Praregėjimai (31)

Jei jūs nors kartą bandėte pažadinti stipriai įmigusį žmogų  – jūs žinote, koks tai sunkus ir beprasmiškas reikalas.. Jūsų: “Kelkis!“ jis neišgirs arba nenorės girdėti.

Suirzęs numos ranka ir nusisukęs dar giliau užmigs.. Nes miegoti lengviau, nei pabusti iš kieto miego. Todėl – nežadinkite tų, kurie taip nori miegoti.

Nebandykite jų keisti prieš jų pačių valią. Priimkite viską taip, kaip yra. Nes anksčiau ar vėliau, bet kiekvienas atsibus – tai neišvengiama. Tiesiog viskam savo laikas..

Juk švyturys nelaksto po pakrantę, ieškodamas laivų, kuriuos reikia išgelbėti. Jis tiesiog stovi ir šviečia..

************

Pagrindinis nubudimo laikotarpio sunkumas – tai vidinė tuštuma.. Po to, kai mes taip ilgai blaškėmės tarp išorinių įspūdžių, staiga mes pradedame jaustis taip, kaip jaučiasi sveikstantis žmogus po sunkios ligos: jis truputį sumišęs, jo galvoje keistas gaudesys, o pasaulis jam atrodo labai triukšmingas ir varginantis..

Mes tampame itin dėmesingi ir jautrūs – susidaro įspūdis, kad mes susiduriame su visu pasauliu iš karto: su dirgliais ir agresyviais žmonėmis, su pasibaisėtinais įvykiais, su melu ir neteisybe, o visas pasaulis atrodo lyg absurdo teatras..

Ir tai akivaizdus ženklas, patvirtinantis, kad mes pabudome iš gilaus sąmonės miego..

************

Kuo žmogus dvasiškai stipresnis – tuo didesnį rezonansą jis sukelia žmonėms, su kuriais susiduria gyvenime.

Jautriems ir tyriems, ieškantiems dvasinės šviesos žmonėms, dvasiškai stiprus žmogus gali padėti sustiprėti, bet tiems, kas yra paskendęs savo egoizme ir iliuziniuose prioritetuose, jis nejučiomis gali tapti jų vidinio konflikto katalizatoriumi, sukeliančiu visą audrą negatyvių reakcijų, emocijų ir poelgių.

Todėl reikia atidumo savo artimiausiai aplinkai.

************

Tikrasis dvasingumas – tai ne priklausymas vienai ar kitai religijai. Tikrasis dvasingumas – tai transformacija, kai transformuojame pyktį – į atlaidumą, godumą – į dosnumą, egoizmą – į altruizmą, neapykantą – į meilę, susipriešinimą – į vienybę, tamsą – Šviesą..

Tai netobulumo transformacijos į tobulumą procesas. Tikrasis Meistriškumas šiame procese pasiekiamas tuomet, kai bet kokį negatyvumą sugebame paversti Meile ir Šviesa. Taip formuojama Naujoji Harmoninga Realybė.

************

Bet kokiuose santykiuose tarp žmonių – draugystėje, meilėje, kaimynystėje, ir pan. – negali būti santarvės, jei yra skirtinga žmonių pasaulėžiūra, skirtingos moralinės vertybės, skirtingi gyvenimo tikslai ir interesai.

Ir visos mūsų pastangos kažkaip sutvirtinti tokius santykius bus bergždžios – anksčiau ar vėliau jie iširs.. Todėl branginkime bendraminčius ir negaiškime laiko bandydami “suklijuoti tai, kas nelimpa“..

************

Dažnai žmonės laukia, kad kažkas nuties prieš juos jau paruoštą gyvenimo kelią.. Tačiau gyvenimo dėsniai veikia kitaip: kelias nusitiesia tik tuomet, kai mes žengiame pirmąjį žingsnį.

Ir tegul mes tuo metu dar nematome viso kelio, o aplink tamsa ir nežinomybė, bet mūsų drąsa ir noras nuveikti kažką prasmingo visų labui nušvies viską, kur mes beeitume.

Ir tuomet viskas pradės klostytis tarsi savaime, ir visas pasaulis mums padės, ir atsivers naujos galimybės..  Svarbiausia – mūsų nuoširdi vidinė paskata  gerinti šį pasaulį..

