Kategorija: Mintys

* Aš tavęs nevengiu, aš tave dozuoju :).

* Kates-peles mėgsta žaisti tik katės.

* Kartais žadintuvas padeda pabusti, bet dažniausiai – trukdo miegoti.

* Didžiausią traukos jėgą turi lova pirmadienio rytą.

* Tas, kuris išlipa sausas iš vandens – švarus niekada nebūna.

* Yra trys melo rūšys: melas, įžūlus melas ir statistika.

* Internetas – aukščiausia elektros gyvavimo forma.

* Ir klaidos gali būti naudingos, tik nereikia jų su savimi nešiotis iki senatvės.

* Kartais padarai klaidą nieko nedarydamas.

* Nuo žmogaus sukūrimo pradžios jo “konstrukcijos“ tobulinimas apsiribojo.. protezais.

* Viena iš labiausiai paplitusių ligų – diagnozių nustatinėjimas.

* Nieko taip nesinori ištaisyti, kaip svetimas klaidas..

* Jei laikas – pinigai, reiškia, mūsų laikas dar neatėjo.

* Ilgaamžiškumas – pensininko kerštas jį apgavusiai valdžiai.

* Ekonomiką pražudo mokesčių infekcija.

* Pinigai padeda išspręsti tokias problemas, kurių be pinigų jūs iš vis neturėtumėte.

* Krizė – šansas darbdaviui pasijusti vergvaldžiu.

* Niekas taip nedidina valdininkų skaičiaus, kaip augantys jų vaikai.

* Sėkminga karjera – kai jūs skubate į darbą tuo metu, kai visi vyksta poilsiauti.

* Gimęs šliaužioti visur pralįs.

* Valstybes kuria ištisos kartos, o sugriauna – vienetai.

* Kava darbe – gėrimas, kuris geriamas, kai norisi valgyti.

* Miegoti darbe apsimoka..

* Dviejų moterų draugystė – visuomet sąmokslas prieš trečiąją.

* Makiažas – moters bandymas ant savo veido nupiešti kitos, daug gražesnės moters veidą.

* Moterys ant sofos ilsisi, o vyrai – voliojasi.

* Kad padarytų įspūdį, vaikai stengiasi atrodyti vyresni, vyrai – protingesni, o moterys – jaunesnės ir kvailesnės..

* Nuobodus žmogus tai toks žmogus, kuris kalba apie save tuo metu, kai man norisi pakalbėti apie save :).

Smagaus visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Jūs ieškote laimės? Dauguma žmonių taip pat jos ieško…

Ir ieškome mes jos įvairiose srityse.

Ieškome laimės piniguose, daiktuose, aistrose, jausminiuose malonumuose, profesinėje veikloje, visuomenės pripažinime, šeimoje, vaikuose, šventėse, nieko neveikime, vienatvėje… Šis sąrašas begalinis.

Kiekvienas iš mūsų ieškojo iš šio sąrašo kažko, kas suteiktų laimę.

Ir mums visiems atrodė, kad pasiekėme laimę, ir net būdavome laikinai laimingi, o paskui… persisotindavome, nusivildavome, o kartais ir negatyvius jausmus pradėdavome jausti.

Galbūt, ir dabar kažkas iš šio sąrašo teikia mums laikiną laimę..

O vis dėl to – kas gali mums suteikti nuolatinę laimę?

Laimę galime atrasti bet kurioje veikloje, kuri sukuria santarvę mūsų suskaldytame pasaulyje.

Laimė – mylėti ir būti mylimam.

Laimė – dovanoti savo gerumą ir būti sušildytam kitų gerumu.

Laimė – padėti kitiems ir pačiam prireikus gauti pagalbą iš kitų.

Laimė – būti laisvu nuo būtinybės konkuruoti, nuo baimės jausmo.

Laimė – būti laisvu nuo egoizmo apraiškų ir susiskaldymo.

LAIMĖ – tai suvokimas, kad visi mes esame viena esybė, ir kito patiriamas skausmas yra ir mūsų skausmas, o kito žmogaus laimė – mūsų laimė :)…

Laimė – gebėjimas išeiti už siaurų egoizmo interesų ir pašvęsti savo laiką tiems, kam reikia pagalbos.

Laimė – gebėjimas atrasti gyvenimo prasmę susivienijus su kitais ir tarnaujant bendram labui.

Mes gimėme atskirti, kad taptume vieningi.

Tame ir yra mūsų laimė – MŪSŲ VIENYBĖJE :).

Autorius – R. E. Nadžemi

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Kai prašote Kūrėjo…

Kai prašote nuolankumo – turite žinoti, kad prašote atsiųsti kažką, kas jus įskaudins.
Kai prašote stiprybės – turite žinoti, kad prašote išbandymų, kurie jus užgrūdins.
Kai meldžiate išminties – turite žinoti, kad prašote problemų, ir jums teks pasukti galvą, kad surastumėte sprendimą.
Kai prašote gerovės – turite žinoti, kad prašote galimybių, o kaip jomis pasinaudosite – priklausys nuo jūsų.
Kai prašote meilės – prašote atsiųsti nelaimingus žmones, kuriems reikia pagalbos.
Kūrėjas ne visada atsako taip, kaip tikitės, bet visada atsiunčia galimybes dvasiniam augimui.

Bendravimas su Kūrėju

Mūsų bendravimas su Juo primena dviejų draugų pokalbį, kuriame vienas yra nuolat pasirengęs bendravimui: jis dėmesingas ir atviras, visada šalia ir pasirengęs padėti, o kitas – nedėmesingas, nuolat nusigręžia nuo pašnekovo ir visa savo povyza tarsi sako: patylėk, aš geriau žinau, aš protingesnis, aš viską galiu…

Tai štai: tas antrasis pašnekovas ir esame mes, kiekvienas iš mūsų. O pirmasis – Jis, Kūrėjas :)…

Ir kaip mes besistengtume išvengti bendravimo su Juo, Jis visuomet ras tūkstančius būdų pasiųsti mums signalą-priminimą apie save – juk Jo rankose visas šis pasaulis!

O juk kadaise mes bendravome su Kūrėju laisvai, nesusimąstydami, bet paskui praradome šį gebėjimą…

Kai pradėjome negirdėti Jo ramaus balso, Jis kreipėsi į mus įvairiais garsais: gyvūnų, paukščių, žmonių, gamtos, muzikos garsais.

Kai nustojome jausti Jį – Jis ateidavo užplūstančia šilumos ir švelnumo banga.

Kai praradome gebėjimą priimti Jo Meilę – Jis ateidavo pas mus per tėvų, vaikų, mylimųjų ir artimųjų Meilę…

Kai nesuprasdavome savo Tikslo ir savo gyvenimo Kelio – Jis paskatindavo džiaugsmu ir laime, arba… perspėdavo nemaloniais įvykiais.

Jis beldžiasi į mūsų širdis visais mūsų jausmais – Jis nori būti išgirstas… Jis visada šalia.

O bendravimo su Juo problema – tik mumyse. Bet… juk tai taip paprasta! Įsiklausykite: Jis ir dabar jums kažką sako :)…

(autorius nežinomas)

Visiems linkiu šviesaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Sveikas!

Yra dalykai, apie kuriuos žmonės seniai pamiršo.

Tokius dalykus vadiname GERAIS DARBAIS.

Tai taip banalu, bet taip svarbu.

Pavyzdžiui – galima perversti per gatvę senutę.

Paprastą, varganai apsirengusią senutę, kuri sustingo kelkraštyje ir ilgiausiai lauks, kol gatvė bus tuščia. Galima praeiti pro šalį, o galima – sustoti ir pervesti.

Pavyzdžiui – galima, pastebėjus prie kasos, kad senukui trūksta pinigų, trumpai ir tyliai pasakyti kasininkei: “aš sumokėsiu už jį“, – ir sumokėti. O kai senukas ims prieštarauti, atsakyti jam juokais “suaugusio-vaikui“ tonu: “Na, nesiginčykite su manimi! Mano pinigai, ir aš sprendžiu ką su jais daryti! :)“

O dar galima pamaitinti benamį katiną arba šuniuką. Žinau, dauguma prieštaraus, atseit, dauginasi, ligas platina – bet juk tas katinas ar šuo jau gyvena! Na, nežudyti gi jį?! JIS GYVAS, ir taip pat nori valgyti. Nupirk dešrelę – dėl to nenuskursi!

Galima atidaryti duris žmogui su sunkiais nešuliais.

Galima padėti močiutei su krepšiais, kuri į autobusą ropščiasi tarsi alpinistė.

Galima DAUG KĄ!

Svarbiausia – DARYTI!

Pasaulis sudarytas IŠ MŪSŲ – iš tavęs, iš manęs, iš senutės kelkraštyje, iš senuko kasoje. Kokie mes – toks ir mūsų pasaulis! MES PATYS jį kuriame APLINK SAVE, supranti?

Kiekvieną dieną milijonai žmonių daro gerus darbus.

TYLĖDAMI.

O tuo metu Kažkas Visagalis iš Viršaus, taip pat TYLĖDAMAS viską pastebi.

Ir netiesa, kad gėris netriumfuoja. Niekų kalbos!

Jis VISADA TRIUMFUOJA! Tiesiog – NE VISADA IŠ KARTO…

Kartą, jau pamiršęs tą senutę, katiną, vaiką ar merginą, tu atsidursi bėdoje – kartais taip nutinka.

Ir tuomet visai netikėtai, kai neviltis jau visai prislėgs, ir tu jau nelauksi jokios pagalbos, STAIGA – kažkas tau pasakys: “Aš Jums padėsiu“.

Ir viskas susitvarkys.

Atmink, bankas – ne kitoje gatvės pusėje, bankas – TEN (aš rodau pirštu į viršų), VIRŠUJE.

Ir tai pats tiksliausias bankas, jame VISKĄ užskaito. Ir jei yra nors trupinėlis tavo gerų darbų – jie persvers kilogramus atsitiktinių klaidų.

Kada paskutinį kartą padarei gerą darbą? Tiesiog taip, nė už ką?…..

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis 🙂

Kūrinija

Dėkoju Kūrinijai už laišką :)! Visiems linkiu saulėtos nuotaikos ir puikaus savaitgalio!! 🙂

* Likimas yra, bet tai ne dogma. Viskas, ką mes keičiame, formuoja mūsų ateitį.

* Žinojimas yra gebėjimas eiti teisinga kryptimi. Žinojimas suteikia dvasinę ramybę.

* Kai žmogus teisingai mąsto, tuomet jis teisingai juda, teisingai kvėpuoja, teisingai maitinasi, teisingai gyvena ir yra laimingas.

* Supranta gyvenimą tas, kas supranta save.

* Silpnas žmogus ateina į šį pasaulį išmokti būti stipriu. Stiprus ateina, kad išmoktų suprasti, padėti, palaikyti ir nukreipti silpną.

* Kuo daugiau stiprių, teisingai mąstančių žmonių, tuo gyvybingesnė žmonija. Kuo daugiau stiprių, bet neteisingai mąstančių žmonių – tuo greičiau žmonija degraduoja.

* Įpratęs prie blogio, žmogus pradeda nuo to blogio priklausyti ir nustoja tikėti gėriu.

* Pasaulyje nėra atsitiktinumų – yra tik priežasties ir pasekmės dėsnis. Beprasmiška ginčytis su gamtos dėsniais.

* Užblokuota galva apie pasekmes negalvoja. Žmogus, kuris apgaudinėja save, pats to nesupranta. Užtat supranta kiti.

* Duoda tik duodančiam. Iš imančio ima. Kai atiduodi tai, ką turi – gauni tai, ko tau reikia. Egoizmas nenori dalintis, jis nori tik imti.

