visuma veikia tos visumos dalį, o dalis – visumą. Niekada nepamirškime šito, ir atminkime, kad realybė kuriama dviem etapais: pirmiausia – mūsų sąmonėje, o paskui – ir realybėje.

Mes visi galime keisti realybę, tai mūsų prigimtinis gebėjimas. Ir visi galime sąmoningai rinktis – ką kurti, bet šiandien dar vis (nesąmoningai) pasiduodame iš šalies įtakojamai “kūrybai“..

Todėl jei norime harmonijos gyvenime, pagalvokime – kokie tikrieji mūsų poelgių motyvai. Jei tai godumas, pavydas, noras išsiskirti ar kitos negatyvios paskatos – kursime disharmoniją ir chaosą.

Kai mes ateiname pas žmones su savo vidine agresija, baimėmis ar nepykanta – mes tik sustipriname jų pačių vidinius pergyvenimus ir negatyvumą. Kai einame pas juos su meile ir šviesa – stipriname jų vidinę dvasinę stiprybę ir įkvepiame juos augti ir tobulėti.

Jei norime kurti harmoniją, mūsų motyvai turi būti nukreipti į visuotiną gėrį, santarvę, bendrą gerovę, laimę, kūrybą visų labui. Harmoningi veiksmai turi sutelkti, suvienyti, įkvėpti.

Kur dar tamsu – tapkime Šviesa. Kur jau nėra nei tikėjimo, nei vilties – atneškime Viltį ir Tikėjimą Gėriu. Kur trūksta džiaugsmo – padovanokime savo Širdies Šilumą. Kur gęsta Meilė – įžiebkime Besąlygiškos Meilės liepsnelę 🙂 ..

Tapkime Harmoningos Realybės Kūrėjais 🙂 !

************

Parengė ruvi.lt

Permainų dvasia

*Piniginė sistema buvo sukurta labai seniai, bet mes iki šiol naudojamės ta pačia pasenusia sistema, kuri didžiąja dalimi yra visų šiuolaikinių problemų kaltininkė.

*Kol gyvename šioje sistemoje, mes visada patirsime jos kuriamas problemas: skurdą, nelygybę, badą, nesantaiką, nusikaltimus, karus, korupciją ir t.t..

*Mūsų dienomis finansiniai apribojimai trukdo novatoriškumo, individualios kūrybos ir asmeninės iniciatyvos vystymuisi. Sistema sukuria sąlygas, kurios apriboja žmonių interesus, galimybes ir gabumus.

*Piniginė sistema ardo ir šeimos darną. Dabar abu sutuoktiniai dirba, todėl tėvai neturi laiko savo vaikams, ir vaikai dėl to jaučia tėvų dėmesio trūkumą. Be to, tėvai nuolat patiria stresą dėl nuolat augančių kainų ir mokesčių, dėl baimės prarasti darbą, dėl neaiškios ateities, o tai taip pat neigiamai veikia bendrą psichologinę atmosferą šeimoje.

*Piniginė sistema ugdo vartotojų visuomenę. Tai vienišų žmonių visuomenė, kurie gali turėti viską, išskyrus tai, kas jiems iš tikrųjų būtina.. Kai žmonės išmoks vienytis, dalintis, bendradarbiauti – jų vienatvė pasibaigs.

*Dauguma žmonių rimtai susirūpinę dėl žmonijos ateities ir jau aiškiai mato esamos realybės tendencijas: augantį globalinį chaosą, betvarkę ir neatsakingą gamtos resursų eikvojimą.

*Visa tai galiausiai atneša žalą net ir tiems, kas mano, jog yra apsaugoti nuo visų aukščiau išvardintų faktorių. Visi, tarp jų ir turtingiausi visuomenės sluoksniai, pajus sociumo poreikių ignoravimo vardan asmeninės naudos pasekmes.

*Be jokių abejonių, net pats turtingiausias mūsų dienų žmogus žymiai jaukiau jaustųsi visuomenėje, kur didžiausias tautos turtas yra žmonės, išmintingai valdantys gamtos resursus, kuriantys humanišką santvarką ir bendradarbiaujantys visų gerovei.

*Civilizacija šiandien žino tik vieną  gyvenimo sistemą, tačiau ji – ne vienintelė. Vis daugiau žmonių visame pasaulyje suvokia, kad būtina keisti žmonijos gyvenimo orientyrus: pinigų valdžią, baimę, melą ir jėgą turi pakeisti vienybė, taika, tiesa ir bendradarbiavimas.

