Tikėjimas

Kartą gyveno du broliai. Vienas tikėjo Dievu, kitas – žmonėmis.

Nusprendė jie atrasti Tiesą ir išsiaiškinti – kieno tikėjimas yra tikras. Vienas tvirtino, kad Tiesa – iš Dievo, kitas – kad iš žmonių.

Pirmasis brolis pasirinko ilgą, sunkų kelią į kalną. Keliaudamas jis patyrė ir šaltį, ir badą.. Ir kartais jam atrodė, kad jau apima neviltis..

Bet jis galvojo tik apie savo tikslą – Tiesą ir kopė vis aukščiau ir toliau.

Antrasis brolis pasiliko tarp žmonių. Jis uoliai ieškojo Tiesos, laikydamasis jų patarimų. Tačiau kuo daugiau jų klausė, tuo absurdiškesni tie patarimai jam atrodė, nes labai jau dažnai jie prieštaraudavo vienas kitam..

Iš gausybės žmonių dalinamų patarimų jis taip ir nesuprato – kame Tiesa. Ir ne tik nesuprato, bet net Tiesos prošvaistės nepamatė ir.. galutinai susipainiojo.

Po daugybės metų paieškų, išvargęs ir nusivylęs, jis sugrįžo namo, kur sutiko iš savo kelionių sugrįžusį brolį ir papasakojo jam apie savo atradimus.

Pirmasis brolis išklausė ir taip pat papasakojo savo įspūdžius:

– Ir aš daug pamačiau ir patyriau savo kelionėje. Ir aš neatradau Tiesos.. Aš supratau, kad visos jos atskleisti neįmanoma – ji susidėlioja iš patirties fragmentų ir nuolat plečiasi. Bet aš atradau tai, ko būdamas tarp žmonių niekada nebūčiau atradęs: aš pajutau savo širdies siekį, kuris man visada buvo kelrodė žvaigždė, todėl mano kelias tyras ir šviesus, neaptemdytas nežabotų norų ir aistrų.

Moralė: tikėjimas tikėjimui nelygu.. Tikėjimas žemais dalykais tempia žmogų žemyn, o tikėjimas didingais dalykais – išaukština.

Visiems šviesaus ir ramaus savaitgalio! 🙂

Reklama

4 mintys apie „Tikėjimas“

  1. žmogų išaukština žinojimas ir žinių siekimas(tuo tarpu ir savo kūno galymybių, vidaus pažinimas) o ne tikėjimas. Krikščionys kurie tetikėjo dievu taip ir nieko doro pasauliui neatnešė, greičiau blogą- inkvizicijas ir karus.
    Aš tikiu tik tuo kad žmogaus prigimtis yra gera.

    Patinka

  2. Labas, leksai!

    Religinis tikėjimas, deja, neatlieka to, ką deklaruoja, ypač jei pažiūrime į istoriją. Greičiau atvirkščiai..

    Religijos turėtų skleisti ir įgyvendinti pirmiausiai visas žmogiškas dorybes, tikėjimą, kaip jūs rašote – gera žmogaus prigimtimi ir skatinti žmones vienytis, bendradarbiauti, kurti visų labui.

    O jei platesne prasme – žmogus turi tikėti tuo, ką daro, kitaip vargiai ar ką benuveiktų.. Tik va tas tikėjimas gali būti įvairus, pvz., alkoholį vartojantis žmogus tiki, kad alkoholis jam nekenkia ir net yra naudingas – ir kur toks tikėjimas nuveda, dauguma jau matome.

    O tikėjimą Dievu aš suprantu kaip gyvenimą pagal gamtos, visatos dėsnius, aukščiausius moralės dėsnius, ir pirmiausia – jų taikymą gyvenime :).

    Patinka

  3. Nebūtina tikėti dievu kad gyventum pagal visos visatos dėsnius, tikėjimas dievu, asmeniškai man, kaip tik trugdo tuos dėsnius pabandyti pažinti ar suvokti ir taikyti gyvenime.

    Patinka

  4. Taip, sukurtas religijų “pikto ir baudžiančio“ Dievo vaizdas gerokai iškreipė žmonių suvokimą apie jį.

    Man Dievas – Kūrėjas, aukštesnioji organizuojanti energija, Absoliutas, Tiesa, Meilė, Šviesa ir orientyras dvasinėse ieškojimuose.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s