* Bet koks kitas žmogus gerai matomas iš šalies, į save gi reikia įsižiūrėti. Stiprybė pripažinti savo klaidas vadinama sąžiningumu.

* Kaip atpažinti, ar žmogus sako tiesą? Žiūrėkite į jo darbų rezultatus. Nereikalaukite įrodymų, nes įrodymus gyvenimas pateikia rezultatų pavidalu.

* Pasiekę gyvenime tam tikrų aukštumų, žmonės, kaip taisyklė, pamiršta išlikti žmonėmis.

* Viltis pakelia žmogų iš bet kokių gelmių. Viltis – tai tikėjimas ateitimi.

* Dvasinė jėga stipresnė už bet kokią kitą jėgą.

* Draugystė – dovana, o ne nuosavybė.

* Turintis orumo jausmą gerbia save ir kitus. Orumo jausmas atsiranda ne iš aplinkinių pagyrų, jis gimsta pačiame žmoguje.

* Neįmanoma supurvinti tyros dvasios. Bandydami ją sutepti – susiteps patys.

* Tai didelis menas – išlikti žmogumi, nežiūrint į sunkumus ir nekeršijant tiems, kas suteikė tau skausmo.

* Žodžiu galima sužlugdyti, o galima ir įkvėpti. Todėl reikia atminti: jei man kažkas kažką pasakė, o aš perduodu tuos žodžius toliau – tai jau mano žodžiai. Aš esu atsakingas už viską, ką pasakiau.

* Negalime padaryti gyvenimą galutinai tobulu, galime tik nuolat jį tobulinti.

* Savęs pažinimas – ne tik įdomus, bet ir laimę dovanojantis procesas :).

(Citatos iš L. Viilma knygos “999 išmintingos mintys“)

Gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

Mažuma, bet stipresnė! (M. Mid)

Niekuomet neabejokite tuo, kad maža grupelė šviesių ir ryžtingų žmonių gali pakeisti pasaulį.
Iš esmės, jo niekada negalima buvo pakeisti kitaip.

Filosofai… (Viktorianas)

Filosofijos profesorius – žmogus su specialiu akademiniu išsilavinimu.
Filosofas be išsilavinimo – natūrali vidinė žmogaus būsena.

Mokytojas (Om Šanti)

Mokytojas – tas, iš kurio mokosi, o ne tas, kuris moko.
Nušvitimas – ne tai, ką visiems demonstruoja ar siekia įrodyti. Atvirkščiai – to niekam nerodo ir neįrodinėja.
Šalia išminčių susirenka žymiai mažiau žmonių, nei šalia kvailių.

Protas (Dž. Krišnamurti)

Gyvas protas – ramus, lankstus ir beribis…

Protas negali būti ramus, jei užimtas kažkokiu objektu, kuris jį pilnai užvaldė.
Tai tas pats, kas duoti vaikui žaisliuką: jis nutyla, bet atimkite žaisliuką – ir jis vėl sunerims.
Visi mes turime tokius “žaisliukus“: jie mus užvaldo, ir mums atrodo, kad mes ramūs, tačiau tereikia juos atimti – ir mes vėl pradedame nerimauti.

Savęs pažinimas reikalauja sąmoningumo, dėmesingumo ir jautrumo.
Dauguma žmonių net fiziškai nejautrūs, nes persivalgo, nesirūpina sveika mityba, geria ir rūko – nuo to kūnas grubėja, organizmo jautrumas atbunka.
O dėl kūno tingumo ir protas pasidaro vangus.

Sąmoningumas (L. Klykovas)

Stebėdami gyvenime žmonių evoliucijos formų įvairovę, mes ne visada suvokiame, kad matome žmones su skirtingu sąmoningumo lygmeniu.
Žmogaus sąmoningumą galima įvertinti pagal tai, kaip jis priima sprendimus: savarankiškai, vadovaujasi autoritetu ar tiesiog plaukia pasroviui pagal aplinkybes.
Kuo žmogus sąmoningesnis, tuo daugiau priima savarankiškų sprendimų gyvenime.

Tiesa (Dao)

Tiesa ir visiškas skaidrumas – neatsiejamos palydovės.
Tuo tarpu visko, kas netikra pagrindas – melas ir kontrolė.

Šviesa (vienuolis Varnava)

Kaip bedengtų debesys saulę…
Vis vien bus prošvaistė.
Ir – Šviesa!

Meilė (L. Tolstojus)

Mums visada atrodo, kad mus myli už tai, kad mes geri.
Ir net neįtariame, kad myli mus todėl, kad geri yra tie, kurie mus myli…

Visiems šviesaus ir šilto savaitgalio! 🙂

Gyveno kaimynystėje du broliai ūkininkai. Gyveno draugiškai ir dirbo petys į petį daugelį metų, tačiau vieną dieną ėmė ir susipyko.

Smulkus ginčas peraugo į didelį pyktį ir nuoskaudas, o vėliau – į ilgą slogią tylą…

Kartą ryte į vieno iš brolių namo duris kažkas pasibeldė. Šis atvėrė duris ir pamatė stalių su įrankių dėže. Jis pasiteiravo – ar turėtų ūkininkas jam darbo.

Ūkininkas atsakė:

– Taip, turiu tau darbo. Pažiūrėk į tą upelį – jis skiria mano ir brolio ūkius. Prieš savaitę čia buvo pieva, bet brolis su buldozeriu išardė upės užtvanką, ir dabar mus skiria upelis. Jis tai padarė, kad mane supykdytų… Tai štai: tau reikės pastatyti aukštą tvorą šalia upelio – kad daugiau nematyčiau nei brolio, nei jo ūkio!

Stalius sutiko ir tuojau pat ėmėsi darbo.

Negaišo jis nė minutėlės: kruopščiai viską išmatavo, pjaustė ūkininko paruoštas lentas, gręžė ir kalė… Vakare, kai ūkininkas grįžo iš lauko darbų, stalius jau buvo užbaigęs visus savo darbus.

Tačiau pamatęs tai, ką sumeistravo stalius, ūkininkas žado neteko! Vietoje užsakytos aukštos tvoros stalius padarė… tiltą per upelį!

Ūkininkas dar labiau nustebo, kai pamatė tuo tiltu atskubantį brolį, kuris netvėrė džiaugsmu:

– Nesitikėjau, broli!.. Po visko, ką aš padariau, tu pastatei tiltą!

Broliai susitiko tilto viduryje, paspaudė vienas kitam rankas, apsikabino, susitaikė :).

Jie paklausė staliaus – ar nepasiliktų pas juos dirbti.

Stalius atsakė:

– Mielai sutikčiau, bet turiu dar daug tiltų pastatyti :)…

(Autorius nežinomas)

Visiems šilto ir smagaus savaitgalio :)!

Vienas paukštelis labai ilgai gyveno narvelyje.

Jis dažnai žiūrėdavo per narvelio virbus pro langą, kur matėsi medžiai ir pieva.

Jis matė kitus paukščius, kurie smagiai skraidė laisvėje, ir dažnai susimąstydavo, kaip tai galėtų būti – pajusti saulės šilumą, vėją sparnuose, skrydžio laisvę…

Kai paukštelis apie tai galvojo, maža jo širdelė pradėdavo tankiai plakti…

Jis užlipdavo ant aukščiausios kertelės ir, giliai kvėpuodamas, beveik pajusdavo galimo skrydžio jaudulį.

Kartais už lango nutūpdavo pailsėti kitas paukštis ir smalsiai stebėdavo narvelyje tupintį paukštelį.

Keliautojas pakreipdavo galvą į šoną, tarsi stebėdamasis, tarsi klausdamas savęs, ar tai įmanoma – paukštis narvelyje! Neįtikėtina!

Tokiomis akimirkomis paukštelis jausdavosi labai nelaimingas: jis nuleisdavo savo mažą galvelę, gerklėje stojosi gumulas, o širdį prislėgdavo liūdesys…

Bet vieną rytą paukštelio šeimininkas pamiršo uždaryti narvelio dureles!

Paukštelis tupėjo ir žiūrėjo į išorę pro atviras dureles.

Jis matė laisvėje skraidančius paukščius, matė saulės ir vėjo žaismą jų plunksnose ir pajuto užplūstantį jaudulį.

Paukštelis pastebėjo, kad ir langas atviras – ir jo širdis pradėjo plakti dar tankiau…

Jis bandė apsispręsti – ką gi jam toliau daryti.

Jis vis svarstė, vis galvojo ir galvojo, kol… vakare sugrįžo šeimininkas ir uždarė narvelio dureles.

Taigi, paukštelis nesiryžo, tiesiog negalėjo atrasti motyvų… laisvei. Jis pasirinko įprastą saugumą… narvelyje.

(Autorius nežinomas)

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂

* Gamtos pokštas – kai tavo gimtadienis balandžio 1-ą dieną! 🙂

* Mūsų dienomis melas pasidarė toks savaime suprantamas, kad net ir balandžio pirmą sunku kažką apgauti..

* Šypsenos – tarsi šviesoforo šviesos: jei šypsena nuoširdi – žalia šviesa, jei šalta – geltona, jei kreiva – raudona.

* Kartais plati šypsena – tiesiog įrėminimas akmeniui užantyje.

* Jei norite išgirsti ką nors gero apie save – barkite save kuo dažniau balsu: būtinai atsiras norinčių paprieštarauti.

* Žodis – visai ne žvirblis, o gydytojas arba žudikas.

* Tylėti labai sunku – liežuvis trukdo..

* Filosofas – žmogus, kuris myli išmintį, bet kurio nemyli aplinkiniai.

* Daugžodžiavimas – gražbylystės ir politikų tėvas.

* Kas žada kalnus – kaip taisyklė, palieka.. krūveles.

* Išmintis ne visada ateina su amžiumi. Būna, kad amžius ateina vienas.

* Labai blogas ir labai paplitęs įprotis: atidėti rytdienai tai, ko niekada nesiruoši daryti.

* Gyvenimas permainingas. Kai mano rankose visos kortos – jis netikėtai pradeda žaisti šachmatais..

* Geriausias būdas sukelti paniką – paprašyti visus laikytis rimties.

* Niekada žmogus nebūna toks atidus, dėmesingas ir atsargus, kaip nešdamas iš virtuvės pilną lėkštę sriubos..

* Dieta visada prasideda rytoj!

* Yra tik viena vieta, kur Žemės trauka veikia didžiausiu pajėgumu – tai sofa priešais televizorių.

* Čipsai – tai būdas vieną bulvę parduoti už kilogramo kainą.

* Kaip nekeista, bet sveikatą labiausiai reikia saugoti nuo.. savęs.

* Brangesnis už sveikatą tik gydymas.

* Laimė, kaip ir sveikata: kai ji yra – jos nepastebi.

* Chroniškas nuovargis – kai net pailsėti nėra jėgų..

* Saugokite save – jums dar tikrai savęs prireiks.

* Prietaras: jei pametei namuose adatą, tai būtinai ant jos atsisėsi – kur ji benukristų.

* Gyvenimo patirtis: prieš užlipant eilinį kartą ant grėblio, tu užsidedi šalmą.

* Kai antrą kartą darai tą pačią klaidą – tai jau ne klaida, o pasirinkimas.

* Geriausi kaimynai tie, kurie triukšmauja kartu su jumis.

* Laiminga nesėkmė: kai pjauni šaką, ant kurios sėdi, ir tau sulūžta pjūklas.

* Praeitis – lyg tuščia konservų dėžutė, kurią tempi prisirišęs už virvutės paskui save: eiti lyg ir netrukdo, bet nuolat blaško trankiais garsais.

* Atmintis – nevykusiai sukonstruota laiko mašina.

* Praeitis dabarties rankomis ateitį kuria.

* Jei nemalonumus nuolat laistysi ašaromis – užauginsi nelaimę.

* Košmarai sapne – rafinuotas sąžinės kerštas. Nusidėjėlių košmarai – nedidelis pragaro kančių avansas.

* Kad šeimoje būtų taika, reikalinga kantrybė, meilė, supratimas ir.. bent du kompiuteriai.

* Iš visų laiko rijikų internetas – pats didžiausias besotis.

* Kompiuteris – ne tik žmogaus pagalbininkas, bet ir draugas. Ir toks reiklus draugas, kad verčia visą laisvalaikį praleisti su juo!

* Kompiuteris galvoja taip, kaip ir jo šeimininkas.

* Pasakyk man – ko ieškai internete, ir aš pasakysiu – kas tu.

* Laimė: kai darai kažką dėl kitų iš visos širdies, nelaukdamas dėkingumo.. ir kažkas tai užrašo į likimų knygą, ir siunčia tau Laimę, apie kurią net nesvajojai :)..

(Mintys iš interneto platybių)

Tiesa apie tave, kurios sau niekada nepripažįsti

Šiame pasaulyje nėra stipresnių už tave.

Tu gali viską.

Tu gali su temperatūra nuvykti į darbą ir padaryti tai, ką ne kiekvienas sveikas padarys.

Tu gali padėti tam, kam derėtų tau pačiam padėti.

Tu gali išsiversti pačiose neįtikėčiausiose situacijose ir išlikti žmogumi.

Tu gali besąlygiškai daryti daugybę darbų – kai kas ir per visą gyvenimą neatlieka ir vieno tokio darbo.

Tu gali šalti stotelėse tik todėl, kad reikia nupirkti naujų drabužių vaikams arba savo “puselei“. O tu… tu gali pakentėti. Tau tai įprasta.

Tu gali avėti seną avalynę – lyg niekur nieko, tarsi tai savaime suprantama.

Tu gali išgyventi visą mėnesį už fantastiškai mažus pinigus.

Tu žinai, ką tai reiškia – naršyti savo senų drabužių kišenes ir ieškoti monetų transportui.

Tu gali visą dieną šypsotis taip, kad niekas nė neįtaria, kad iš tiesų tau blogai.

Tu gali tyliai verkti į pagalvę.

Tu gali miegoti transporte pakeliui į darbą ir namo.

Jei reikia – lengvai įeisi į degančius namus, kad išgelbėtum visiškai nepažįstamą vaiką. Net jei bus pavojinga ir labai skaudės.

Jei reikės – tu atiduosi paskutinius pinigus tam, kam dar blogiau, nei tau.

TU GALI VISKĄ!

Bet… drauguži – gal… dienelei, kitai – pakaks žygdarbių?..

O kas, jei ŠIANDIEN tu tiesiog pailsėsi?

Nes kitaip diena, kai pasaulyje bus vienu “ŽMOGUMI, KURIS GALI VISKĄ“ mažiau – ateis žymiai greičiau, nei lemta.

Taip, tu viską gali, bet… šiandien vakare tu ilsiesi.

Gerai?

Čia pernelyg mažai tokių kaip tu – kurie dėl kitų gali padaryti viską.

Aš myliu tave – iš tiesų tave myliu.

Man nesvarbu, kas tu, kokia tavo praeitis, man svarbu tik tai, ką prieš save matau, kai rašau šį Laišką:

ESI ŽMOGUS, KURIS IŠ TIESŲ TURI TEISĘ TAIP VADINTIS!

TU ŽMOGUS!

Ir tu – GERAS ŽMOGUS!

Aš myliu tave.

Pailsėk šiandien vakare.

Prašau…

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija

Dėkoju Kūrinijai :)! Visiems linkiu gražių švenčių ir džiugaus pavasarinio atgimimo! 😀