*Projektas “Venus“ siūlo realų veiksmų planą socialiniams pokyčiams, nukreiptiems į taikų ir stabilų žmonijos vystymąsi. Naujos sistemos tikslas – dinamiškos pusiausvyros su gamta nustatymas ir gausos užtikrinimas visai žmonijai.

*Visi pasaulio resursai turi būti paskelbti bendru visos žmonijos paveldu – bet koks kitoks resursų paskirstymas atves į tas pačias problemas, kurias turime šiandien.

*Projektas “Venus“ – į resursus orientuota ekonominė sistema, kur žmonės galės laisvai rinktis savo interesus ir vystyti savo kūrybinį potencialą be valdžios kišimosi ir be finansinių apribojimų.

*Į resursus orientuota ekonomika operuoja ne pinigais, o turimais resursais, siekiant sukurti patį teisingiausią ir efektyviausią jų paskirstymą.

*Išsilavinimas bus praktiškas, visiems prieinamas, lankstus. Reikalingų žinių pritaikymas, kūrybingumo ir iniciatyvumo ugdymas bei mokymas dirbti grupėje suteiks žmogui vertingą išsilavinimą, kurį jis galės pritaikyti gyvenime ir toliau vystyti.

*Be bazinių žinių, mokslo įstaigose bus mokoma žmoniškumo: vienybės, meilės, pagarbos gamtai ir visai gyvybei, bendradarbiavimo, santarvės, kūrybingumo.

*Žmones vienys rūpestis gamta, žmonijos gerovė ir bendri evoliuciniai tikslai. Gerokai trumpesnė darbo diena suteiks galimybę skirti daugiau laiko šeimos ir asmeniniams interesams, o laisvai prieinamos prekės ir paslaugos išlaisvins nuo ekonominio streso.

*Palaipsniui visos senosios piniginės sistemos problemos liks praeityje. Dauguma dabarties miestų bus demontuoti ir pilnai utilizuoti, liks tik kai kurie fragmentai, kaip muziejiniai eksponatai. Augs lengvai montuojami šiuolaikiniai miestai ir gyvenvietės, atitinkančios besivystančios visuomenės poreikius.

*Pirmasis Projekto “Venus“ etapas – tyrimų centras 10 hektarų plote Floridos pietryčiuose JAV, kur ateitis palaipsniui įgauna realias formas. Statybinis kompleksas ir konferencijų centras papildomi originaliais modeliais, spalvingomis iliustracijomis, specialia literatūra ir video medžiaga. Įgyvendintos Projekto “Venus“ idėjos padeda žmonėms pažvelgti į netolimą ateitį 🙂 ..

Iš Žako Fresko pasisakymų, vertė ruvi.lt

Pilnas vaizdas

Gyveno kartą du broliai. Jie visą savo gyvenimą pragyveno už aukštos miesto sienos ir nei karto nematė nei laukų, nei dirbančių valstiečių.

Todėl vieną gražią dieną broliai nusprendė nukeliauti į kaimą.

Atvyko jiedu į kaimą ir patraukė kaimo keliuku pažiūrėti, kaip čia žmonės gyvena. Netrukus broliai priėjo ariamą lauką, kuriame dirbo valstietis.

Jiedu sustojo ir susidomėję žiūrėjo, kaip jis dirba.

– Ką jis daro?! – stebėjosi broliai. – Kam šis žmogus taip giliai vagoja žemę? Kodėl jis sugadino tokią lygią, švelnia žole sužėlusią pievą?.

Paskui jie pamatė, kad valstietis meta grūdus į vagas.

– Nematytas dalykas! – piktinosi broliai. – Kažkas su šiuo žmogumi netvarkoje: kaip galima imti gerus grūdus ir išmesti į žemę?.

– Nepatinka man kaimas, – pasakė suirzęs vienas brolis, – kažkokie keisti žmonės čia gyvena!

Ir sugrįžo jis atgal į miestą.

O kitam broliui parūpo atidžiau panagrinėti kaimo žmonių gyvenimą, todėl jis pasiliko kaime.

Ir štai vos po kelių savaičių jis pamatė, kad valstiečio užsėtas laukas sužaliavo švelniais želmenimis. Jį taip sužavėjo ši permaina, kad tuoj išsikvietė savo brolį, kad ir jam parodytų tuos pasikeitimus.

Brolis netrukus atvažiavo. Jam taip pat paliko įspūdį sužaliavęs laukas, ir jis nusprendė pabūti su broliu kaime, kad pažiūrėtų – kas bus toliau.

Ėjo laikas, ir žali daigeliai suvešėjo auksinėmis grūdų varpomis. Dabar jau abu broliai suprato, dėl ko plušėjo valstietis.

Jie kasdien gėrėjosi suvešėjusiu lauku ir gyrė darbštų valstietį.

Tačiau vieną dieną, kai grūdai jau visai suderėjo, valstietis atsinešė dalgį ir.. pradėjo juos pjauti!

Čia nekantrusis brolis neištvėrė ir ėmė šaukti:

– Ką jis daro?! Tu tik pažiūrėk, ką jis daro! Jis taip sunkiai dirbo, išaugino nuostabius grūdus, o dabar.. savo rankomis viską nupjauna. Negaliu žiūrėti į šitą beprotybę! Jei nori – pasilik, o aš grįžtu į miestą!

Ir pasipiktinęs išvažiavo. O kantrusis brolis pasiliko – jam buvo smalsu, o kas gi bus toliau..

Jis stebėjo, kaip valstietis suvežė derlių į daržinę, kaip vikriai iškūlė grūdus.. Jis pamatė, kad valstietis užaugino šimtus kartų daugiau grūdų, nei pasėjo..

Dabar jam pasidarė aišku: viskame, ką dirbo valstietis, buvo tikslas ir sveika nuovoka, o jie su broliu darė išvadas, nematydami pilno vaizdo!

Tik dabar jis pamatė pilną vaizdą 🙂 ..

(Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt)

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Vedos apie harmoniją šeimoje

*Gyvenime matome nemažai šeimų, kai žmones sujungia meilė, bet laimingos poros jie taip ir nesukuria. Kodėl taip vyksta, juk žmonės tuokiasi, puoselėdami pačius gražiausius tikslus bendram gyvenimui?

*Ir iš tiesų: kai žmonės įsimyli, jie sukuria bendrą energetinį lauką, arba kitaip – poros energiją, kurioje dviese susijungia į viena. Ir kuo gilesnė sąveika tarp vyro ir moters – tuo stipresnė poros energetika, tuo brandesnė jų meilė ir pozityvesnis poveikis visiems aplinkiniams. Būtent įsimylėjimo fazėje ypač ryškiai juntama poros pozityvi energija: juntamas entuziazmas, apima pojūtis, kad viskas kartu įmanoma!. Žmonės tiesiog laimingi kartu..

*Galime įsivaizduoti poros energiją kaip švytintį rutulį, kuriame yra du mylintys žmonės, sujungti daugybe šviesos spindulių. Kuo stipresni ir tyresni jausmai – tuo ryškiau šviečia jų bendras energetinis laukas. Abipusė sąveika: švelnumas, dėmesys, rūpestis, pagalba, geranoriškumas sustiprina meilę ir kuria harmoniją poros gyvenime.

*Tuo tarpu negatyvumas, patekęs į poros energetinį lauką, gesina šviesias energijas ir aptraukia jį niūriomis spalvomis.  Neapykantos, agresijos ar pykčio proveržiai veikia lyg žaibas, kuris perskelia poros lauką į dalis, atmesdamas sutuoktinius tolyn vienas nuo kito. Abejonės, melas, apgaulė, noras dominuoti, pavydas – lyg kenkėjai, kurie palengva graužia poros lauką iš vidaus. Bet koks užgimęs ir vystomas negatyvumas tarp sutuoktinių – kelias į santykių griūtį.

*Taigi, bendras energetinis poros laukas užgimsta įsimylėjimo laikotarpyje, ir gali harmoningai vystytis, jei žmonės palaiko vienas kitą, nepraranda pozityvaus tarpusavio ryšio. Bet esmė čia slypi dar ir tame, kad kiekvienas turi įnešti savo indėlį, atitinkantį jo prigimtį: vyras – vyrišką, moteris – moterišką.

*Kad sukurtume šeimoje laimingus santykius,  turime pirmiausiai suprasti, kuo vyriška energija skiriasi nuo moteriškos energijos: turime pažinti vyrišką ir moterišką pradą ir juos suvienijus, kurti harmoniją poroje.

*Jei, pavyzdžiui, moteris pradeda vystyti savyje vyriškas savybes ir reikštis kaip vyras šeimoje – tuomet vyrui neliks nieko kito, tik priešintis pradžioje, o paskui.. jis galiausiai pradės elgtis kaip moteris, arba – ieškos būdų “pabėgti“ iš šeimos. Tokiu atveju apie harmoniją negali būti net kalbos – susikeitę vaidmenimis, pamynę savo prigimtinį pradą, abu jausis nelaimingi ir kurs destrukciją savo santykiuose.

*Ir, atvirkščiai: kai vyras neišreiškia savo prigimtinių vyriškų savybių – ryžtingumo, gebėjimo greitai reaguoti ir priimti sprendimus, gebėjimo imtis atsakomybės už šeimą – tuomet visas šias savybes bus priversta vystyti ir išreikšti jo sutuoktinė. Rezultatas tas pats: susipriešinimas, destrukcija ir griūtis.

*Šiuolaikiniai žmonės susipainioja sąvokose apie moteriškumą ir vyriškumą – jie tai supranta kaip užslėptą nelygybę ir diskriminaciją. Lygybės visiems žmonėms siekis yra pozityvus – visi turi turėti vienodas galimybes gyvenime. Tačiau lygybė nereiškia vienodumo. Norime to ar ne – bet vyrai ir moterys turi skirtingą prigimtį.

*Moteriška energija – tai jausmų sfera, meilės erdvė, širdies šiluma, gyvenimo išmintis, gerumas.. Ji kuria šeimos energetikos atmosferą, šilumą jausmuose, santarvę santykiuose, jaukumą namuose.. Jos širdis atvira, ji skleidžia besąlygišką meilę, apgaubia visus šiluma ir nuoširdžiu rūpesčiu.

*Moters meilė, jos moteriškumas įkvepia vyrą būti vyrišku, išreikšti savo prigimtinį vyrišką pradą – veikti ir kurti šeimos, giminės ir visuomenės labui. Jis turi namus, kuriuose yra laukiamas, kur jis atsigauna ir pailsi, kur jo išklauso, palaiko ir supranta. Jo šeima ir namai – ramybės ir laimės oazė šiame pasaulyje.

*Jei moters širdis uždara – ji šalta ir pragmatiška. Jos santykiai iš išskaičiavimo: lengvai prileidžia prie savo kūno, bet paniškai bijo kažką įsileisti į širdį, todėl šiltų, harmoningų santykių sukurti negali.  Tokios būna vadinamos “stiprios“ moterys, kurių dabar labai daug įvairiose veiklumo reikalaujančiose srityse ir kurių išskirtinis bruožas – gili vidinė vienatvė, vienišumas.

*Vyriška energija – kūryba, veiklumas, išorinis aktyvumas, dvasinė stiprybė, atsakomybė. Stiprus vyriškas pradas, vyro meilė įkvepia moters moteriškumą – su tokiu vyru moteris jaučiasi saugi ir laiminga, ji su džiaugsmu palaiko ir kuria harmoniją šeimoje.

*Ir tai nereiškia, kad tik vyras turi išlaikyti šeimą, o moteris – dirbti tik namų ūkio darbus. Moteris gali turėti darbą, gali prisidėti prie šeimos uždarbio, tačiau ji neturi keisti savo moteriškos prigimties – moteriškumo: švelnumo, gerumo, gebėjimo besąlygiškai mylėti, užjausti, suprasti.

*Harmonija šeimoje – tai lygiavertė vyriškos ir moteriškos energijų apykaita, iš kurios gimsta vienybė. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris yra svarbiausi savo sferoje, todėl kovoti dėl viršenybės yra beprasmiška. Juk harmoninga sąveika praturtina visus – taip kuriama erdvė besąlygiškai meilei, kūrybai ir visapusiškam tobulėjimui 🙂 ..

(Iš paskaitų apie Vedas, parengė ruvi.lt)

Skirtingi pasauliai

Kartą pas Mokytoją atėjo grupelė mokinių, tarp kurių buvo aklas jaunuolis.

Vienas mokinys kreipėsi į Mokytoją:

– Mokytojau, mes atėjome pas tave pasitarti. Šis aklas jaunuolis netiki, kad yra šviesa ir visiems tai įrodinėja.  Jis labai protingas, bet juk mes visi žinome ir matome, kad šviesa yra.. Bet mes negalime jam šito įrodyti..

– Ir ką aš turėčiau padaryti? – paklausė Mokytojas.

