ruvi

Empatai tokie ypatingi – tyros širdies, atsakingi, sąžiningi.. Jų išskirtinės savybės – būties vienybės pojūtis, jautrumas neteisybei ir kitų kančiai.

Ir kol pasaulyje yra bėdos ir nelaimės, kol kenčia žmonės ir gyvūnai, kol niokojama Žemė – empatai taip pat išgyvena vidinės būsenos svyravimus, liūdesį ir.. nenumaldomą troškimą padaryti šį pasaulį geresniu: padėti, išgelbėti, įkvėpti, skleisti gėrį ir harmoniją.

Jie visa savo esybe suvokia, kad be visuotinės laimės būti laimingi jie tiesiog negali. Bet ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio dėl savo jautrumo jie taip pat negali.. Jų jautrumas kitų bėdai gali būti stiprus ir net sekinantis, ir neretai dėl jiems dar nežinomos priežasties – kažkur pasaulyje bėda ar nelaimė, o empatus dėl to jau pradeda kankinti vidinis nerimas.

Melo, išnaudojimo, savanaudiškumo, prievartos, veidmainystės, godumo, agresijos, pažeminimo, socialinio neteisingumo sąlygos empatams yra tikras pragaras. Net nukeliavę į tolimiausius, negyvenamus planetos kampelius jie neatgauna vidinės ramybės. Tačiau bent trumpam jie jaučia poreikį vienatvei, kad atgautų vidinę pusiausvyrą.

Kur jie bebūtų, visa savo esybe jie jaučia tai, kas vyksta pasaulyje. Todėl neleidžia sau ilgų atsiribojimų, nes prigimtis juos veste veda ten, kur reikalinga pagalba ir palaikymas – tokia jų misija Žemėje.

Jie tylūs taikdariai, patikimi pagalbininkai, ištikimi draugai, mylintys tėvai ir sutuoktiniai. Empatai nuoširdžiai džiaugiasi kitų laime, o savo didingą tikslą – visuotinę laimę – įgyvendina po žingsnelį savo artimiausioje aplinkoje. Šalia jų žmonės visada pasijunta saugiai ir jaukiai, visus įkvepia empatų nuoširdumas ir geranoriškumas.

Ir nors tai nelengva misija, ir kartais (ypač egoistams) atrodo neįvykdoma, tačiau tik skleisdami gėrį, tik harmonizuodami šį pasaulį empatai jaučia vidinę pilnatvę, tik tai suteikia prasmę jų gyvenimui.

Tokių neabejingų, nuoširdžių žmonių galima sutikti visur, net ten, kur sutikti nesitikime, bet visų jų išskirtiniai bruožai – atsakomybė, geranoriškumas ir nuoširdus pasiryžimas padėti, geriausiai išspręsti bet kokią situaciją.

Ir kokia laimė, kad tokių žmonių vis daugiau ir daugiau! Kartais jie net patys nesuvokia, kad jie ir yra tie tylūs taikdariai ir geradariai, nes jie visada kuklūs.. Juk daryti gerus darbus visų gerovei jiems taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti, jie to tiesiog nesureikšmina.

Ir žinote, ko gero, pats Kūrėjas atsiuntė empatus į Žemę su ypatinga misija tam, kad visi aplinkui ne tik prisimintų, bet ir pamatytų tikrąją dvasingumo ir žmoniškumo išraišką mūsų kasdieniniame gyvenime.

Kad žmonės pamatytų jų gerus darbus ir įsitikintų: gerumas išsklaido blogį, gerumas mus suvienija geriems darbams visų labui.

Ir kad būtų šie nuostabūs žmonės evoliucijos šaukliais, kad įkvėptų kitus ir padėtų kiekviename sutiktame žmoguje įžiebti jo paties vidinę šviesą 🙂 .

Kiekvienas žmogus nori turėti tikrą draugą gyvenime, kiekvienas nori tyros, besąlygiškos, nuoširdžios draugystės. Ir kad tai būtų ne tik kartu smagiai praleistas laikas ar gražios nuotraukos iš bendro poilsio. Bet kad tai būtų tvirtas ryšys. Abipusis patikimas tarpusavio ryšys bet kokiose gyvenimo aplinkybėse.

Ar gali būti, ar yra tokia draugystė? Žinoma, yra, tik mūsų dabartinėje realybėje tikrosios dvasinės gyvenimo vertybės dažnai yra tiesiog apverstos, iškreiptos, o mūsų suvokimą apie jas sujaukia įsikerojęs egoizmas, savanaudiškumas, vartotojiškas požiūris į gyvenimą.

Todėl galvodami apie draugystę, žmonės labai gerai žino, kokio norėtų sau draugo: patikimo, ištikimo, supratingo, pasiryžusio visada išklausyti ir padėti, būti šalia kai sunku, ir tokio.. su kuriuo visada jauku ir smagu! Tačiau retai susimąsto – o kokie gi jie patys yra draugai?..

Kaip dažnai draugystė būna tarsi ramstis gyvenime: nuolat lengvinantis gyvenimą tam, kuris remiasi, ir – vis sunkesnė našta tam, į kurį remiasi. Arba – kai žmogus draugu pasirenka kažką, kuo žavisi ir iškelia aukščiau savęs. O neretai – kai žmogus draugą laiko žemesniu už save ir skaito, kad jis turi vos pašaukus vykdyti tai, kas tuo metu tam žmogui reikalinga.

Toks iškreiptas suvokimas apie draugystę įtakoja žmonių santykius, kurie visada baigiasi nusivylimu ir santykių nutraukimu. Todėl vos nutinka kažkas (kartais net menkas nesusipratimas, nekalbant jau apie rimtus išbandymus), kas neatitinka susigalvotų lūkesčių –  ir santykiai pradeda byrėti arba galiausiai nutrūksta.

Nes ten, kur yra pažeminimas ar išaukštinimas, kur ieškoma naudos, kur kiekvienas galvoja tik apie save – negali būti sveiko, tvirto, ilgalaikio tarpusavio ryšio. Juk būtent sudėtingos gyvenimo situacijos, nelaimės, bėdos išryškina tikrąsias, o ne deklaruojamas žmonių savybes, todėl ištikus bėdai, žmogus neretai išgyvena ne tik skaudinančią situaciją, bet ir žmonių, kuriuos laikė draugais, išdavystę.

Tai neatsiejama draugystės dalis: jei atsitiko bėda – susirenka draugai, ieško sprendimo, padeda ir palaiko, kol situacija normalizuojasi. Ir, reikia pripažinti, dauguma žmonių yra linkę padėti kitiems sunkiu metu, nes tai yra mūsų prigimtis, mūsų normali žmogiška, dvasinė savybė, todėl kenčiantys žmonės dažniausiai pagalbos sulaukia – jei ne iš draugų, tai iš kitų žmonių, ir kartais iš ten, iš kur jie nesitiki.

Įdomu ir tai, kad rimtas draugystės išbandymas – ne tik bėdos, bet ir kito žmogaus laimė, kūrybiniai ar profesiniai pasiekimai. Tikras draugas visada pastebės savo draugo pasiekimus ir pasidžiaugs jo laime. O jei draugas egoistas – netikėtai gali pasireikšti pavydas, ignoravimas, bandymas sumenkinti pasiekimus ar pažeminti žmogų.

Neretai draugystės išbandymu tampa ne ilgas išsiskyrimas, bet.. ilgesnis buvimas kartu, pavyzdžiui, jei tenka dirbti kartu, ilgiau pagyventi kartu arba kartu atostogauti. Kasdieniniai bendri rūpesčiai, buitis, bendri piniginiai reikalai, vėl gi – išryškina žmonių tikrąsias savybes, todėl kartais suardo ir ilgametes draugystes.

Ne kiekviena draugystė išlaiko ir išbandymą atvirumu – kai draugas tiesiai pasako apie kažkokią savybę, klaidą ar situaciją, kai pasako apie tai, kas geriau matosi iš šalies arba apie tai, ko žmogus nenori matyti arba nesupranta.

Draugystės išbandymu gali tapti ir ilgalaikės draugo problemos ar bėdos, kuomet tai tęsiasi kelis mėnesius ar net kelis metus. Tai gali būti netektys, avarijos, rimtos ligos, depresijos, sunki materialinė padėtis, nelaiminga santuoka, vaikų problemos, ir pan.

Taigi, draugystė – žmonių tarpusavio ryšys, kuris yra abiejų pusių nuolat palaikomas ir puoselėjamas. Tvirtas, patikimas, gyvenimo aplinkybėmis išbandytas ryšys.

Draugystė – besąlygiškas, tyras, gilus žmonių ryšys, išreiškiamas pačiomis gražiausiomis žmogaus dvasinėmis savybėmis: meile, vienybe, rūpesčiu, nuoširdumu, sąžiningumu, supratimu, atleidimu, palaikymu, pagalba, ištikimybe, pasitikėjimu, dėkingumu, pasiaukojimu..

Ir jei būsime gerais, tikrais draugais – gyvenimas tikrai padovanos mums gražią ir tyrą draugystę 🙂 ..

Kokia didelė laimė turėti tikrą draugą! Ir kokia laimė žinoti, kad esi kitiems žmonėms draugas.. Branginkime ir saugokime draugystę ir savo draugus 🙂 !.

Geros savaitės ir saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !