Kategorija: Mintys

Sveiki!

Į kiekvieno žmogaus gyvenimą ateina šis laikas – atsisveikinimo laikas.

Nuo tavęs NIE-KO nepriklauso!

Tu gali muštis galvą į sieną, ginčytis, nesutikti – JIE IŠEINA.

Ir tavo gražus, bet silpnas balselis NIEKO NEPAKEIS.

Iš pradžių atrodo, kad štai… dar liko kelios dienos…

Tu lyg ir sulėtini nenumaldomą laiko tėkmę…

Paskui – kelios valandos…

Po to – minutės…

O paskui VVVIENS. Ir viskas. Jūs jau ne kartu.

Ir net jei tam ruošiesi, nepagausi tos akimirkos.

Tarsi stebėtum elektroninio laikrodžio rodomą laiką ir bandytum pagauti momentą, kai vienas skaičius keičia kitą – tu lauki, lauki… bet kažkodėl visada praleidi akimirką, kai tai įvyksta.

Sudie…

Tu gali kaip įmanydamas įrodinėti jiems savo ištikimybę, bet yra stipresni už tave dalykai.

JIE IŠEINA!

VISKAS! PAKAKS ŽLIUMBTI!

Tavo žodžiai nieko nepakeis.

Jie išeina.

Jie išeina į saulėlydį ir jau neatsigręš.

Pasakyk jiems – SUDIE.

Sudie…

Jie išeina.

Netrukdyk jiems, jie VIS VIEN IŠEIS!

Jie išeina.

Atleisk jiems, jie padarė VISKĄ, KĄ GALĖJO.

Ir tame, ką jie darė – YRA IR TAVO INDĖLIS.

Jei kažkas buvo ne taip – TAME YRA IR TAVO ATSAKOMYBĖ, PRADĖK NUO SAVĘS!

Jie išeina.

Atleisk jiems…

Sudie…

Sudie išeinantiems metams – juose buvo daug gero, o sunkumai padarė mus stipresniais…

Sudie…

Sudie 2013-ieji, mes buvome kartu taip ilgai, kad supratome – mums jau laikas skirtis…

Mes verkėme šiais metais ir juokėmės…

Mes nugalėjome ir pralaimėjome…

Mes daug išmokome…

Sudie, 2013-ieji.

Šiais metais kažkas prarado, kažkas atrado.

Kažkas dar nesuprato, kad dėka savo praradimų tapo laisvas.

Kažkas iki šiol nė neįtaria, koks pavojingas jo atradimas…

Beje, visa tai mes aptarsime jau 2014-ais!

O dabar – IKI-2013-ieji-VISOGERO! :))))))))))))

Jūs savo vaidmenį ATLIKOTE!

Mes visada jus mylėsime!

Aš prisiminsiu jus visą gyvenimą.

Beje – KAIP IR VISUS KITUS PRAĖJUSIUS METUS!

P. S. Mes atsisveikinome, greitai švęsime sutikimą 😉

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),
Kūrinija

Būti ar nebūti Žmogumi?

Ką tu vadini Žmogumi?

Tokią būtybę, kuri viskuo panaši į milijonus kitų būtybių? Vienodai galvojantys, vienodai veikiantys, vienodai svajojantys. Su vienodais minčių ir jausmų “antspaudais“.

Esi tragiškų įvykių liudininkas: pasaulis pradėjo vadovautis roboto psichologija. Automatiškai atliekami darbai nepadaro žmogaus Žmogumi. Nejaugi tu nori būti robotu? Nejaugi tavo draugai, tavo mylimi žmonės ir tavo vaikai to nori?

Ne!

Ką tuomet reikia padaryti?

Ištaisyti blogą priežastį ir išsigelbėti nuo blogos pasekmės.

Pabusti!

Tu – žmogus.

Individualybė ar standartas? Jei tu nepakartojamas, tai kodėl beveidis?

Žmogau! Pasaulis aplink tave nežmoniškas. Todėl jis žiaurus ir veidmainiškas. Nežmoniškumas visada veidmainiškas. Ši jėga neturi jokio kito ginklo, tik melą.

Pabusk!

Tu lengvai atpažinsi klastingas jėgas. Jos mėgsta minią. Jos melą pastato prieš žmogų. Sutveria auksuotus stabus ir daiktus, ir apgaulę, ir kelią į paleistuvystę, ir viską vainikuojantį nepasotinamą godumą.