– Suprantate, – tęsė mokinys, – jo argumentai tokie stiprūs, kad jau ir mes pradedame abejoti.. Jis prašo, kad mes duotume jam paliesti šviesą, juk jis pažįsta daiktus per lytėjimą. Arba prašo duoti paragauti šviesą arba pauostyti.. Arba prašo suduoti per šviesą, kad jis išgirstų, kaip ji skamba..  Mes pavargome nuo šito žmogaus, todėl atėjome tavęs paprašyti, kad padėtum mums įrodyti jam, jog šviesa yra.

Mokytojas atsakė:

– Šis aklas jaunuolis teisus. Jam nėra šviesos. Kodėl jis turėtų tikėti, kad ji yra? Tiesa tame, kad jam reikia gydytojo, o ne ginčų.

Ir Mokytojas pakvietė gydytoją, kuris kadaise taip pat buvo jo mokiniu.

Aklas jaunuolis paklausė:

– O kaip gi mūsų ginčas?

– Palauk, – atsakė Mokytojas, – tegul gydytojas apžiūri tavo akis.

Gydytojas apžiūrėjo jį ir pasakė:

– Laimei, nieko rimto nėra. Pakaks pusmečio gydymo, ir jis pasveiks.

Mokytojas paprašė gydytojo, kad šis išgydytų jaunuolį ir po pusmečio atsiųstų pas jį. Gydytojas mielai sutiko pagelbėti.

Po pusmečio jaunuolis atėjo pas Mokytoją.

Jaunuolis buvo labai laimingas, nes praregėjo, todėl puolė dėkoti Mokytojui, kad nusiuntė jį pas tokį gerą gydytoją.

Mokytojas nusišypsojo ir pasakė:

– Džiaugiuosi dėl tavęs. O dabar mes galime pratęsti mūsų pokalbį apie šviesą.. Juk anksčiau mes buvome skirtinguose pasauliuose, todėl pokalbis iš esmės buvo neįmanomas..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Praregėjimai (31)

Jei jūs nors kartą bandėte pažadinti stipriai įmigusį žmogų  – jūs žinote, koks tai sunkus ir beprasmiškas reikalas.. Jūsų: “Kelkis!“ jis neišgirs arba nenorės girdėti.

Suirzęs numos ranka ir nusisukęs dar giliau užmigs.. Nes miegoti lengviau, nei pabusti iš kieto miego. Todėl – nežadinkite tų, kurie taip nori miegoti.

Nebandykite jų keisti prieš jų pačių valią. Priimkite viską taip, kaip yra. Nes anksčiau ar vėliau, bet kiekvienas atsibus – tai neišvengiama. Tiesiog viskam savo laikas..

Juk švyturys nelaksto po pakrantę, ieškodamas laivų, kuriuos reikia išgelbėti. Jis tiesiog stovi ir šviečia..

************

Pagrindinis nubudimo laikotarpio sunkumas – tai vidinė tuštuma.. Po to, kai mes taip ilgai blaškėmės tarp išorinių įspūdžių, staiga mes pradedame jaustis taip, kaip jaučiasi sveikstantis žmogus po sunkios ligos: jis truputį sumišęs, jo galvoje keistas gaudesys, o pasaulis jam atrodo labai triukšmingas ir varginantis..

Mes tampame itin dėmesingi ir jautrūs – susidaro įspūdis, kad mes susiduriame su visu pasauliu iš karto: su dirgliais ir agresyviais žmonėmis, su pasibaisėtinais įvykiais, su melu ir neteisybe, o visas pasaulis atrodo lyg absurdo teatras..

Ir tai akivaizdus ženklas, patvirtinantis, kad mes pabudome iš gilaus sąmonės miego..

************

Kuo žmogus dvasiškai stipresnis – tuo didesnį rezonansą jis sukelia žmonėms, su kuriais susiduria gyvenime.

Jautriems ir tyriems, ieškantiems dvasinės šviesos žmonėms, dvasiškai stiprus žmogus gali padėti sustiprėti, bet tiems, kas yra paskendęs savo egoizme ir iliuziniuose prioritetuose, jis nejučiomis gali tapti jų vidinio konflikto katalizatoriumi, sukeliančiu visą audrą negatyvių reakcijų, emocijų ir poelgių.

Todėl reikia atidumo savo artimiausiai aplinkai.

