Ratai laukuose

Vienas iš neįmintų reiškinių, kuris pirmą kartą aprašytas dar 815 metais. Pirmasis mūsų laikų “ratų laukuose“ fenomenas užfiksuotas 1972 metais Anglijoje: du NSO “medžiotojai“A. Šatlvud ir B. Bond tapo liudininkais, kaip lauke savaime (jų tvirtinimu) lenkėsi grūdų stiebai ir suformavo taisyklingą ratą.

Vėliau ratų laukuose atsirado vis daugiau įvairiose pasaulio šalyse: Anglijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Rusijoje. Šiam reiškiniui tirti sukurta cereologija (pagal derlingumo deivės Cereros vardą).

Ratų laukuose atsiradimo teorijų yra daug: dėl kamuolinio žaibo, dėl škvalų, skruzdžių, ežių, dėl NSO, ir t.t.. Paskutinioji versija – kad tai “protingų energijų“ (informacinių, energetinių, intelektualių), kurios yra mūsų planetos dalis – veikla.

Nors iš tiesų yra nemažai žmonių, kurie sugeba sukurti panašius ratus laukuose, tačiau yra požymiai, pagal kuriuos galima atskirti tikruosius ratus laukuose:

– jie atsiranda naktį arba anksti ryte vos per kelias sekundes;
– stiebai nesulaužyti, o išlenkti maždaug 3-5 cm nuo žemės ties pirmąja stiebo alkūne, 90 laipsnių kampu;
– figūros matematiškai tikslios, grūdų stiebai susukti į spiralę, kurioje panaudojamos auksinės proporcijos (Fibonačio seka);
– figūros dugnas gali turėti iki 5 sluoksnių, ir stiebai pasukti į priešingą pusę, nei apatinis sluoksnis;
– viduje ir aplink maždaug 3 kartus padidėjęs radiacijos fonas ir infraraudonasis spinduliavimas, magnetinio lauko svyravimai ir t.t..

Rato diametras gali būti net 300 metrų. Figūros laukuose jau seniai ne vien ratai, bet ir kvadratai, linijos, elipsės, trikampiai, rombai. Beje, rombas skaitomas Naujosios epochos simboliu. Ratai taip pat atsiranda ant vandens ir ant ledo.

Yra pažadėtos didelės premijos tam, kas įmins ratų laukuose mįslę. Atsakymą būtinai sužinosime, viskam savo laikas 🙂 .. O dabar pasigrožėkime šiuo fenomenu:

 

Sunku patikėti :) ..

Man šie vaizdai buvo netikėti, nes mačiau juos pirmą kartą. Tačiau biologai teigia, kad piešti gali ne tik drambliai, bet ir kiti gyvūnai, ir, kas įdomu – jiems tai patinka! Seniai pastebėta, kad kai kurie zoologijos sodų ar cirkų gyvūnai mielai piešia, tik.. matyt, retai kam ateina mintis jiems tai pasiūlyti 🙂 . Mėgsta piešti delfinai, drambliai, beždžionės, net paršeliai.

Pastebėta, kad į tokią kūrybą daugiau linkusios patelės (matyt, patinai turi kitų rūpesčių 🙂 ). Be to, kiekvienas iš šių tapytojų turi savo stilių, nors dažniausiai jų piešiniai primena vaikų piešinius. Garsiajame Durovo cirke piešė beždžionė, paršelis ir drambliukė. Beždžionė piešė lyg tikra menininkė: ilgai žiūrėdavo į tuščią lapą, lyg apmąstydama būsimą kūrinį, ir vis atsitraukdavo iš toliau pažiūrėti, kaip jai gaunasi piešti.

Tai tik parodo, kaip mažai mes žinome apie gyvūnus ir net neįsivaizduojame, kad jie gali turėti ir kūrybinių gabumų.. Atsakyti į klausimą – kodėl gyvūnai piešia – mokslininkai dar negali. Tačiau ne išimtis, kad ši jų savybė padės mums geriau juos suprasti.

Filmuke parodyti drambliai yra iš Šiaurės Tailando stovyklos-draustinio. Čia gyvena 65 drambliai, iš jų 9 piešia. Prižiūrėtojai teigia, kad drambliai mielai piešia, ypač jei paskatinami bananais, cukranendrėmis bei pagyrimu 🙂 . Šis projektas skirtas atkreipti dėmesį ir palaikyti nykstančius azijietiškus dramblius. Plačiau apie tai http://www.ExoticWorldGifts.com

Štai tokia neįtikėtina draugystė :)

Šis filmukas (ištrauka iš filmo) – apie psichologą-tyrėją ir zoologą Keviną Ričardsoną. Tai žmogus su neįprastais sugebėjimais – jis puikiai sutaria su plėšriais gyvūnais. K. Ričardsonas nenaudoja įprastų dresūros metodų, kurie paremti gyvūno baime. Jis teigia, kad jo metodas – meilė, pasitikėjimas, pagarba bei tarpusavio supratimas. Jis laužo visus įprastus elgesio su liūtais stereotipus.

Pirmą kartą su liūtais Kevinas susidraugavo prieš keliolika metų, būdamas 23-jų – tuomet jis prijaukino du liūtukus. K. Ričardsonas daug laiko praleisdavo reabilitacijos centre, kur augo liūtukai, kol galiausiai parko savininkas pasiūlė jam darbą, kuris tapo pastovus. Šiandien jis rūpinasi 39 liūtais ir hienų šeimyna, kurie gyvena 800 hektarų parko teritorijoje Pietų Afrikos respublikoje. Kai tik jis pasirodo, liūtai džiaugsmingai sutinka jį murkimu: Kevinas juos glosto, o jie mėgsta laižyti jam rankas savo šiurkščiu liežuviu.

Savo filmu K. Ričarsonas nedaro šou, jis nori atkreipti dėmesį į organizuojamas Afrikos gyvūnų medžiokles, kuriuose trofėjams nužudoma apie keliasdešimt tūkstančių gyvūnų kasmet. “Tiesiog neįsivaizduoju, kaip galima šaudyti į liūtus uždaruose voljeruose, iš kur jie net pabėgti negali“ – sako Kevinas.

Be abejo, jis supranta, kad tai plėšrūnai, ir toks bendravimas, kokį matome filmuke, nevyksta nuolatos. Beje, filmuojant filmą, Kevinas buvo užpultas du kartus, tačiau viskas baigėsi sėkmingai. Jis teigia, kad liūtai 99 procentais yra ramūs, ir tik vienu procentu – mirtinai pavojingi.

Man šie vaizdai paliko dvejopą įspūdį – žavi šio žmogaus meilė gyvūnams, bet vis dėlto sunku ramiai žiūrėti – juk tai plėšrūnai (stereotipas?).. Matyt, šis žmogus išties turi ypatingą talentą su jais sutarti. Ir, žinoma, pagarba už tai, kad jis iškelia tokią svarbią problemą. Pažiūrime ir parašykite savo įspūdžius: