Praregėjimai (31)

Jei jūs nors kartą bandėte pažadinti stipriai įmigusį žmogų  – jūs žinote, koks tai sunkus ir beprasmiškas reikalas.. Jūsų: “Kelkis!“ jis neišgirs arba nenorės girdėti.

Suirzęs numos ranka ir nusisukęs dar giliau užmigs.. Nes miegoti lengviau, nei pabusti iš kieto miego. Todėl – nežadinkite tų, kurie taip nori miegoti.

Nebandykite jų keisti prieš jų pačių valią. Priimkite viską taip, kaip yra. Nes anksčiau ar vėliau, bet kiekvienas atsibus – tai neišvengiama. Tiesiog viskam savo laikas..

Juk švyturys nelaksto po pakrantę, ieškodamas laivų, kuriuos reikia išgelbėti. Jis tiesiog stovi ir šviečia..

************

Pagrindinis nubudimo laikotarpio sunkumas – tai vidinė tuštuma.. Po to, kai mes taip ilgai blaškėmės tarp išorinių įspūdžių, staiga mes pradedame jaustis taip, kaip jaučiasi sveikstantis žmogus po sunkios ligos: jis truputį sumišęs, jo galvoje keistas gaudesys, o pasaulis jam atrodo labai triukšmingas ir varginantis..

Mes tampame itin dėmesingi ir jautrūs – susidaro įspūdis, kad mes susiduriame su visu pasauliu iš karto: su dirgliais ir agresyviais žmonėmis, su pasibaisėtinais įvykiais, su melu ir neteisybe, o visas pasaulis atrodo lyg absurdo teatras..

Ir tai akivaizdus ženklas, patvirtinantis, kad mes pabudome iš gilaus sąmonės miego..

************

Kuo žmogus dvasiškai stipresnis – tuo didesnį rezonansą jis sukelia žmonėms, su kuriais susiduria gyvenime.

Jautriems ir tyriems, ieškantiems dvasinės šviesos žmonėms, dvasiškai stiprus žmogus gali padėti sustiprėti, bet tiems, kas yra paskendęs savo egoizme ir iliuziniuose prioritetuose, jis nejučiomis gali tapti jų vidinio konflikto katalizatoriumi, sukeliančiu visą audrą negatyvių reakcijų, emocijų ir poelgių.

Todėl reikia atidumo savo artimiausiai aplinkai.

************

Tikrasis dvasingumas – tai ne priklausymas vienai ar kitai religijai. Tikrasis dvasingumas – tai transformacija, kai transformuojame pyktį – į atlaidumą, godumą – į dosnumą, egoizmą – į altruizmą, neapykantą – į meilę, susipriešinimą – į vienybę, tamsą – Šviesą..

Tai netobulumo transformacijos į tobulumą procesas. Tikrasis Meistriškumas šiame procese pasiekiamas tuomet, kai bet kokį negatyvumą sugebame paversti Meile ir Šviesa. Taip formuojama Naujoji Harmoninga Realybė.

************

Bet kokiuose santykiuose tarp žmonių – draugystėje, meilėje, kaimynystėje, ir pan. – negali būti santarvės, jei yra skirtinga žmonių pasaulėžiūra, skirtingos moralinės vertybės, skirtingi gyvenimo tikslai ir interesai.

Ir visos mūsų pastangos kažkaip sutvirtinti tokius santykius bus bergždžios – anksčiau ar vėliau jie iširs.. Todėl branginkime bendraminčius ir negaiškime laiko bandydami “suklijuoti tai, kas nelimpa“..

************

Dažnai žmonės laukia, kad kažkas nuties prieš juos jau paruoštą gyvenimo kelią.. Tačiau gyvenimo dėsniai veikia kitaip: kelias nusitiesia tik tuomet, kai mes žengiame pirmąjį žingsnį.

Ir tegul mes tuo metu dar nematome viso kelio, o aplink tamsa ir nežinomybė, bet mūsų drąsa ir noras nuveikti kažką prasmingo visų labui nušvies viską, kur mes beeitume.

Ir tuomet viskas pradės klostytis tarsi savaime, ir visas pasaulis mums padės, ir atsivers naujos galimybės..  Svarbiausia – mūsų nuoširdi vidinė paskata  gerinti šį pasaulį..

Šiame pasaulyje nėra paruoštų gyvenimo scenarijų – juk gyvenimo negalima įsprausti į kažkokias sustingusias schemas. Situacijos, vietovės, ženklai, žmonės – visa tai keičiasi kiekvieną akimirką, priklausomai nuo kiekvieno žmogaus minties, veiksmo, būsenos..

Todėl negali būti jokių tikslių prognozių ar pranašysčių. Bet.. mes turime pačius tiksliausius kelrodžius gyvenime- tai Meilė ir Šviesa kiekvieno žmogaus širdyje 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt