Vaikų žaidimų aikštelė. Dvi mergaitės supasi ant sūpynių ir šnekučiuojasi.
– Kažkaip senokai nebuvo švenčių, – susimąsčiusi sako viena iš mergaičių. – Gaila!
– O man negaila, – atsako antroji.
– Tu nemėgsti švenčių?!
– Mėgstu! Labai! Pas mane jų daugybė, kiekviena diena – šventė!
– Negali būti!
– Gali. Mes švenčiame Dienos gimimą.
– Tu norėjai pasakyti – Gimimo dieną?
– Gimimo dienas mes taip pat švenčiame, bet retai, tik kartą per metus. O Dienos gimimą – kiekvieną dieną. Mano tėtis šitą šventę sugalvojo.
– O kaip jūs ją švenčiate?
– Labai paprastai! Tėtis žadina mane ir mamą, mes visi skubame į virtuvę, imame puodelius su vandeniu, o tėtis iškilmingai pasako: “Šiandien gimė nuostabi diena! Mums labai su ja pasisekė! Už Naują Dieną!“ Ir mes geriame vandenį, valgome pusryčius ir dainuojame kokią nors dainą.
– O jei diena bus bloga?
– Anksčiau taip ir buvo. Bet kai tik mes pradėjome švęsti šią šventę, beveik visos dienos arba geros, arba labai geros. Labai labai retai kažkas nelabai gero nutinka.
– Kodėl gi tuomet kiti žmonės neturi tokios šventės?
– Tėtis sakė, kad šią šventę turi visi, tik ne visi ją pastebi. Dauguma tiesiog pamiršo šitą šventę. Jei nori, ateik pas mus šeštadienį. Pernakvosi, o ryte kartu su mumis atšvęsi 🙂 !
Pagal G. Berkovič pasakojimą, vertė ruvi.lt
Gražių dienų ir gėlėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Su nauju rytu visus. Ačiū, Rūta, už tekstą, jis atliepia mano šio ryto nuotaiką. Išėjau tamsų rytą su šuniuku ir taip sunkiai jautėsi mano kūnas, bet pakalbėjau su savo ląstelėmis, ir jis pabudo. Aš kalbėjau su jomis ir išgirdau vienos sakymą – ‘o, grynas oras. Rūta mums davė šviežio gryno oro, mes kvėpuojame. Mums gera, šilta, malonu, mes gyvename“. Ir aš kvėpavau dar giliau, kad tik joms pakaktų visai naujo, rytinio, gaivaus oro. Aš stebėjau gelstančius medžius, rausvėjančius krūmus (nors buvo tamsoka, bet jie švietė savimi), vieną kitą pravažiuojančią mašiną, stebėjau namų languose įsidegančias ar užgęstančias šviesas, akimis sekiau vieno kito žmogaus ėjimą ar į darbą, ar į mokslus ir pajutau savyje bundančią gyvybę. Mano kūnas nesiuntė signalų apie sunkumą, nes gavo “maisto“ per mąstymą. Ląstelės ir aš prabudome ir džiaugsmingai sutikome naują dieną. Dėkojau Tam aukštai, kad leido tai pajausti. Sutiktai kolegei perdaviau savo naujieną ir ši taip pat nušvito, nustebusi paklausė – “negi tai įmanoma?“ ir nudžiugo. Grandinėlė užsimezgė..Linkiu mums visiems atrasti savas grandinėles ir perduoti kitiems.
PatinkaPatinka
Labas rytas, miela Rūta 🙂 !
Ačiū už tai, kad pasidalinate savo patirtimi ir įžvalgomis! Iš tiesų, sveika sąveika su aplinka, gamta, žmonėmis, gyvūnais, visa gyvybe – žodžiu, sąmoninga būtis įprasmina gyvenimą, vienija, įkvepia ir suteikia vidinės stiprybės 🙂 ..
Švieskime, šildykime visus savo širdies šiluma 🙂 .. Gerumo mums visiems 🙂 !
PatinkaPatinka
Aciu uz nuostabias mintis,aciu kad rasote.
PatinkaPatinka
Labas, Regina 🙂 !
Dėkoju už Jūsų širdies šilumą 🙂 !
Džiaugiuosi, kad čia ateina bendraminčiai, kad galime palaikyti ir įkvėpti vieni kitus 🙂 !
Ačiū 🙂 ..
PatinkaPatinka