************

Tikrasis dvasingumas – tai ne priklausymas vienai ar kitai religijai. Tikrasis dvasingumas – tai transformacija, kai transformuojame pyktį – į atlaidumą, godumą – į dosnumą, egoizmą – į altruizmą, neapykantą – į meilę, susipriešinimą – į vienybę, tamsą – Šviesą..

Tai netobulumo transformacijos į tobulumą procesas. Tikrasis Meistriškumas šiame procese pasiekiamas tuomet, kai bet kokį negatyvumą sugebame paversti Meile ir Šviesa. Taip formuojama Naujoji Harmoninga Realybė.

************

Bet kokiuose santykiuose tarp žmonių – draugystėje, meilėje, kaimynystėje, ir pan. – negali būti santarvės, jei yra skirtinga žmonių pasaulėžiūra, skirtingos moralinės vertybės, skirtingi gyvenimo tikslai ir interesai.

Ir visos mūsų pastangos kažkaip sutvirtinti tokius santykius bus bergždžios – anksčiau ar vėliau jie iširs.. Todėl branginkime bendraminčius ir negaiškime laiko bandydami “suklijuoti tai, kas nelimpa“..

************

Dažnai žmonės laukia, kad kažkas nuties prieš juos jau paruoštą gyvenimo kelią.. Tačiau gyvenimo dėsniai veikia kitaip: kelias nusitiesia tik tuomet, kai mes žengiame pirmąjį žingsnį.

Ir tegul mes tuo metu dar nematome viso kelio, o aplink tamsa ir nežinomybė, bet mūsų drąsa ir noras nuveikti kažką prasmingo visų labui nušvies viską, kur mes beeitume.

Ir tuomet viskas pradės klostytis tarsi savaime, ir visas pasaulis mums padės, ir atsivers naujos galimybės..  Svarbiausia – mūsų nuoširdi vidinė paskata  gerinti šį pasaulį..

Šiame pasaulyje nėra paruoštų gyvenimo scenarijų – juk gyvenimo negalima įsprausti į kažkokias sustingusias schemas. Situacijos, vietovės, ženklai, žmonės – visa tai keičiasi kiekvieną akimirką, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus minties, veiksmo, būsenos..

Todėl negali būti jokių tikslių prognozių ar pranašysčių. Bet.. mes turime pačius tiksliausius kelrodžius gyvenime- tai Meilė ir Šviesa kiekvieno žmogaus širdyje 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Sąmonės virsmo etapai

Sąmonės transformacija – labai svarbus procesas dvasinio augimo kelyje. Jis vyksta tam tikrais vienas į kitą pereinančiais etapais: nuo sąmonės pabudimo iki žmogaus aukščiausių tikslų suvokimo ir realizacijos.

Visi žmonės turi prigimtinį poreikį augti ir tobulėti, tačiau sąmonę mūsų realybėje nuolat migdo materijos iliuzijos, o ir pabudęs žmogus neretai sustoja kažkuriame sąmonės virsmo etape, negalėdamas susigaudyti – kur ir kaip judėti toliau.

Be to, mes dažnai įsivaizduojame, kad sąmonės augimas – malonus ir lengvas procesas, lydimas nuolatinio gyvenimo gerėjimo. Bet taip nėra – juk aiški sąmonė mums pirmiausiai nurodo būtent tamsius mūsų pačių ir mūsų gyvenimo sistemos aspektus, nuo kurių turime apsivalyti, ir tie apsivalymo etapai nėra lengvi.

Kitaip tariant, sąmonės virsmas – tai ir yra atsikratymas visko, kas trukdo mums būti dvasingais, tai yra būdas pasiekti aiškų suvokimą apie Esmių Esmę:  pirmiausiai apie tai, kas yra žmogus, kas yra žmonija ir koks yra mūsų visų tikslas šioje Žemėje.

Sąmonės transformacijos etapai nėra griežtai apibrėžti, nes šis procesas kiekvienam žmogui yra individualus – vieniems šie etapai gali tęstis ilgai, jie gali būti suskirstyti į dar smulkesnes pakopas, o kiti juos praeina greitai, stojiškai atlaikydami sunkumus, ir net nesusimąstydami, kad įveikia vis naujus etapus. Tai priklauso nuo daugybės individualių faktorių: žmogaus psichikos ypatumų, jo aplinkos, jo artimųjų, jo vidinės brandos, gyvenimo aplinkybių, žmogaus sveikatos ir t.t..