Kodėl “žmonišku“ vadini pasaulį, kur padorumą pakeitė bedvasės taisyklės?

Pabusk! Žadink tuos, kurie kietai įmigę. Kas dar gali iš siaubingos nelaisvės ištrūkti.

Ir dar. Pažadinti galima tik vieną kartą. Lyg augalo daigą gyvenimui. Ir kelio atgal nėra. Tik kelias nuo grūdo iki grūdo.

Tikra pagalba ateina tik vieną kartą. Vieną kartą ir visiems laikams.

Pabusk greičiau!

Gyvenimas – tai tiesiog meilė!

Jokios revoliucijos gyvenimui nereikalingos. Todėl, kad Gyvenimas – tai tiesiog meilė.

Tegul žydi ir tampa vis gražesnė įvairiaspalvė mūsų bendro likimo pieva! Čia viskas turi būti harmoninga, viskas turi būti savo vietose. Kultas neturi išstumti kultūros. Aukštesniųjų vertybių neturi keisti menkavertės. Vieningo tobulumo siekio negalima skaidyti į daugybę tikslų-aklaviečių. Dalinti nedalomą pasaulį į “elitą“ ir “prasčiokus“.

Šlovinti ir garbinti apverstą aukštyn kojom pasaulį gali tik tamsiosios jėgos.

Atėjo laikas Žmoniškumui.

Laikas atsikratyti gėdingų ir žeminančių priklausomybių. Išsilaisvinti nuo dvasinių ir intelektualių grandinių!

Apsižvalgyk aplink. Pažvelk į save. Ar žmoniškai bendrauja žmonės? Ar žmoniškai elgiasi su savo maitintojais – žeme ir dangumi?

Civilizacija žino, kas yra “nesugrįžimo taškas“. Tai riba, už kurios nuopolis neišvengiamas, o buvusios pusiausvyros atstatymas neįmanomas.

Žmogus – ne mašina. Nors jau tampa būtybe, susitapatinusia su mašinos logika ir psichologija.

Žmogus – tai gyvenimas! Sugrįžimo taškas – tai tavo vidinis pasaulis!

Iš bet kokių išbandymų išeisi tvirtas, jei tavo vidinis pasaulis – tavo Namai.

Žmogau! Pats savyje atskirk grožį nuo išsigimimo. Nusipurtyk marą nuo savęs. Matai paukščius danguje? Jie be grandinių ir pančių. Nes turi sparnus.

Atsikratyk menko, siekdamas aukštumų!

Pabusk! Pabudimas – nelengvas. Žmonės miega dieną, metus, amžius ir tūkstantmečius. Ir, rodos: taip gera tame sapne!

Bet – pabusk!

Žmogau, pabusk Žmogumi! Ir kitus pažadink.

Ir bus Šviesa! Tik Šviesa! Ir nieko, išskyrus Šviesą!

(Mintys iš L. Rodnovo “Žmogaus manifesto“)

Kartą trys keliautojai priėjo aukštą kalną ir nusprendė į jį įkopti.

Pirmasis išsirinko takelį, vedantį aplink kalną.

Ėjo, ėjo jis tuo takeliu, kol neteko jėgų.. Pradėjo jis melstis Dievui – kad padėtų jėgas sugrąžinti.

Ir staiga atsirado prieš jį Angelas ir tarė: “Sunku tau su nešuliu keliauti, ir dar aplinkiniu keliu.. Dievas išgirdo tavo prašymą ir atsiuntė tau į pagalbą ramentus.“

Padėjo Angelas ramentus ant tako ir dingo. Keliautojas su džiaugsmu čiupo ramentus ir nuklibinkščiavo toliau: “Vis lengviau, nei iš nuovargio šliaužte šliaužti..“

Tačiau neilgai ramentai tarnavo – suskilo, sulūžo, besiremdami į aštrius akmenis. Nuliūdo keliautojas ir vėl pradėjo melsti pagalbos..

Ir – vėl Angelas jam pasirodė! Bet šį kartą nė žodžio neištarė, tik pasiėmė sulaužytus ramentus ir dingo. O keliautojas staiga kažkokiu stebuklingu būdu kalno papėdėje atsidūrė..

Antrasis gi keliautojas nemažai laiko praleido, kol ieškojo lengviausio kelio į kalno viršūnę.

Ne vieną kartą apėjo jis kalną ir pagaliau pamatė nuolaidų pakilimą tiesiai į viršų.

Apsidžiaugė keliautojas, lengvą kelią suradęs ir pradėjo kilti. Tačiau neilgai jo džiaugsmas truko: pasirodo, nuolaidų pakilimą vidurkelyje užtveria neįveikiama akmeninė siena.

Teko ir antrajam keliautojui leistis į pakalnę..

O trečiasis keliautojas, palikęs visą nereikalingą nešulį pakalnėje, pradėjo ryžtingai kopti į kalną.

Jis kopė vis aukščiau ir aukščiau, semdamasis stiprybės iš savo nesudrumsčiamo tikėjimo, meilės ir dvasios išminties.

Ten, kur kitas sustotų, jis kilo toliau, nes niekada neabejojo Aukščiausiąja pagalba – todėl visada ir viskame jos palaikymą ir paramą turėjo :)..

(Autorius nežinomas)

Visiems gražių dienų :)!

* Keistas metų laikas atėjo: ryte – naktis, vakare – naktis.. O dieną aš dirbu..

* Graži moteris paprastai turi dvi manijas: didybės maniją ir persekiojimo maniją.

* Moterys myli ausimis, o vyrai – akimis. Gal todėl moterys dažosi, o vyrai – meluoja?

* Niekam nebus gera su jumis, kol jums su savimi nebus gera.

* Kosmetika – tobulumo iliuzija.

* Moterų kosmetika – “pudra“ vyrų smegenims.

* Jei reaguosi į viską, ką apie tave kalba – visą gyvenimą blaškysies tarp pjedestalo ir patvorio.

* Pykti ant kitų – tas pats, kas išgerti nuodų ir tikėtis, kad jie nunuodys kitus.

* Žmonių nusivylimo priežastis – jie skaičiuoja, kiek dar reikia padaryti, vietoje to, kad pamatytų – kiek jau padarė..

* Viskas paprasta: atiduokite su džiaugsmu, priimkite su dėkingumu. Dovanokite šviesą, ir tamsa išnyks..

* Vienatvė – kai tu visada žinai, kur padėti tavo daiktai.

* Pasaka – kai veda varlę, o ji virsta karalaite. Realybė – kai viskas atvirkščiai..

* Reklama – kai mums rodo, be kokios gausybės daiktų mes galime kuo puikiausiai apsieiti..

* Kartais moteris už vairo – lyg dievaitė: ji vairuoja, o vyras meldžiasi.

* Net jei žinios dalinamos nemokamai – ateiti reikia su savo tara!

* Girdėjau, kad lieknėjimui padeda anglis. Tik nesupratau: ją reikia gerti ar nešioti?

* Vienintelis žmogus, kuriam tu visada liekna ir alkana – tai močiutė!

* Svarbiausias dietoje – miegas. Jei tik laiku neužmigai – viskas, persivalgei!

* Nėra apkūnių moterų – tiesiog jų svoriui nepakanka ūgio..

* Šiuolaikinės moterys dažniau slepia savo svorį, o ne amžių.

* Dieta – viena iš veiksmingiausių apetitą gerinančių priemonių.

* Sveikata – tai santykis tarp jūsų ir jūsų kūno.

* Senatvė – kai kitų gyvenimas domina labiau, nei savo.

* Pagyvenęs žmogus – kai į pensiją dar per jaunas, bet per senas, kad gautų kitą darbą.

* Atsiradus internetui, atsirado galimybė pasiklysti neišeinant iš namų..

* Internetas – tinklas, į kurį pakliuvo viso pasaulio žmonės.

* Internetas – virtuali planeta su didžiule traukos jėga.

* Virtuali realybė – gyvenimo būdas be gyvenimo.

* Namuose, kur yra vaikai, idealiai švaru gali būti tik vazelėje, kurioje buvo saldainiai.

* Humoras – tiesa saugiomis dozėmis :).

(mintys iš interneto)

Visiems smagaus savaitgalio! 😀

Kartą penki išminčiai pasiklydo miške. Jie pradėjo tartis – kaip atrasti kelią namo.

Pirmasis pasakė:

– Aš eisiu į kairę – taip liepia mano intuicija.

Antrasis tarė:

– O aš eisiu į dešinę, nes į dešinę eiti teisinga!

Trečiasis pasakė:

– Aš keliausiu atgal – taip greičiau atrasiu kelią.

Ketvirtasis pasakė:

– Aš eisiu į priekį, nes reikia judėti toliau, juk miškas turi pabaigą, ir tuomet turėtų atsiverti kažkas naujo..

Penktasis tarė:

– Jūs visi neteisūs! Yra geresnis būdas. Palaukite manęs..

Jis surado patį aukščiausią medį ir įlipo į jį. Kol jis lipo – išminčiai išsiskirstė kas sau, kiekvienas į pasirinktą pusę.

O iš viršaus jis pamatė, kur reikia eiti, kad greičiau išeitų iš miško. Jis net galėjo numatyti, kaip ir kada pasieks pamiškę kiti išminčiai.

Staiga jis suprato, kad pakilo virš problemos ir pamatė geriausią sprendimą! Jis žinojo, kad viską padarė teisingai. O kiti – ne.. Jie buvo užsispyrę, todėl nepaklausė jo. Jis pasijuto tikriausiu Išminčiumi! Bet jis klydo..

Visi pasirinko teisingą kelią.

Tas, kuris pasuko į kairę – pateko į pačią tankynę.. Jam teko badauti ir slėptis nuo laukinių žvėrių. Bet jis išmoko gyventi miške, jis tapo miško dalimi, todėl galėjo to išmokyti kitus.

Tas, kuris pasuko į dešinę – sutiko plėšikus. Jie atėmė iš jo viską ir privertė kartu plėšikauti.. Bet laikui bėgant jis palengva pažadino plėšikų širdyse tai, ką jie seniai pamiršo – atjautą ir žmoniškumą. Plėšikų atgaila buvo tokia nuoširdi ir stipri, kad ilgainiui jie ir patys pradėjo daryti gerus darbus!

Tas, kuris grįžo atgal – pramynė miške takelį, kuris greitai virto plačiu taku ir neleido niekam miške pasiklysti.

Tas, kuris tiesiai nuėjo – tapo atradėju: jis pabuvojo vietovėse, kur dar niekas nebuvo ir atvėrė žmonėms naujas galimybes, naujas žemes, naujus augalus ir nematytus gyvūnus..

Na, o tas, kuris užlipo į medį – tapo greitų sprendimų specialistu. Į jį kreipėsi tie, kas norėjo greitų savo problemų sprendimų, bet negalėjo atrasti jų patys.

Štai taip visi išminčiai padarė teisingus pasirinkimus ir todėl kiekvienas įvykdė savo pašaukimą.

(Autorius nežinomas)

Visiems saulėtos nuotaikos ir gero savaitgalio :)!

Yra toks Gilės principas, kuris teigia, kad iš gilės gali išaugti tik ąžuolas. Atrodytų – akivaizdu, bet.. tik augmenijos pasaulyje.

Gilės principas byloja, kad lengvai ir greitai augame ir tobulėjame tuomet, kai mūsų vystymasis susietas su prigimtinėmis savybėmis. Kitaip tariant – kaip ir augaluose, kiekviename žmoguje glūdi jo unikalumo “sėklos“.

Todėl turime mokytis įžvelgti žmonėse jų prigimtinių, unikalių gebėjimų užuomazgas. Bet dauguma žmonių yra įsitikinę, kad gali pakeisti kitus taip, kaip jiems norisi!..

Štai kad ir įvairūs “gyvenimo guru“: Gilės principą jie supranta atvirkščiai. Jie žiūri į tą mažą užuomazgą žmoguje ir sako jam: “Gile, aš manau, kad tu turi didelį potencialą. Truputis mokymų, truputis darbo – ir tu tapsi dideliu.. klevu!“

Bet juk gilė gali tapti tik ąžuolu – nuostabiu, stipriu ąžuolu – jei teisingai jį auginsime ir prižiūrėsime..

Kiek vėliau toks “guru“ pamoko: “Gile, tau dar reikėtų padirbėti ties klevo savybių vystymu! Rekomenduoju paklausyti daktaro Klevo Vincento Medžiou kasetę apie pozityvaus mąstymo galią klevams. Ir dar būtinai nusipirk knygą apie visų laikų nusipelniusius klevus – kad pasimokytum iš jų pavyzdžio. Patarčiau tau daugiau bendrauti su klevais, stebėti juos ir mokytis elgtis kaip jie.. Ir dar – parašiau tau afirmacijas, kurias privalai skaityti kasdien: “Aš klevas, aš galingas ir aukštas klevas! Aš nuostabus ir protingas klevas! Aš pats geriausias klevas pasaulyje!..“

Kaip manote – kas išaugs iš tokios gilės? Turbūt pagalvojote, kad ąžuolas? Taip, žinoma, bet.. labai silpnas ir nepasitikintis savimi ąžuolas – juk jam nuolat tvirtino, kad blogai būti tuo, kuo jis yra.. Jam nuolat aiškino, kad jam būtina tapti kažkuo kitu – tuo, kuo jis negali tapti.

O kas, jei būtų kitoks guru? O kas, jei jis tiesiog pagalvotų prieš mokydamas: “Pirmiausiai turiu išsiaiškinti, kokie šio žmogaus prigimtiniai gabumai. Ir kaip aš galiu padėti jam juos išvystyti?..“

Ir tik tuomet pasakytų gilei: “Tu esi ąžuolas, ir aš tau padėsiu išugdyti geriausias tavo savybes.. Štai tau knyga ir paskaitos apie ąžuolo vystymosi ypatumus, jo unikalias savybes. Štai praktikos ir pratimai. Aš šalia, jei kils klausimų – kreipkis..“

Jei kiekvienas mokytojas ar guru taip elgtųsi – visi jų mokiniai augtų ir vystytųsi lengvai ir džiaugsmingai. Tai lyg sėklos sodinimas į derlingą žemę ir rūpestinga priežiūra auginant tai, kas jau joje yra..

Jei mokame pamatyti savyje ir žmonėse tokias “sėklas“ – mes gerbiame žmones ir priimame juos tokius, kokie jie yra. Tuo pačiu mes padedame jiems vystyti gamtos dovanotus gebėjimus. O tai reiškia – leidžiame išsiskleisti jų aukščiausiam potencialui!..

(Pagal Dž. Ketkart alegoriją)

Visiems visiems gražaus artėjančio savaitgalio :)!

* Su interneto atsiradimu klausimas “ką veikti?“ išnyko. Vietoje jo iškilo kitas klausimas: “kaip išsimiegoti per 4 valandas?“

* Vikipedija: “aš viską žinau!“ Google: “aš viską atrasiu!“ Internetas: “aš čia svarbiausias!“ Elektra: “nejuokinkite, vaikai!“

* Kaip uždirbti interneto pagalba? Paprastai:
1. Išjungiame internetą.
2. Einame į darbą.

* Košę galvoje kartais reikia pamaišyti.. kad neprisviltų..

* Neįmanoma per vieną dieną pakeisti gyvenimo. Bet per vieną dieną galime pakeisti mintis, kurios pakeis gyvenimą.

* Darbe prašo nervus palikti namuose. Namuose prašo nervus palikti darbe. Tai kur gi juos dėti?!

* Sunku ginčytis su psichiatru: tu jam – mintį, jis tau – diagnozę.

* Yra puiki trijų “N“ taisyklė: NĖRA NIEKO NEĮMANOMO!

* Sėdintis ant kalno viršūnės žmogus nenukrito ten iš dangaus..

* Tinginio gyvenimo principai:
Pamilk savo lovą kaip save patį.
Jei matai, kad kažkas ilsisi – padėk jam.
Darbas – šventas dalykas, neliesk jo.
Jei kažką gali padaryti rytoj – nedaryk šiandien.
Jei nori padirbėti – prisėsk, pasėdėk.. – ir noras praeis.
Jei darbas – sveikata, tuomet lai dirba norintys pasveikti.
Žmonės gimsta pavargę, o gyvena tam, kad pailsėtų..

* Besigrožėdami miražu, nepražiopsokite oazės!

* Gyvenime nėra repeticijų, kiekvienas momentas – improvizacija.

* Kai nemalonumai praeina, svarbiausia – nesekti jiems iš paskos..

* Jei vikšras laikytųsi praeities, jis niekada netaptų drugeliu.

* Moteris visada atras ką pasakyti.. net jei niekas su ja nekalba.

* Jei moteris tyli – klausykite ypač įdėmiai.

* Feminizmas – iki pirmo sutikto tikro vyro, komunizmas – iki pirmo asmeninio kapitalo, ateizmas – iki pirmo kratymo lėktuve.

* Pasaulyje daugybė gražių vietų, bet pati mieliausia – ten, kur tavęs laukia!

* Kaip puiku, kad yra žmonės, su kuriais pabendravus, atsiveria antras kvėpavimas, vėl nušvinta saulė ir pasaulis atrodo nuostabus! Bet.. kai kurie žmonės – kaip debesys: kai jie išeina, prasideda gera diena..

* Klysti – žmogiška, atleisti – dieviška!

* Tai, ką galite ramiai priimti – jau nebevaldo jūsų..

* Nedeginkite senų tiltų – gali prireikti, geriau sudeginkite senus grėblius!

* Jei plastikinis paketas suyra per 500 metų, o asfaltas per vieną žiemą – tuomet gal geriau dengti kelius plastikiniais paketais?..

* Viskas bus gerai! Teoriškai. Praktiškai. Logiškai. Intuityviai. Statistiškai. Pagal didžiųjų skaičių teoriją. Pagal.. bet kokiu atveju – bus gerai!

* Žmogui tiek nedaug reikia laimei – bet tiek daug reikia, kad žmogus tai suprastų..

* Jei jūs skaitote šį tekstą – žinokite: jūsų gyvenime prasidėjo šviesus laikotarpis! Atminkite: jūs nepametėte savo šypsenos, ji visada su jumis, tik jūs pamiršote šypsotis :)..

* Ir dar – svarbu! – įpraskite ryte sau pasakyti: “Laime, laikas keltis!“

* 🙂

Dovanokime vieni kitiems šypsenas – savo širdies šilumą :).. Gražaus visiems savaitgalio :)!

Sveikas, drauguži!

Aš noriu tau padėkoti.

Už tai, kad tiki savimi!

Už tai, kad nepalūžti!

Už tai, kad eini link savo laimės!

Už tai, kad šypsaisi, nežiūrint į nieką!

Už tai, kad palaikai kitus tokiomis akimirkomis, kai tau pačiam reikia palaikymo…

Už tai, kad šypsaisi tuomet, kai iš tavo akių nevalingai teka karčios ašaros…

Už tai, kad nepriklausomai nuo sunkumų, tu gyveni su laime ir šiluma sieloje…

Už tai, kad dovanoji tą laimę ir šilumą kitiems…

AČIŪ TAU!

Jei visi elgtųsi taip, kaip tu – mūsų pasaulis būtų kitoks.

Beje – aplink tave ir tokius, kaip tu – pasaulis iš tiesų KITOKS!

O tai reiškia – TU KEITI ŠĮ PASAULĮ Į GERA!

Štai už tai tau – AČIŪ!

Nuoširdžiai Jūsų ir visada su Jumis :),

Kūrinija

(vertimas – ruvi.lt)

Šis laiškas – visiems! Aš linkiu jums puikios nuotaikos ir gero savaitgalio 🙂 !

Nuoskaudų duobė

Kartą vienas žmogus labai supyko ant kito žmogaus. Ir supyko taip smarkiai, kad nusprendė jam atkeršyti: iškasti duobę ant tako, kuriuo šis dažnai vaikšto – kad įkristų, kad kentėtų taip, kaip jis dabar kenčia..

Sutemus jis pradėjo kasti duobę. Kasdamas įsivaizdavo, kaip skriaudėjas įkrenta į duobę, kaip susižeidžia ir negali išlipti. Galvodamas apie savo kerštą jis taip įsijautė, kad nepastebėjo, jog duobė darosi vis gilesnė ir gilesnė. O išaušus nustebo pamatęs, kad jau pats negali iš duobės išlipti..

Taigi, prieš kasdami kitam duobę, atminkite: tam, kad ją iškastumėte, turėsite į ją pirmas įlipti.. Ir ar beišlipsite?.. Todėl geriau nepradėkite :).

Viskas paprasta..

Išminčiaus paklausė:

– Kodėl žmonės pykstasi ir barasi? Kaip tai pakeisti?

Išminčius atsakė:

– Labai paprastai: vietoje nuolatinių pastangų būti visada teisiu, tiesiog pradėkite.. mylėti!

