Kategorija: Mintys

Ieškokite žmonių gyvybingų, stiprių, laimingų.. Jie kaip žvaigždės, kol galvos nepakelsi – nepamatysi. O kai paskęsi akimis žvaigždžių spindesyje – suprasi, kokia nesuskaičiuojama daugybė jų yra.

Ieškokite savo žmonių. Jiems taip pat baisu ir skaudu. Jie taip pat išgyvena juodas dienas, klaidas ir nuopolius. Bet jie pasiryžę įveikti savo baimes, jie įtakoja įvykių eigą, jie suteikia gyvenimui tempą.

Jie kažkuo stipresni, kažkuo silpnesni. Jie nepavydi ir nesiskundžia. Jie su dėkingumu pasitinka likimo dovanas ir myli gyvenimą už tai, kad jis jiems šypsosi.

Ieškokite ištikimų ir sąžiningų. