Šypsokimės :)

Nuostabi šiandien diena ir labai labai reikalinga 🙂 . Šiuolaikinis gyvenimas suteikia mažai progų nuoširdžiai šypsenai ir.. žmonės palengva netenka humoro jausmo. Mums jau darosi “normali“ streso būsena.., bet šiandien metame ją lauk, nes stresas yra tiesiog nesveikas, su daugybe šalutinių poveikių įprotis.. O šypsena, nuoširdus juokas – pati galingiausia teigiama emocija ir geriausias vaistas nuo visų mus liūdinančių emocijų 🙂 .

Ne veltui visi sveikuoliai ir filosofai, psichologai ir medikai, išminčiai ir šiaip šaunūs optimistai šlovina juoką ir kuria apie jį posakius ir patarles. Man patinka ši: “Juokis – ir įsigysi draugų, raukykis – ir įsigysi raukšlių“ .. Arba: “Jeigu tu juokiesi, tai visas pasaulis juokiasi su tavimi. Jeigu tu verki, tai verki vienas“. Japonų patarlė pritaria: “Kai juokiasi veidas, juokiasi ir širdis, ir skrandis, o kai veidas piktas, pyksta ir visi vidaus organai“. Beveik visose tautose yra patarlė: “Juoktis sveika“. 🙂 Jau šypsotės? 🙂

Ir labai teisingai, nes tai, pasirodo, ir puikus fizinis pratimas! Oho, kiek puikių reiškinių organizme vyksta, kai mes šypsomės 🙂 : gerėja nuotaika, gaminamas vitaminas C, stiprėja imunitetas, aktyvuojami visi gyvybiškai svarbūs procesai organizme.. o juokas tonizuoja, gerina, optimizuoja visas kūno funkcijas ir net gydo! Be to, linksmiems žmonėms net neateina nė į galvą kažko pykti, kritikuoti, bijoti – šalia linksmo žmogaus aplinkiniai pajunta stebuklingą nuotaikos pakylėjimą..

Pasirodo, juokas užkrečiamas, ir tai vienintelis dalykas, kuriuo norisi užsikrėsti 🙂 .. Kai juokiamės, mes ne tik darome sau pozityvų poveikį, bet taip pat ir mus supantiems žmonėms.. Kur šypsena ir nuoširdus juokas, ten gera ir norisi būti.. Be to, juokas ilgina gyvenimą: prisideda ne tik metų kiekis, bet ir žymiai pagerėja jų kokybė.. Linksmi žmonės yra žyyymiai gražesni ir jaunatviškesni už susiraukusius, nes jų raumenų tonusas yra daug geresnis. Netikite? – pabandykite nusišypsoti sau veidrodyje, o paskui piktai susiraukite – kuris veidelis dailesnis ir jaunatviškesnis? 🙂

Psichologai teigia, kad linksmi žmonės yra smalsūs, turi lakią fantaziją ir yra geranoriški. Linksmų žmonių tarpusavio santykiai tvirtesni, nes jie atviresni ir nuoširdesni, jie greičiau randa išeitį spręsdami gyvenimiškas problemas. Psichologai nustatė, kad moterys šypsosi ir juokiasi dažniau nei vyrai, o žmonės, vyresni nei keturiasdešimties metų (deja!), juokiasi mažiau už jaunesnius.. Ir pagrindinė išvada – kai esame gerai nusiteikę, pasaulis ir žmonės atrodo ir yra mums geresni, todėl šypsokimės, ir pasaulis nusišypsos mums atsakydamas 🙂 .

O jei tai dar nėra gerasis mūsų įprotis, kreipkimės į išmintinguosius indus. Žinot, ką jie turi? Ogi Chasja jogą – tai juoko joga 🙂 . Indas jogas Madan Katarija dirba šį darbą jau daugelį metų – renka grupes žmonių, kurie susirinkę.. juokiasi iš širdies. Jie ne tik praskaidrina sau ir aplinkiniams nuotaiką, bet ir.. sveiksta, meta svorį ir išmoksta džiaugtis gyvenimu. Praktikuojantys Chasja jogą tegia, kad minutė nuoširdaus juoko prilygsta 40 minučių bėgimui, o 10-15 minučių juoko sudegina tiek kalorijų, kiek turi plytelė šokolado..

Senovės mąstytojai teigė, kad juokas paryškina individualybę, o humoro jausmas – tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Tai galinga jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Sokratas stebėjosi: “Ar rimtumas gali būti kliūtis juokui? Paaiškinkite man, kaip gali žmogus atmesti linksmumą – džiaugsmingąją savo dalį?!“ Taigi – šypsokimės – neatmeskime nuostabiausios gamtos dovanos 🙂 .

Ir.. Odė šypsenai iš atviruko, kurį gavau dovanų ir kurį visada turiu netoliese, jei sugalvočiau susiraukti: “ŠYPSOKIS, Tavo šypsena – veiksmingas rūpesčių naikintojas, ŠYPSOKIS – Tavo šypsena – ekologiškas šilumos gamintojas. ŠYPSOKIS, nes Tavo šypsena – magiškas stebuklų tiekėjas, ŠYPSOKIS – nes Tavo šypsena – pats maloniausias pokyčių vėjas.. ŠYPSOKIS! Šypsena yra visų spynų pin-kodas. ŠYPSOKIS! Šypsena yra sveikiausias meilės nuodas“ 🙂

Tikiu, kad jau pasipuošėte savo gražiausia šypsena 😀 Smagios pokštų dienos ir gražaus pavasarinio širdžių žydėjimo 😉 !!

.

Išminties istorijos

MEILĖ IR LAIKAS

Kadaise Žemėje buvo ypatinga sala, kurioje gyveno visos žmogiškos vertybės ir jausmai. Vieną dieną jie pastebėjo, kad sala grimzta į vandenyną. Puolė visi kaip išmanydami gelbėtis, bet Meilė nespėjo, ir jai nebeliko laivo išsigelbėjimui. Meilė apsižvalgė ir.. ėmė iš nevilties šauktis pagalbos. Pro šalį plaukiantis Turtas atsisakė ją priimti į savo laivą, nes tarp nesuskaičiuojamų turtų Meilei nebeliko vietos..

Tuomet Meilė šūktelėjo, prašydama pagalbos nutolstančio Liūdesio, bet šis atsakė:
– Atleisk, Meile, aš liūdžiu, ir kad išlikčiau liūdnas, aš privalau būti vienas..
Meilė pamatė Išdidumo laivą ir paprašė pagalbos, bet Išdidumas atsakė, kad Meilė sujauks harmoniją Išdidumo laive.. Tuo metu pro šalį plaukė Džiaugsmas, bet jis taip linksminosi, kad neišgirdo Meilės šauksmo.

Meilė labai nusiminė ir pravirko, bet staiga išgirdo balsą:
– Eikš, Meile, aš pasiimsiu tave.
Meilė atsigręžė ir pamatė senolį. Jis nuplukdė savo laiveliu ją iki sausumos ir nuplaukė toliau, o Meilė susigriebė, kad nepaklausė senolio vardo ir jam nepadėkojo.. Tuomet Meilė kreipėsi į Pažinimą:
– Sakyk, Pažinime, kas per senolis mane išgelbėjo?

Pažinimas atsakė:
– Tai buvo Laikas.
– Laikas? – nustebo Meilė, – bet kodėl jis mane išgelbėjo?
Pažinimas žvilgtelėjo į tą pusę, kur nuplaukė Laikas ir atsakė:
– Todėl, kad tik Laikas žino, kokia svarbi gyvenime yra Meilė..

IŠGELBĖTI VIENĄ ŽVAIGŽDĘ

Vienas žmogus ėjo jūros pakrante, kuri buvo nusėta daugybe potvynio išmestų jūros žvaigždžių. Tolumoje jis pamatė mažą berniuką, kuris kažką rinko nuo kranto ir mėtė į jūrą. Priėjęs arčiau žmogus pamatė, kad berniukas renka jūros žvaigždes ir meta jas atgal į jūrą. Šis mažo vaiko darbas žmogui pasirodė toks beprasmiškas, kad jis neištvėręs paklausė:
– Berniuk, kodėl tu meti jūros žvaigždes atgal į jūrą – juk tai beprasmiška?..

– Jei jos liks ant kranto iki rytojaus, jos pražus, – nesustodamas darbuotis, atsakė berniukas.
– Bet juk tai tiesiog kvaila! – nustebo žmogus, – apsižvalgyk, jų čia tūkstančiai, ir tavo pastangos nieko nepakeis!
Berniukas stabtelėjo, numetė į vandenį dar vieną jūros žvaigždę ir atsakė:
– Mano pastangos labai daug pakeis.. tegul nors šiai vienintelei žvaigždei..

Moralė: tas, kuris laukia galimybės padaryti daug gero, gali nieko niekada ir nepadaryti.. Gyvenimas susideda iš daugybės smulkių įvykių. Labai retai pasitaiko proga padaryti kažką grandiozinio. Tikroji didybė yra tame, kad būtume didingi smulkmenose..

APIE LAIKO VERTĘ

Apie metų vertę paklauskite studento, neišlaikiusio sesijos mokslo metų gale..
Apie mėnesio vertę paklauskite motinos, prieš laiką pagimdžiusios kūdikį..
Apie savaitės vertę paklauskite savaitraščio leidėjo..
Apie valandos vertę paklauskite įsimylėjelių, nekantriai laukiančių pasimatymo..
Apie minutės vertę paklauskite pavėlavusio į traukinį..
Apie sekundės vertę paklauskite išgyvenusio avariją žmogaus..
Apie šimtosios sekundės dalies vertę paklauskite sidabrinio medalininko Olimpinėse žaidynėse..
Laikas – didelė vertybė, vertinkime kiekvieną akimirką – ji neįkainojama..

VARLĖ VĖŽĖSE

Kartą po stipraus lietaus varlė pateko į išvažinėtas vėžes kaimo keliuke ir niekaip negalėjo iš ten išlipti. Ji labai stengėsi, bet nieko nesigavo.. Jos draugės varlės kiek įmanydamos stengėsi jai padėti, bet veltui. Vakarop, netekusios vilties ir pavargusios, varlės paliko savo draugę likimo valiai..
Ryte jos grįžo pažiūrėti, ar jų draugė dar gyva. Jų nuostabai, varlė laiminga šokavo link jų..
– Tai stebuklas! Kaip tau pavyko išlipti iš to purvo?
– Labai paprastai, – atsakė laiminga varlė, – tiesiog.. kelyje pasirodė sunkvežimis.. ir aš turėjau iš ten dingti! 🙂

(parinko ir vertė ruvi.lt)

Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

Vyrams apie moteris :)

Galime svarstyti kaip norime, bet šventė moterims yra gėris 🙂 . Tiesiog daugiau šypsenų, saulėtos nuotaikos, pavasarinių gėlių, ir visiems nuo to smagu 🙂 . Galime kiek telpa diskutuoti apie nūdienos pasaulio vyriškumą ir kietumą, bet.. panagrinėję giliau, aiškiai matome: šalia kiekvieno ryškaus valdovo visada buvo ne mažiau ryški jo moteris 😉 .. Prisiminkime istoriją – taip yra nuo pradžių pradžios iki mūsų dienų 🙂 ..

Apie tai yra pasakojimas – apie mūsų laikų vieną prezidentą.. pavardžių neminėsime, nes galima įterpti, ko gero, bet kurią 🙂 .. Taigi, tas prezidentas su žmona keliavo po savo šalį ir sustojo vienoje degalinėje papildyti degalų. Pamatęs garbius svečius, tuoj prisistatė degalinės vadovas. Prezidento žmona atpažino savo buvusį draugą, jie pasišnekučiavo. Tai labai pralinksmino prezidentą ir kiek vėliau jis tarstelėjo savo žmonai: “Na, kaip tu manai, kas tu dabar būtum, jei būtum ištekėjus už savo draugo – benzino kolonėlės viršininko?“ Jo žmona nė nemirktelėjus atsakė: “Prezidento žmona“.. 🙂

Štai taip – moters galia neišmatuojama.. Savo intuicija ir palaikymu ji gali padėti vyro protui išsiskleisti, atverti jo geriausias savybes, lygiai kaip ir vyras gali padėti moteriai išreikšti jos geriausias savybes.. Moters intuicija – neįtikėtinas pojūtis, nuolat primenantis moteriai, kad ji teisi (nepriklausomai nuo to, teisi ji, ar ne) 🙂 .. Ko gero, dėl šios priežasties Kūrėjas ir sutvėrė moterį po vyro, nes nenorėjo klausytis jos patarimų, kurdamas vyrą 🙂 .. Apie moters sutvėrimą taip pat yra šmaikštus pasakojimas:

..Sutvėręs vyrą, Kūrėjas susimąstė – iš ko sukurti moterį? Tai turėjo būti.. kažkas ypatingo, kitokio, nei vyras, todėl jis pasitelkė ne molį, o daugybę įvairiausių medžiagų. Tai buvo: žiupsnelis saulės spindulių, aušros kerinčios spalvos, truputis mėnulio mįslingumo, gulbės grožis, švelni pūkų šiluma, deginanti saulės kaitra, ledo trapumas, magneto pritraukianti galia, pavasario šakelių lankstumas.. Sumaišė visa tai Kūrėjas, pasvarstė, ir pridėjo aštrumui: šaltą žvaigždžių žvilgesį, debesų ašaringumą, lapės gudrumą, kiškio bailumą, tigrės pavydą…

Šiam ypatingam kūriniui Kūrėjas suteikė nuostabią formą ir įkvėpė gyvybę.. taip gimė Moteris.. Kūrėjas supažindino vyrą su žaviuoju savo kūriniu, ir.. pamatęs, kad vyras žado neteko iš nuostabos, pridūrė: “Mylėk ją tokią, kokia ji yra ir nesistenk jos perdaryti – vis vien nieko nesigaus – labai jau ji įvairialypė.. Būsi laimingas su ja ar kankinsies – priklausys nuo tavęs. Tik tavo meilė atvers jos gražiausias savybės, ir tik tavo nemokšiškas elgesys pažadins “aštriąsias“ savybes“.. 🙂

Taigi, suprasti moterį – bergždžias reikalas, ją reikia tiesiog mylėti. Todėl ir sakoma, kad yra du būdai valdyti moterį, bet.. jų niekas nežino 🙂 .. Todėl – mylėkite jas, kaip patarė Kūrėjas, ir jos mylės jus. Ir niekuomet neveskite moters, su kuria galima gyventi.. veskite tą, be kurios negalima gyventi 🙂 ..

Nes be Meilės moterys pavirsta karžygėmis, o tuomet – matriarchatas.. Žinote, kaip tai atrodo? Matriarchatas yra tuomet, kai jūs pykstatės su savo žmona, o ji nusisuka į sieną ir lyg niekur nieko užmiega, ir .. pradeda knarkti, o jūs, apsipylęs ašaromis pasiimate vaikus, ir – pas tėtį 🙂 .. Nekoks vaizdelis, tiesa? Todėl – mylėkite, kaip Kūrėjas moko, tuomet mylės ir jus 🙂 .

Vyras aiškiai žino savo pagrindinius siekius, kuriuos įvykdęs, gali ramiai pasimėgauti savo veikla: pasodinti medį, pastatyti namą, užauginti sūnų.. O ar jis susimąsto, kad moteris paskui visą gyvenimą laisto tą medį, tvarko ir gražina pastatytą namą ir auklėja, iki suaugs, sūnų?.. Be to, moterys puikiai išmano ir vykdo keturis aritmetinius veiksmus: dalinasi guoliu su savo vyru, daugina giminę, prideda sau grožio ir.. minusuoja savo metus 😉 . Todėl.. jei jos pavargsta nuo savo nesibaigiančių rūpesčių ir prašo patarimo – išklausykite, joms reikalingas ne patarimas, o palaikymas..

Nepamirškite ir jos silpnybių.. Moterys, be abejonių, moka saugoti paslaptis, bet.. prieš tai susitarusios.. Ir kad veidrodis – tai toks įrankis, kurio dėka moteris nuolat vėluoja 🙂 .. Ir, nepykit, bet dažnai už vairo moteris lyg žvaigždė danguje: jūs ją aiškiai matote, o ji jūsų – ne.. Ir.. negirkit kitų moterų jos akivaizdoje, nes ji turi žinoti, kad jums ji – pati gražiausia.. Yra toks posakis: graži moteris džiugina vyro akį, o negraži – moters.. Ir nors visi žinome, kad negražių moterų nėra, bet kiekvienoje moteryje “įdėtas“ savotiškas grožio skanavimo refleksas, kuris suveikia automatiškai, sutikus kitą moterį 🙂 ..

Štai tokios jos – mielos, švelnios, rūpestingos, atsakingos, išmintingos ir.. stiprios, nors kartais atrodo trapios – draugės, mylimosios, žmonos – nuostabios Moterys.. Šiandien odė joms 🙂 . Nepamirškime: gero vyro gera žmona, (ir, atvirkščiai, žinoma) 🙂 .. Mes esame šiame nuostabiame pasaulyje tam, kad mylėtume, įkvėptume ir papildytume vieni kitus 🙂 ..

Su šventėmis! 🙂

Norų pildytojo laiškas :)

Pasirodo, yra tokia pareigybė dangiškoje kanceliarijoje 🙂 . Ir jų yra daug, tų mūsų norų pildytojų.. Nuo vieno iš jų gavau smagų laišką 🙂 . Padrąsinantį, privertusį susimąstyti ir.. labai tinkantį prie mano pamėgtų alegorinių pasakojimų. Mielai pasidalinsiu, nes toks buvo jo noras 🙂 . Taigi – norų pildytojo laiškas:

“Sveiki, aš norų pildytojas 🙂 . Jūs teisingai supratote – aš, kaip ir mano kolegos, pildau žmonių norus. Ne, aš ne angelas 😉 , aš – vykdytojas tiesiogine žodžio prasme – norų vykdytojas. Sukurtas esu nuo Laiko Pradžios. Ir nors uoliai dirbu savo darbus, bet keiksnojate mane dažnai.. Atseit – užsakote viena, o gaunate visai kita, arba nesulaukiate užsakymo įvykdymo. Štai ir noriu paaiškinti, kodėl taip gaunasi, todėl pateiksiu pavyzdžių iš savo praktikos…

Štai kartą užsakė sau vyras žmoną. Mintys jo buvo kilnios: “Aš vesiu, ir mes padėsime vienas kitam kovoti su gyvenimo sunkumais, rūpinsimės, palaikysime vienas kitą nelengvą minutę, o ir senatvėje ligoje bus kam vandens paduoti…“ Pagrindinis noras aiškus – vesti. Na, bet kam tie keisti papildiniai – “kovoti su gyvenimo sunkumais… nelengvą minutę… senatvėje ligoje…“ Kam?! Aš norą įvykdžiau – juk toks mano darbas, atsakyti negaliu. Tik va dabar jis keikia likimą, keikia žmoną ir save, nes visas gyvenimas virto kova, sunkumais, o dar ligos… Bet juk taip užsakė!..

Jūs supratote? Mes vykdome paraidžiui – toks mūsų darbas… Kad būtų aiškiau – dar vienas mano darbo pavyzdys. Jauna mergina svajojo apie meilę. Graži svajonė, bet kokia…: “Noriu beprotiškos meilės, kad viską pasaulyje pamirščiau, kad dienos nebūtų viena į kitą panašios, kad jis akių nuo manęs neatplėštų, kad mylėtų mane labiau už viską ir nė per žingsnį nepaleistų…“ Taip karštai norėjo… Užsakyta – padaryta. Parinkau jai aistringą pietietį – gražuolis, karštakraujis, aistringas… Pamatytumėt, į ką ji dabar panaši! Jis jos juodai visiems pavydi, seka ją, nuolat meilės įrodymų reikalauja – žinoma, meilė beprotiška, vien aistros, bet laimės mažai… Štai ir keikia moteris likimą – bet juk toks jos užsakymas buvo…

Arba kitas pavyzdys: moteris, kuri kažkodėl mano esanti nepatraukli, kiekvieną dieną karštai meldžia: “O Dieve, taip noriu artimo žmogaus! Tegul bent koks – plikas, kreivakojis, gal ir senas, bet tik savas būtų… Tegul ant sofos su laikraščiu, kad tik vyras namuose! Prašau, labai prašau…“ Toks nuoširdus ir tyras prašymas – tiesiai į dangų 🙂 – išpildžiau… O dabar pagalvokite – na, kokia moteris jausis laiminga, kai namuose ant sofos nuolat guli plikas kreivakojis senukas su laikraščiu, ir dar nuolat dėmesio reikalauja? O juk taip prašė, taip detaliai nupiešė savo svajonę…

Taigi, norai pavojingas dalykas, kaip matote! Žmonės sugeba ne tik sau neįtikėtinų dalykų užsisakyti, bet ir savo artimiesiems įperša keisčiausių minčių, kurios paskui tampa užsakymais mums. Štai tėvas sako sūnui: “Netikėli… Aš tavo metuose jau… O tau galvoje vienos kvailystės… Būsi visą gyvenimą nevykėliu.“ Kaip galima tokių dalykų linkėti? O jei sūnus ims ir patikės tuo, ką sako tėvas? Tuomet tėvo žodžiai taps sūnaus noru, ir man teks vykdyti štai tokį “dvigubą“ užsakymą… Vykdau, o taip norisi tėvo paklausti, kam jis tokius norus vaikui skiepija… bet juk nesupras, sakys, kad to nelinkėjo, kad tik norėjo kaip geriau… O pas mus svarstymų nėra – ką užsakai, tą ir gauni…

Arba dar įdomesnis užsakymas – pusamžė moteris nusprendė “nusimesti“ gyvenimo naštą. Vaikai užaugo, vyras nuvargino savo pasyvumu – be jos komandos net arbatos neatsigeria… Sumąstė moteris: “Pakaks, noriu būti silpna moterimi! Aš jau savo atidirbau, pavargau, tegul dabar namiškiai aplink mane sukasi“. Taip nuoširdžiai prašė… įvykdžiau – prisišaukė chronišką ligą, nusilpo, guli lovoje, artimieji pasisuka aplink, bet juk visi turi savų reikalų, be to, jie tokių dalykų neužsakė… Pagulėjo metus moteris, pabuvo silpna, ir kadangi laiko turėjo į valias, nusprendė pakeisti norą – užsisakė sveikatą… Pasveiko, dar labiau gyvenimą ir artimuosius pamilo, dabar dar ir žmones moko, kaip sveikai gyventi ir artimuosius besąlygiškai mylėti 🙂 …

Norai, troškimai, ketinimai… Dabar suprantate, kaip svarbu tiksliai žinoti, ko norite? Jei jūs nuolat galvojate apie kažką, o jei dar detalizuojate, tuomet mes būtinai tai išpildom. Net jei nuolat galvojate apie nemalonius dalykus, tai savo pastoviomis mintimis juos stiprinate, o kai atsitinka kažkas nemalonaus, sakote: “Aš taip ir žinojau, aš taip ir galvojau…“ Iš tiesų tokiu atveju turėtumėte sakyti: “Aš taip ir užsakiau, aš taip ir sugalvojau“ … Taigi, norų vykdytojų patarimas jums: jei ateina į galvą bloga mintis, vykite ją šalin arba paverskite teigiama 🙂 …

Neturite kartais ir kantrybės išlaukti… Supraskite: kol mūsų kanceliarija viską patikslina, suveda visus veikėjus, prideda jūsų pastangas, tai gali tekti ir palūkėti. Nesigauna kažkas gyvenime, tai tuoj pradedate murmėti: “Na ir nereikia, nieko nesigauna, nelabai aš ir norėjau…“ – kas gi tokį užsakymą vykdys, kurio jums jau nesinori? Mokykitės mąstyti ir veikti kryptingai, tikėti ir laukti, juk mes čia dirbame tik jums, toks mūsų darbas – vykdyti jūsų norus 🙂 .

Taip pat nepamirškite, jei turite lūkesčių su kitais žmonėmis – tokie norai išpildomi tik tuomet, kai jie sutampa. O kaip kitaip – juk visi turite laisvą valią 🙂 … Laimė – subtilus dalykas, įvairialypis, todėl aš nuoširdžiai patariu: prieš tai, kai pareikšite savo norą, gerai pagalvokite, ar iš tiesų to norite, kitaip… įvykdysiu, ir teks gyventi su tuo, ką gausite 🙂 .

Kažkoks išminčius pasakė: “Bijokite savo norų, nes jie turi tokią savybę – išsipildyti“. Teisus buvo šis protingas žmogus, bet jau seniai jis tai pasakė… Žmonija subrendo, todėl aš jums šiandien kitaip pasakysiu: nebijokite savo norų, turėkite daug gražių norų. Supraskite, pajuskite, ko tiksliai norite šitame gyvenime – ar atneš jūsų norai laimę jums ir jūsų artimiesiems? Tiesiog mokykitės norėti teisingai 🙂 , ir viskas jūsų gyvenime eisis kuo puikiausiai! O aš, norų pildytojas, o ir visa pildytojų komanda, visa tai įgyvendinsime geriausiu būdu, visu 100 🙂 ! “

(Pagal nežinomo autoriaus alegoriją, vertė ruvi.lt)

🙂 Štai toks nuotaikingas laiškas 🙂 . Kaip jis jums patiko? 😉

🙂 Gero visiems artėjančio savaitgalio 🙂 !!!

Pamokančios istorijos :)

APIE PERSIKUS

Viena moteris labai mėgo persikus. Tačiau ji gyveno šalyje, kur jie neaugo, todėl kartą, nuvažiavusi atostogauti į šiltus kraštus, ji atsivežė į namus dėžę puikiausių persikų. Kiekvieną dieną ji atidarydavo dėžę, perrinkdavo vaisius, atrinkdavo tuos, kurie pradėjo gesti, ir juos suvalgydavo. Galiausiai persikai baigėsi, ir moteris nusprendė, kad ji atsivalgė iki soties savo taip mėgiamų vaisių…
O iš tiesų?
Ji taip ir neparagavo nei vieno sveiko persiko!
Apie ką ši istorija? Apie rytdienos iliuzijas. Jeigu vis atidedame ateičiai gyvenimo pagerinimą, tai jis NIEKUOMET nepagerės… Todėl – veikime DABAR! Neatidėliokime… Antraip, kaip šioji moteris – nuolat valgysime sugedusius vaisius, o sveikus, net nepaliestus, paliksime pūti…

ARBATOS PUODELIAI

Grupė vienos aukštosios mokyklos absolventų atėjo į svečius pas savo mylimą seną profesorių. Susitikimo metu pokalbis sukosi apie gyvenimą: nors buvę studentai buvo sėkmingi žmonės, bet skundėsi sunkumais darbe ir gyvenimiškomis problemomis.
Pasiūlęs savo svečiams arbatos, profesorius nuėjo į virtuvę ir grįžo iš ten su arbatinuku ir padėklu su įvairiausiais puodeliais: porcelianiniais, stikliniais, plastikiniais, krištoliniais… Vieni buvo paprasti, kiti – labai brangūs.
Kai svečiai išsirinko puodelius, profesorius visus apžvelgė ir pasakė:
– Atkreipkite dėmesį, kad visus brangius ir gražius puodelius tuoj pat išrinkote, o paprasti ir pigūs liko. Ir nors tai normalu jums – norėti sau geriausio – bet tai ir yra jūsų stresų ir problemų šaltinis. Supraskite, kad puodelis nepadaro arbatos geresne. Dažniausiai jis tik brangesnis, bet kartais jis slepia tai, ką mes geriame. Iš tikrųjų viskas, ko jūs norėjote, tebuvo arbata, o ne puodelis. Bet jūs sąmoningai pasirinkote brangesnius, o paskui žvalgėtes – kam koks puodelis atiteko…
Svečiai sukluso, o profesorius tęsė:
– O dabar pasvarstykime ir įsivaizduokime: gyvenimas – tai arbata, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje – puodeliai. Tai tik instrumentai gyvenimo palaikymui. Tai, kokį puodelį mes turime, neapsprendžia mūsų Gyvenimo. Kartais, galvodami tik apie puodelį, mes pamirštame pasimėgauti arbatos skoniu… Laimingiausi žmonės ne tie, kurie turi geriausia, o tie, kurie gauna geriausia iš to, ką turi 🙂 …

POŽIŪRIS

Kartą du išminčiai iškeliavo į pasaulį pasidairyti, kaip žmonės gyvena. Viename nedideliame miestelyje, kalno papėdėje, jie sutiko minią žmonių, kurie nešė didelius akmenis į kalną. Matėsi, kad jiems buvo sunku, ir išminčiams pasidarė įdomu, kodėl jie neša akmenis į kalną. Jie priėjo prie pirmojo žmogaus ir paklausė;
– Ką tu dirbi, žmogau?
– Aš tempiu akmenis į viršų, – atsakė šis nesustodamas.
– O tu ką darai? – paklausė išminčiai kito žmogaus.
– Aš uždirbu pinigus vaikams maistui, – atsakė jis.
– Na, o tu ką dirbi? – paklausė išminčiai trečiojo žmogaus.
– Aš statau šventyklą! – išdidžiai atsakė žmogus.
Padėkojo išminčiai ir susimąstė, tokius skirtingus atsakymus išgirdę… Jie suprato vieną paprastą tiesą – nesvarbu, ką tu darai, svarbu – kaip, su kokiomis mintimis tu tai darai… Vienas ir tas pats užsiėmimas vienam žmogui atneša kančią, kitam nepakeliamą naštą užmeta, o kitam atneša džiaugsmą… Kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje galima rasti kažką gero, tereikia noro, ir kartais pakeistas požiūris keičia ne tik mūsų nuotaiką, bet ir gyvenimą 🙂 …

LAIMĖ

Senas išmintingas katinas gulėjo pievelėje ir šildėsi priešais saulutę. Jo ramybę sudrumstė jaunas kačiukas, kuris šokinėdamas prabėgo šalimais. Paskui jis grįžo ir kūlvirsčiais ėmė ristis aplink katiną.. po to staigiai pašoko ir pradėjo bėgti ratais…
– Mmmm… ką tu darai?!.. – kilstelėjo galvą ir tingiai nutęsė katinas.
– Aš bandau pagauti savo uodegytę! – miauktelėjo uždusęs kačiukas.
– Bet kam? – nusijuokė katinas.
– Man pasakė, kad uodega – mano laimė. Jei aš ją pagausiu, tai pagausiu ir savo laimę! – entuziastingai porino kačiukas, – štai aš ir bėgioju trečią dieną paskui savo uodegytę, bet ji nuolat išsprūsta man iš letenų…
– Taip, – tingiai murktelėjo išmintingas katinas, – kažkada ir aš, kaip ir tu, bėgiojau paskui savo laimę, bet ji vis išsprūsdavo, ir galiausiai aš nustojau tai daryti… Vėliau aš supratau, kad nėra prasmės bėgioti paskui savo laimę, nes – klausyk, atversiu tau paslaptį – laimė visada su manimi… Dar daugiau – ji seka paskui mane – reikia tiesiog tai nuolat prisiminti 🙂 …

Briusas Li: mintys kasdieniniam įkvėpimui

po dangumi gyvena tik viena šeima – žmonija

Sek gyvenimo tėkmę. Mielas drauge, niekada du kartus neįžengsi į tą patį vandenį. Kaip ir tekantis vanduo, gyvenimas – nuolatinis judėjimas. Nėra nieko pastovaus. Kad ir kokios problemos ištiktų ateityje, atsimink, kad viskas keičiasi, todėl reikia judėti kartu su gyvenimo dvasia. Priešingu atveju sukursi dirbtinumą ir bandysi sulaikyti amžiną tekėjimą. Norėdamas to išvengti, turi keistis, būti lankstus. Nepamiršk, kad naudingiausias puodelis yra tuščias.

Gyvenimo prasmė. Gyvenimo prasmė yra pats gyvenimo procesas, nereikia jos konceptualizuoti ar sprausti į siaurus sistemų rėmus.

Gyventi – kurti. Gyventi – išreikšti save, saviraiška yra kūryba. Kūrimas nėra paprastas kartojimas. Gyventi – išreikšti save laisva kūryba.

Gyvenimo tobulumas slypi paprastume. Kai atsisakai materialinių vertybių naudos, atsižadi pasipūtimo, savanaudiškumo, nuslopini troškimus, tuomet gali atrodyti, kad tobulam gyvenimui kažko trūksta, kad pilnatvė yra tuščia. Toks gyvenimas ryškus kaip šviesa, tačiau neakina. Kitaip tariant, tai – harmonijos, vienybės, pasitenkinimo, ramybės, pastovumo, savišvietos, taikos gyvenimas, ilgas gyvenimas.

Džiaukis. Mielas drauge, kurk planus ir juos įgyvendink, gyvenimas per trumpas, kad kauptum negatyvią energiją.

Akimirkos amžinumas. “Akimirka“ neturi nei praėjusios dienos, nei rytojaus. Ji nėra apmąstymų rezultatas, todėl nepriklauso laiko kategorijai.

Gyvenimo esmė. Įsitikinkite, kad viską darote tam, kad suprastumėte gyvenimo ESMĘ ir tuos VISUMĄ sudarančius tiesioginius bei netiesioginius dalykus. Reikia daiktus matyti tokius, kokie jie yra, ir niekuo aklai nesiremti – nei mąstymo būdu, nei priemonėmis. Būti laisvam – neturėti varžančio požiūrio. Gyvenimo esmė – nesivadovauti kažkuo vienu.

Atsiskleiskite. Būkite atviri ir pasirengę laikui atėjus pakeisti savo veiklą.

Esmė yra pradžia. Esmė yra sielos išraiškos pagrindas. Esmė – visų natūralių išraiškų “pradinis taškas“. Teisingai supratus esmę, sielos išraiškos bus teisingos ir sutvarkytos. Pamiršus esmę, tai būtų neįmanoma.

Susitelkime ties dabartimi. Nėra nieko už ČIA ir DABAR ribų.

Priežasties ir pasekmės įstatymas. Aplinkybės nulemiamos priežasčių. Tačiau mes galime kontroliuoti priežastis.

Vienybės su gamta įstatymas. Vienybės su gamta įstatymas – pamatinis daoizmo mokymo principas. Jis teigia, kad reikia išsaugoti harmoniją ir nesipriešinti pagrindiniams Visatos įstatymams. Vadovaukitės natūralia daiktų tvarka, nekeiskite jos. Atminkite – niekada nepriekaištaukite gamtai ir niekada nesupriešinkite savęs ir jos.

Subjekto ir objekto santykis. Nėra prasmės tiesiogiai kalbėti apie sąmonės objektus, nesvarbu, ar tai būtų pojūčiai, ar žvakės. Objektas privalo turėti subjektą. Šioje poroje ir objektas, ir subjektas papildo vienas kitą (nėra priešingybės), kaip ir kiti dalykai, yra visumos puselės ir vienas kito funkcija. Besilaikančios centro, priešingos pusės yra vienodos, jei į jas žiūrima iš judančio apskritimo centro. Aš ne patiriu, aš esu patirtis. Nesu patirties subjektas, esu toji patirtis. Aš esu žinojimas. Niekas negali būti manimi ir be manęs egzistuoti.

Kalbėti ir klausyti. Dauguma žmonių moka kalbėti, bet nesugeba klausyti. Mažai kas moka klausyti, bet nemoka kalbėti. Dar mažiau žmonių, kurie moka ir kalbėti, ir klausyti.

Būtinybė veikti pagal savo įsitikinimus. Neužtenka žinoti, būtina taikyti. Vien noro nepakanka, turime veikti.

Apribotas protas negali laisvai mąstyti. Protas turi būti plačiai atvertas laisvo mąstymo funkcijai. Apribotas protas negali mąstyti laisvai.

Ego pamokos. Svarbu neleisti ego naudotis savimi, nes žmogus turi naudotis juo ir neleisti būti klaidinamas.

Laimė – žmogaus moralumo rodiklis. Žmogaus moralumo rodiklis – jo laimė. Kuo geresnis žmogus, tuo daugiau laimės. Laimė – gerumo sinonimas.

Meilė – matematinė lygybė. Mylėk, ir būsi mylimas. Meilei kaip ir algebros lygčiai būdinga lygybė.

Santuoka – draugystė. Santuoka – tai paprastu gyvenimu, kasdieniniais reiškiniais paremtas dviejų žmonių bendradarbiavimas ir draugystė.

Tave vertina pagal tavo veiksmus. Jei elgiesi kaip asilas, visada atsiras kažkas, kas bandys ant tavęs joti. Demonstravimas – kvailio pasididžiavimo būdas.

Esmė – ne darbas, o jo atlikimas. Svarbu ne tai, ką darai, o kaip darai.

Iš knygos “Bruce Lee: stulbinančios mintys“, sudarytos J.Little, išverstos ir išleistos “Obuolio“ leidykloje.

Pasakaitės apie meilę :)

AMULETAS

Vieną vakarą Mokytojas ėjo namo ir pamatė pakelėje verkiantį jaunuolį.
– Ko tu verki, vaikine? – paklausė Mokytojas
– Aš… pamečiau amuletą, kurį man padovanojo mylimoji… kaip mūsų meilės ženklą…
– Jei tu verki tik dėl to, tai veltui, – šyptelėjo Mokytojas.
– Kaip gi veltui, Mokytojau – juk tai mūsų meilės simbolis?!..
– Tu pats atsakei į savo klausimą – tai tebuvo simbolis… Pamiršk amuletą ir džiaukis, kad pametei jį, o ne savo meilę.
– Bet jei aš pamečiau amuletą, tai gali būti ženklas, kad pamesiu ir meilę – susirūpino prietaringas jaunuolis.
– Meilė, kurios galia tėra amulete, žiede ar kokiame kitame daikte, neverta, kad dėl jos lietų ašaras, patikėk, – pasakė Mokytojas ir pratęsė savo kelionę.

MATAU TIK GĖRĮ…

Viename kaimelyje gyveno jaunas vaikinas. Jis buvo įsimylėjęs kaimo gražuolę, kuri nerodė jam jokių dėmesio ženklų. Ji turėjo daugybę gerbėjų, bet buvo išdidi ir nė su vienu į artimą draugystę nesileido. Tuomet vaikinas nusprendė pakerėti gražuolę vyriškumu ir išvažiavo mokytis karininko specialybės. Po kelių metų jis grįžo į kaimą pasipuošęs dailia karininko uniforma, bet kaimo gražuolei tai įspūdžio nepadarė. Ji toliau sau gyveno viena, išdidžiai atmesdama jaunikių pasiūlymus.

Bet vaikinas nenuleido rankų ir nusprendė būti turtingu. Gal taip sudomins nepalenkiamą merginą? Jis turėjo vilties, nes mergina vis dar buvo viena… Dar keletą metų jis mokėsi, daug dirbo, ir galiausiai praturtėjo. Grįžo į kaimą turtingas, su dovanomis gražuolei. Mergina ir vėl šaltai atmetė jaunuolio piršlybas.

Galutinai nusivylė jaunuolis, turtus paliko artimiesiems ir išėjo į pasaulį ieškoti Išminties. Po kelerių metų jis grįžo į kaimą, išgarsėjęs kaip išmintingas žmogus. Tačiau… šį kartą jis nėjo pas kaimo gražuolę. Jis pradėjo ramiai ir taikiai gyventi, dosniai dalindamasis su visais savo Išmintimi. Na, o kaimo gražuolė taip ir neištekėjo. Jos išdidumas ir panieka aplinkiniams išbaidė paskutinius jaunikius…

Bėgo metai. Vieną dieną buvusi kaimo gražuolė, o dabar pagyvenusi vienišė, po ilgų apmąstymų pagaliau ryžosi ateiti pas išminčių ir paklausti – ar nenorėtų jis jos.. vesti. Išminčius sutiko.
Kaimo žmonės piktinosi ir stebėjosi:
– Kam tu vedi šitą pasipūtusią moterį, kuri tau tiek blogo padarė?!
Išminčius tik šyptelėjo ir atsakė:
– Aš matau tik gera. Juk galiausiai mes kartu… Ir tik jos dėka aš tapau tuo, kuo esu dabar…

APIE VĖJĄ IR GĖLĘ

Keliaudamas Vėjas sutiko nuostabią Gėlę ir įsimylėjo… Jis švelniai glostė Gėlę, o ji, atsakydama į Vėjo jausmus, skleidėsi spalvingais žiedlapiais ir žavėjo nuostabiu aromatu. Tačiau Vėjui pasirodė, kad to maža ir jis nusprendė: “Jei aš atiduosiu Gėlei visą savo jėgą ir galią, tai ji apdovanos mane kažkuo dar didingesniu.“ Ir jis pūstelėjo visu stiprumu savo meilės jėgą į Gėlę…

Tačiau Gėlė neatlaikė audringos aistros ir… nulūžo… Vėjas bandė pakelti Gėlę ir atgaivinti, bet jam nepavyko. Tuomet jis vėl bandė paglostyti Gėlę savo švelniu meilės dvelksmu, bet ji suglebo, o galiausiai ir apvyto… Vėjas supyko:
– Aš atidaviau tau visą savo meilės galią, o tu palūžai! Matyt, tu nemylėjai manęs ir meilės jėgos tavyje nebuvo!..
Bet Gėlė neatsakė, ji nuvyto…

… Tas, kas iš tiesų myli, turi atsiminti, kad ne jėga ar spaudimu matuojama Meilė, o išreiškiama švelnumu ir dėmesiu. Geriau daugybę kartų susilaikyti, nei vieną kartą palaužti savo mylimą žmogų – net iš geriausių ketinimų…

PATARIMAS

Mokytojas ilgai ir kantriai klausė vienos moters skundų savo vyru… Galiausiai pasakė:
– Tavo santuoka būtų daug laimingesnė, miela moterie, jei tu būtum supratingesnė žmona.
– … Ką gi aš turiu padaryti, Mokytojau?
– Nustok pagaliau stengtis padaryti savo vyrą geriausiu… leisk jam būti savimi… 🙂

Pamėgtos istorijos

LANGAS

Šeima persikėlė gyventi į naują butą. Vieną rytą žmona žvilgtelėjo pro langą ir pamatė kaimynę, kuri džiaustė kieme skalbinius.
– Pažiūrėk, – tarstelėjo žmona vyrui, – kokie purvini kaimynės baltiniai..
Vyras tuo metu skaitė laikraštį ir neatkreipė dėmesio į žmonos žodžius. Tačiau.. tai kartojosi kaskart, kai tik kaimynė džiovė skalbinius:
– Na tu tik pažiūrėk, kokia nešvara.. Gal jos skalbimo priemonės prastos? Reikėtų pamokyti ją skalbti! – nuolat piktinosi žmona.
Vieną gražų rytą pažvelgus pro langą, žmona šūktelėjo iš nuostabos:
– Ooo!.. Negaliu patikėti.. Žvilgtelk, pagaliau kaimynės skalbiniai švarūs! Turbūt ji išmoko skalbti..
– Ne, brangioji, – atsakė vyras, – tiesiog šiandien aš atsikėliau ankstėliau ir išploviau langą..
… Taip ir mūsų gyvenime: viskas priklauso nuo “lango“, pro kurį mes žiūrime į pasaulį. Prieš kritikuodami kitus įsitikinkime, ar mūsų ketinimai ir širdis švarūs..

EKSPERIMENTAS

Šaltą sausio rytą vieno daugiamilijoninio miesto metro praėjime įsitaisė vyras ir ėmė groti smuiku. Per 45 minutes jis sugrojo 6 kūrinius. Per visą grojimo laiką sustojo ir pasiklausė muzikos 6 žmonės. Dar 20 nesustodami įmetė pinigus į smuiko futliarą. Tik už rankos vedami maži vaikai parodė nuoširdų susidomėjimą ir nutoldami, vis atsisukdavo. Vyras uždirbo apie 32 dolerius.

Niekas iš praeivių nė neįtarė, kad metro praėjime groja vienas iš talentingiausių pasaulio smuikininkų. Jis grojo Stradivarijaus smuiku pačius gražiausius ir sudėtingiausius smuikui sukurtus kūrinius. Prieš kelias dienas šis smuikininkas koncertavo vienoje didžiausių koncertinių salių, bilietai į koncertą buvo brangūs. Nežiūrint to, visi norintieji negalėjo ten pakliūti.

Šį socialinį eksperimentą surengė vienas laikraštis, norėdamas išsiaiškinti žmonių suvokimą, skonius ir prioritetus. Eksperimento pagrindiniai principai buvo:
… Kasdienybėje, netinkamu laiku.. ar esame jautrūs ir imlūs grožiui?
… Ar sustosime, kad tai įvertintume?
… Ar atpažįstame talentą netikėtoje aplinkoje?

Eksperimento rezultatai ir išvados buvo tokios:
Jei mes negalime rasti laiko tam, kad sustotume ir paklausytume geriausių visų laikų muzikinių kūrinių, atliekamų vieno iš talentingiausių planetos muzikanto,
jei šiuolaikinis gyvenimo tempas toks įtraukiantis, kad mes tampame akli ir kurti tokiems dalykams, tai susimąstykime – KIEK mes praleidžiame svarbaus gyvenime?..
Ar ne per daug mes prarandame rutinoje, sumaištyje ir bėgime?..

AR YRA GYVENIMAS PO GIMIMO?

Vienos būsimos mamytės pilve augo ir vystėsi du embrionai-dvyniai, būsimieji kūdikėliai. Vienas buvo Mažasis Tikintysis, antras – Mažasis Skeptikas. Ir štai kartą Skeptikas klausia savo brolio:
– Ar tu tiki gyvenimu po gimimo?
Tikintysis atsakė:
– Žinoma, tikiu! Juk tai taip natūralu ir aišku: gyvenimas po gimimo tęsiasi. Mes gyvename čia tam, kad išaugtume ir sustiprėtume, ir būtume pasiruošę tam, kas mūsų laukia – gyvenimui po gimimo.
Skeptikas paprieštaravo:
– Tikrai?! O aš manau, kad visa tai kvailystės! Jokio gyvenimo po gimimo nėra. Ar tu bent įsivaizduoji, kaip galėtų atrodyti tas gyvenimas?..
– Aš tiksliai nežinau, – šyptelėjo tikintysis, – bet manau, kad ten bus daugiau šviesos, nei čia. Ir gali būti, kad mes patys valgysime ir bėgiosime, ir…
– Visiška nesąmonė! Bėgioti neįmanoma, o valgyti patiems… juokinga prielaida. Mes turime virkštelę, kuri mus maitina. Be jos net neįmanoma įsivaizduoti gyvenimo po gimimo: virkštelė – mūsų gyvenimas. Be to – ar pastebėjai, kad ji tampa vis trumpesnė?..
– Ne. Tai tikrai įmanoma, patikėk. Tiesiog mus supantis pasaulis bus visai kitoks, nei mes esame pripratę.
– Bet juk dar niekas niekada po gimimo negrįžo! Kiekvienas embrionas žino, kad gyvenimas baigiasi gimimu. Ir, apskritai, gyvenimas – tai vandeniu užpildyta sfera, tiesiog.. kančia tamsoje…
– Iš tiesų aš tiksliai nežinau, kaip atrodys gyvenimas po gimimo… Bet kokiu atveju, mes tai tikrai pamatysime. Ir savo Mamytę pamatysime, ir.. ji būtinai pasirūpins mumis – aš tai tiksliai žinau!
– Mamytę?.. Tu tiki Mama? Cha-cha… O kur gi ji galėtų būti?
– Bet juk ji nuolat šalia, aš tai jaučiu… Mes gyvename joje, be jos mes negalėtume gyvuoti…
– Tai visiška kvailystė! Tos Mamos aš nė lopinėlio nemačiau, o tai reiškia: jei nemačiau, tai ir nėra.. ir principingai pareiškiu – būti negali!
– O aš ją jaučiu… Kartais, kai mes ypatingai ramūs, mes galime girdėti jos tylų dainavimą arba jausti, kaip švelniai ji glosto mūsų Pasaulį… Ir todėl aš tvirtai tikiu, kad mūsų gyvenimas po gimimo tęsiasi!.. 🙂

🙂 Gero visiems artėjančio savaitgalio! 🙂

D.Čopra: mintys..

“Esama trijų absoliučių, nesunaikinamų dalykų: tai Sąmoningumas, Būtis ir Meilė.“
“Meilė yra evoliucinis impulsas, kuris išplėtoja gyvenimą.“
“Augimas yra pasirengimas leisti realybei nuolat atsinaujinti.“
“Meilė remiasi ne tavo veiksmais ar jausmais, bet tavo sąmoningumo lygiu.“
“Asmeninė meilė yra sutelkta universalios meilės forma; universali meilė yra išplėsta asmeninės meilės forma.“
“Protas vertina, kas yra gera ir kas yra bloga. Meilė atneša tik gera.“
“Kai kaltiname ir kritikuojame kitus, mes iš tiesų vengiame tiesos apie save.“
“Viskas išoriniame pasaulyje byloja apie vidinį pasaulį.“
“Meilė kaip vanduo: jei ji nesruvena, ji užsistovi.“
“Visi nesutarimai kyla iš to, kad nesuprantame kito žmogaus sąmoningumo lygio.“
“Aukščiausia meilės išraiška yra kūrybingumas.“
“Kai atrodo, kad kiti žmonės klysta, tai tik todėl, kad jų požiūris nesutampa su jūsų.“
“Meilė gydo, atnaujina, suteikia saugumo, įkvepia galios. Meilė suteikia tikrumo ir išsklaido abejones. Meilė išstumia baimes, atneša ramybę, pašalina nesutarimus, suartina.“
“Negali gauti meilės daugiau negu esi pasiryžęs priimti.
Negali gauti meilės daugiau negu pats gali suteikti.
Meilės, kurią spinduliuoja kitas žmogus, šaltinis yra tavo paties širdyje.“
“Visatos sandara skatina augimą, o augimas visuomet vyksta didesnės meilės ir laimės kryptimi.“
“Nėra jokios Dievo bausmės. Tai, kas atrodo bausmė, tėra mūsų pasipriešinimo Visatos dėsniams atspindys.“
“Tam, kad kiekvieną akimirką matytumėte meilę, turite nusivalyti savo suvokimo langus.“
“Jausti grožį reiškia pažinti tiesą. Žinoti tiesą reiškia mylėti.“
“Prisirišimas yra priklausomybės forma, atsiremianti į ego;
meilė – tai neprisirišimas, jos šaltinis yra dvasia.
Kuo jūs mažiau prisirišęs, tuo nuoširdžiau galite mylėti.
Elgesys, kuris nesusaisto, kyla tiesiogiai iš meilės.
Kitoks elgesys kyla iš ego…“
“Ten, kur nėra meilės, yra daug iliuzijų…“
“Iš meilės gimusi energija yra kūrybinga – ji atnaujina viską, ką paliečia, ji nuolat kuria.“
“Įkvėpimas yra tokia būsena, kai susijungia protas ir širdis.“
“Jūsų sąmonė yra tai, ką jūs priduriate prie realybės. Tai, ką suvokiate kaip realų, tampa realiu.“
“Meilės akyse niekas neklysta: visi žmonės daro tai, ką geriausiai sugeba, su tokiu sąmoningumu, kokį jie yra pasiekę.“

🙂 Visiems visiems gero artėjančio savaitgalio! 🙂

Apie vyrus ir moteris linksmai :)

🙂 🙂 KADA MELUOJA VYRAI 🙂 🙂
Kartą kirto medkirtys medį, ir… įkrito kirvis į upę. Medkirtys labai nusiminė ir pravirko iš nevilties, nes tai buvo jo vienintelis darbo įrankis. Pamatė jo sielvartą Kūrėjas ir klausia:
– Ko taip sielvartauji, žmogau?
– Kaip aš nesielvartausiu – juk praradau darbo įrankį, šeimos maitintoją…
Pasigailėjo Kūrėjas medkirčio, ištraukė iš upės auksinį kirvį ir klausia:
– Tai tavo kirvis?
– Ne, ne mano.
Ištraukė Kūrėjas sidabrinį kirvį ir klausia:
– Gal šitas tavo?
– Ne, ne mano, – atsakė medkirtys.
Pagaliau Kūrėjas ištraukė iš upės medkirčio kirvį.
– Taip, šitas mano! – apsidžiaugė medkirtys.
– Aš matau, tu sąžiningas žmogus, todėl dovanoju tau visus tris kirvius, – pasakė Kūrėjas.
Apsidžiaugė medkirtys netikėta dovana, padėkojo ir parėjo namo. Prasigyveno, džiaugsmingai darbavosi su šeimyna, bet… nelaimei, kartą į upę įkrito medkirčio žmona. Bandė gelbėti medkirtys, nepavyko, ir jis gailiai pravirko. Kūrėjas pamatė jo sielvartą ir klausia:
– Kas nutiko, sūnau, kodėl taip verki?
– Nelaimė, įkrito mano žmona į upę…
– Neverk, aš tau padėsiu , – pasakė Kūrėjas. Ir… ištraukė iš upės Dženifer Lopez ir klausia:
– Tai tavo žmona?
– Taip!! – nedvejodamas patvirtino medkirtys.
Kūrėjas įširdo:
– Ach, tu nenaudėli, kodėl meluoji?!
– Matai, Kūrėjau, – atsakė medkirtys, – įvyktų didelis nesusipratimas, jei atsakyčiau, kad čia ne mano žmona. Toliau tu ištrauktum iš upės Kateriną Zetą-Džons, o aš vėl pasakyčiau, kad tai ne mano žmona. Tuomet tu ištrauktum mano žmoną, ir aš pasakyčiau, kad tai ji. Tada tu atiduotum man visas tris: o ką aš su jomis daryčiau?! Aš vargčiau, stengdamasis jas visas išmaitinti, ir visi mes būtume nelaimingi…
Kūrėjas linktelėjo pritardamas ir išgelbėjo medkirčio žmoną…
Moralė: jei vyrai meluoja, jie tai daro oriai ir… visų labui 🙂 !

🙂 🙂 VYRAI APIE MOTERIŠKĄ LOGIKĄ 🙂 🙂
Vyrai dažnai sako: moteriška logika… mes, vyrai, turim omeny, kad mąstymas ir TIKROJI logika būdinga tik vyrams, o moterys… švelniai tariant.. gyvena instinktais…
Kad tai iliustruotume, imkim pavyzdį iš gyvenimo: reikia pasverti katiną. Kam? Aptingo, sustorėjo, nuolat persivalgo – juk reikia sekti jo sveikatos būklę… Taigi, vyriškai griebiamės darbo: imam, sveriam… Kaip? Ogi labai paprastai, logiškai – juk vyro IQ (intelekto koeficientas, būdingas tik vyrams!) nuolat pasirengęs išrinkti patį geriausią sprendimą!
Imam svarstykles su kabliuku, sveriam sportinį krepšį, fiksuojam svorį. Ir… grūdam į krepšį katiną… Bet kur tau! Katinas blaškosi, išsprūsta, draskosi, pabėga… Bet ir čia vyriška logika nepaveda: tepam, užklijuojam įdrėskimus ir… vyriškai siekiam užsibrėžto tikslo iki galo…
IQ parengia naujus sprendimus: užsidedam storas pirštines ir gaudom katiną toliau. Pirštines nenaudėlis sudrasko, bet nieko: imam odines! Bet… paklaikęs katinas kabinasi virš pirštinių ir segasi į rankas… Na, nieko – velkamės striukę… Šiaip ne taip, bet įgrūdam katiną į krepšį (juk IQ!)… Krepšį kabinam ant svarstyklių kablio: Hmmm – ir ko katinas ten taip blaškosi? Svorio rodyklė šokinėja nuo 3 iki 25 kilogramų…
Su striuke darosi karšta, įdrėskimai peršti ir kraujuoja, IQ aukščiausioje įtampoje, katino svoris ir toliau lieka neaiškus…
… Tuo metu iš parduotuvės grįžta žmona. Išklauso emocingo pasakojimo, sutvarko mano žaizdas, paglosto katiną (jis pradeda murkti, bjaurybė!). Žmona stojasi ant svarstyklių, užrašo savo svorį. Ima katiną ant rankų, stojasi ant svarstyklių, užrašo abiejų svorį, iš jo minusuoja savo ir gauna… tikslų katino svorį. Ir šypsosi… ko? Žinoma, lengva pabaigti darbą, kai aš tiek pastangų įdėjau…
Visada darau išvadas iš patirties – jos paprastos: vyriška logika visvien geresnė! Tuoj paaiškinsiu, kodėl. Todėl, kad… vyrai mėgsta patys sau susikurti sunkumus ir juos įveikti, ir… tokiu būdu grūdinti savo vyrišką valią… Juk IQ reikia pilnai išnaudoti…
P.S. Katinas, žinoma, su tuo nesutinka (jis išvien su moterimis).., bet kas jo klausia – aptingusio storulio?!

🙂 🙂 MOTERS IR VYRO SUTVĖRIMAS 🙂 🙂
Atėjo Ieva pas Kūrėją ir skundžiasi:
– Kūrėjau, man liūdna…
– Kas nutiko, Ieva?
– Kūrėjau, aš žinau, kad esu tavo kūrinys, ir man dovanotas šis nuostabus rojaus sodas… ir nuostabi gyvūnija ir išmintinga gyvatė… bet aš visvien esu nelaiminga…
– Kodėl, Ieva?
– Aš esu vieniša… ir man tai įkyrėjo…
– Gerai, Ieva, aš sutversiu tau vyrą, bet.. su sąlyga.
– Įdomu, Kūrėjau… o kas yra vyras?
– Na, tai toks išdidus sutvėrimas su daugybe keistų įpročių. Jis bus gerbėtroška, bus greitesnis ir stipresnis už tave, ir.. kvailai atrodys susijaudinęs.., bet aš jį sutversiu taip, kad jūs patenkintumėte vienas kito poreikius. Jis bus naivokas ir patiklus, ir žavėsis tokiais užsiėmimais, kaip peštynės ar… žaidimai kamuoliu. Jis bus protingas, bet jam trūks išminties, todėl tu nuolat turėsi jam patarti ir padrąsinti, kad jis teisingai galvotų…
– Skamba puikiai, – susižavėjo Ieva, – bet kokia sąlyga, Kūrėjau?
– Na… tu gausi jį, jei… leisi jam galvoti, kad jis buvo sutvertas pirmas… Tiesiog visada prisimink šią mūsų mažą paslaptį – na, tu supranti: tarp mūsų, moterų… 🙂 ..