Tačiau sąmonės transformacijas – suvokiame tai ar ne, greičiau ar lėčiau – bet išgyvename visi: tai evoliucijos dėsnis. Todėl kartais pravartu pasitikslinti – kur esame, ar nesustojome.

Pirmasis etapas – nubudimas – kai žmogus pamato šabloninio mąstymo absurdiškumą, primetamus realybės aiškinimo stereotipus, sociumo įtaką per reklamą, spaudą, televiziją ir pradeda pats ieškoti atsakymų apie jį supančią realybę ir apie savo gyvenimo prasmę. Tai įkvepiantis etapas, nes žmogus pasijunta tarsi praregėjęs – galintis laisvai mąstyti ir daryti savarankiškas išvadas.

Kitas etapas – susidūrimas su realybe. Šis etapas sudėtingas, nes žmogus susiduria su pirmaisiais prieštaravimais – neatitikimais tarp savo padarytų išvadų ir sociumo diktuojamų standartų, o taip pat skleidžiamu atviru melu, manipuliacijomis, dvejopais standartais ir kitomis gyvenimo neteisybėmis. Dėl to kyla noras maištauti ir kovoti. Šiame etape žmogus dėl tokių praregėjimų ir vidinių prieštaravimų gali nusivilti, palūžti ir.. sustoti, skendint negatyviuose apmąstymuose apie esamos būties blogybes.

Jei žmogus ryžtasi eiti toliau – pasiekia aktyvaus pažinimo etapą. Šiame etape jis pradeda aiškintis visų gyvenimo blogybių priežastis ir ieškoti būdų ne kovoti su pasekmėmis, o keisti save ir harmonizuoti realybę. Atsiranda poreikis vienytis su bendraminčiais, ieškoti mokytojų, dalintis savo atradimais, ieškoti dvasinio augimo praktikų ir įvairių būdų tobulėti. Tai įkvepiantis saviugdos, orumo atgavimo ir tikėjimo savo jėgomis etapas.

Sekantis – vertybių išgryninimo etapas. Žmogus jau aiškiai suvokia dvasines-dorovines vertybes. Sąmoningumas išauga – žmogus jaučiasi atsakingas ne tik už savo gyvenimą, bet jau mąsto žymiai plačiau: jam rūpi žmonijos ateitis, Žemės ekologija ir visa gyvybė Žemėje. Jis supranta, kad yra ne tik kūnas, bet ir dvasinė būtybė, ir kad dvasia – pirminė, įtakojanti būtį. Atsiranda gilus vienybės pojūtis su žmonija, Žeme, visa gyvybe, Visata ir Kūrėju. Šiuo metu galimi ir dvasinio pakilimo, ir trumpi emocinio nuopolio laikotarpiai, nes žmogus gyvena tarsi dviejuose pasauliuose: sociume ir dvasinių-dorovinių vertybių pasaulyje, tarp kurių didžiulė praraja, todėl kartais nusmelkia vienatvės pojūtis, nes aplink dar daug “miegančių“, ir žmogui susidaro įspūdis, kad jis eina prieš visus, kad jo niekas nesupranta.

Kitas etapas – nušvitimas: aukščiausių tikslų suvokimas, kūryba ir realizacija. Aukščiausio žemiško sąmoningumo ir dvasingumo etapas, kai žmogus jau tampa harmoningos realybės Bendrakūrėju, aktyviu evoliucijos dalyviu, Kūrėjo Besąlygiškos Meilės laidininku Žemėje. Visi jam kylančių klausimų atsakymai – jo širdyje, jo būsena – ramybė, meilė, vienybė, kūrybos džiaugsmas. Jei ir apima žemiškos emocijos – būna trumpalaikės. Jis kuklus ir tylus. Jis visapusiškoje sąveikoje su gamta, žmonėmis, Žeme, visa gyvybe, gamta, Kūrėju. Giliai suvokia Žemėje vykstančius procesus – jų priežastis, eigą ir tikslus.  Jis nuolatinėje Tarnystėje visų labui ir evoliucijos tikslams.

Ir tai ne paskutinis sąmonės virsmo etapas – juk evoliucijoje nėra galutinių procesų. Kai vis daugiau žmonių pasieks nušvitimą – atsivers ir kiti etapai..  Tik atminkime: kiekviename virsmo etape reikalingas aktyvumas, veiksmas, judėjimas į priekį. Ir būtinai – mūsų dvasinio tobulėjimo rezultatai 🙂 ..