Pamatyti Dievą

Vienas turtuolis atėjo pas išminčių ir pasakė:

– Duosiu tau daugybę pinigų, jei parodysi man – kur yra Dievas.

Išminčius nusišypsojo ir atsakė:

– Aš duosiu tau tris kartus daugiau, jei tu parodysi, kur jo nėra.

Vidinė šviesa

Mokytojo paklausė:

– Kaip atpažinti dvasingą žmogų?

Jis atsakė:

– Tikrai ne pagal jo tariamus žodžius ir ne pagal tai, kaip jis atrodo. Jį atpažinsite tik pagal jo dvasios skleidžiamą šviesą: ypatingą gerumo ir ramybės atmosferą, kurią tuoj pat pajusite, kai būsite šalia jo..

Kas suartina žmones?

Išminčiaus paklausė:

Kas labiausiai suartina žmones?

Išminčius atsakė:

– Žmones suartina ne panašumas, ne apgaulingi kompromisai ir net ne bendra praeitis. Žmones suartina nuoširdus džiaugsmas dėl kitoniškumo – kai nesistengi kažką žūtbūt įrodyti ar perdaryti kitą pagal save.. O kai tiesiog bendrauji su žmogumi, lyg skaitytum knygą: kažkam pritari, kažkam ne, bet tau taip įdomu ir lengva, kad negali atsitraukti..

Sustok..

Pasėdėk ramiai – ir tu suprasi, kokie kartais išgalvoti mūsų rūpesčiai.
Patylėk truputį – ir tu suprasi, kokios tuščios būna mūsų kalbos.
Atsisakyk įprasto šurmulio – ir tu suprasi, kaip daug jėgų žmonės iššvaisto veltui.
Būk žmoniškas – ir tu suprasi, kokie bedvasiai būna žmonės.

Kada?..

Mokinys paklausė Mokytojo:

– Ar ilgai dar teks laukti gerų permainų?..

Mokytojas atsakė:

– Jei lauksi – tai ilgai!..

Visiems gražaus artėjančio savaitgalio! 🙂 Jei saulė ilgai už debesų – reiškia, laikas šviesti mums! 😉

Kartą gyveno du broliai. Vienas tikėjo Dievu, kitas – žmonėmis.

Nusprendė jie atrasti Tiesą ir išsiaiškinti – kieno tikėjimas yra tikras. Vienas tvirtino, kad Tiesa – iš Dievo, kitas – kad iš žmonių.

Pirmasis brolis pasirinko ilgą, sunkų kelią į kalną. Keliaudamas jis patyrė ir šaltį, ir badą.. Ir kartais jam atrodė, kad jau apima neviltis..

Bet jis galvojo tik apie savo tikslą – Tiesą ir kopė vis aukščiau ir toliau.

Antrasis brolis pasiliko tarp žmonių. Jis uoliai ieškojo Tiesos, laikydamasis jų patarimų. Tačiau kuo daugiau jų klausė, tuo absurdiškesni tie patarimai jam atrodė, nes labai jau dažnai jie prieštaraudavo vienas kitam..

Iš gausybės žmonių dalinamų patarimų jis taip ir nesuprato – kame Tiesa. Ir ne tik nesuprato, bet net Tiesos prošvaistės nepamatė ir.. galutinai susipainiojo.

Po daugybės metų paieškų, išvargęs ir nusivylęs, jis sugrįžo namo, kur sutiko iš savo kelionių sugrįžusį brolį ir papasakojo jam apie savo atradimus.

Pirmasis brolis išklausė ir taip pat papasakojo savo įspūdžius:

– Ir aš daug pamačiau ir patyriau savo kelionėje. Ir aš neatradau Tiesos.. Aš supratau, kad visos jos atskleisti neįmanoma – ji susidėlioja iš patirties fragmentų ir nuolat plečiasi. Bet aš atradau tai, ko būdamas tarp žmonių niekada nebūčiau atradęs: aš pajutau savo širdies siekį, kuris man visada buvo kelrodė žvaigždė, todėl mano kelias tyras ir šviesus, neaptemdytas nežabotų norų ir aistrų.

Moralė: tikėjimas tikėjimui nelygu.. Tikėjimas žemais dalykais tempia žmogų žemyn, o tikėjimas didingais dalykais – išaukština.

Visiems šviesaus ir ramaus savaitgalio! 🙂