Šis filmukas (ištrauka iš filmo) – apie psichologą-tyrėją ir zoologą Keviną Ričardsoną. Tai žmogus su neįprastais sugebėjimais – jis puikiai sutaria su plėšriais gyvūnais. K. Ričardsonas nenaudoja įprastų dresūros metodų, kurie paremti gyvūno baime. Jis teigia, kad jo metodas – meilė, pasitikėjimas, pagarba bei tarpusavio supratimas. Jis laužo visus įprastus elgesio su liūtais stereotipus.
Pirmą kartą su liūtais Kevinas susidraugavo prieš keliolika metų, būdamas 23-jų – tuomet jis prijaukino du liūtukus. K. Ričardsonas daug laiko praleisdavo reabilitacijos centre, kur augo liūtukai, kol galiausiai parko savininkas pasiūlė jam darbą, kuris tapo pastovus. Šiandien jis rūpinasi 39 liūtais ir hienų šeimyna, kurie gyvena 800 hektarų parko teritorijoje Pietų Afrikos respublikoje. Kai tik jis pasirodo, liūtai džiaugsmingai sutinka jį murkimu: Kevinas juos glosto, o jie mėgsta laižyti jam rankas savo šiurkščiu liežuviu.
Savo filmu K. Ričarsonas nedaro šou, jis nori atkreipti dėmesį į organizuojamas Afrikos gyvūnų medžiokles, kuriuose trofėjams nužudoma apie keliasdešimt tūkstančių gyvūnų kasmet. “Tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima šaudyti į liūtus uždaruose voljeruose, iš kur jie net pabėgti negali“ – sako Kevinas.
Be abejo, jis supranta, kad tai plėšrūnai, ir toks bendravimas, kokį matome filmuke, nevyksta nuolatos. Beje, filmuojant filmą, Kevinas buvo užpultas du kartus, tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Jis teigia, kad liūtai 99 procentais yra ramūs, ir tik vienu procentu – mirtinai pavojingi.
Man šie vaizdai paliko dvejopą įspūdį – žavi šio žmogaus meilė gyvūnams, bet vis dėlto sunku ramiai žiūrėti – juk tai plėšrūnai (stereotipas?).. Matyt, šis žmogus išties turi ypatingą talentą su jais sutarti. Ir, žinoma, pagarba už tai, kad jis iškelia tokią svarbią problemą. Pažiūrime ir parašykite savo įspūdžius:
ruvi 