Šiame pasaulyje nėra paruoštų gyvenimo scenarijų – juk gyvenimo negalima įsprausti į kažkokias sustingusias schemas. Situacijos, vietovės, ženklai, žmonės – visa tai keičiasi kiekvieną akimirką, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus minties, veiksmo, būsenos..

Todėl negali būti jokių tikslių prognozių ar pranašysčių. Bet.. mes turime pačius tiksliausius kelrodžius gyvenime- tai Meilė ir Šviesa kiekvieno žmogaus širdyje 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

Reklama

2 mintys apie „Praregėjimai (31)“

  1. Mes esame įsprausti į laiko ir pinigų rėmus. Reikia pastoviai galvoti apie laiką- kad suspėtum, apie pinigus- kad išgyventum. Daug laiko ir energijos skiriama uždirbti pinigams, mažai laiko ir energijos lieka apmąstymams. Pati sistema nėra tokia bloga, kapitalizmas- o kas nenori gerai gyventi? Blogi yra žmonės kurie daėję iki tokio lygio kad lipimą per kitų žmonių galvas linkę pateisinti. Nes klasikiniame kapitalizme norėdamas susikurti gerovę sau, pirmą ją turi sukurti kitiems. Bet žmonių egoistiškumas sugadina bet kokią sistemą, sugadintų netgi Žako Fresko Venus sistemą ir tas jo apvalus miestas ir sistema gali būti kokia tik nori gera, bet jeigu žmonės ypač vaikai yra prastai auklėjami, jie yra negerbiami, prieš juos smurtaujama ar yra primetinėjamos “skolos“ vien už gimimą, tai joks įstatymas, jokia sistema jų nepažabos ypač jei to įstatymo nesilaiko dauguma. Tikra žmonijos gerovė kuriama namuose- darniose ir tvirtuose šeimose. Kokia yra pagrindinė problema? Visos žmonių kartos linkusios kartoti praeitų kartų klaidas. Bet tie žmonės kurie gyvenime gavę daug blogo, sugeba atsakyti geru, yra verti pagarbos, tai yra tikrasis dvasingumas.

    Patinka

  2. Labas, leksai 🙂

    Žemėje dar nebuvo gyvenimo sistemos, kuri būtų sukurta visų žmonių gerovei. Mes visi esame lygūs, visi čia gimstame lygūs, bet sistema mus tuoj pat suskirsto į “paprastus“ ir “išskirtinius“. Ir esmės kaltinti dėl to žmonių kaip ir nėra už ką: vos gimus, jie tuoj pakliūna į sistemos įtaką (ji turi tam visus įrankius ir priemones) ir net kartais neturi galimybės susimąstyti apie tai – teisingai gyvena ar ne, nes nežino, kad galima gyventi kitaip..

    Bet jūs teisus – yra abipusis poveikis: sistemos- žmogui ir žmogaus – sistemai. Kol žmogus nesusimąstydamas jai paklūsta – jis ją palaiko. Kai tik pradeda savarankiškai mąstyti ir kažko nedaryti, kas palaiko sistemą (pvz., nevartoja alkoholio, neskaito-nežiūri sisteminės žiniasklaidos, nesiremia egoizmu, nekonkuruoja su kitais, atsisako besveiko vartojimo, siūlomų pramogų ir t.t..) – jis nepalaiko sistemos. o ji, savo ruožtu, pradeda po truputį byrėti.

    Aš pritariu Žakui Fresko, kad gera, sąžininga, atvira gyvenimo sistema turės kilnius idealus ir iškels tikslus visų gerovei, ir auklės gerus žmones, ir darys gerą įtaką kiekvienam žmogui. Tik taip ne iš karto, bet palengva, galima pakeisti ir žmonių pasaulėžiūrą, ir visų mūsų gyvenimą. Kai bus patenkinti žmonių būtini poreikiai, kai žmones vienys bendri tikslai – atsilaisvins iki šiol slopinama žmonių kūrybinė energija, ir gyvenimas suklestės. Sunku tai šiandien įsivaizduoti – bet tai įmanoma 🙂 .

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s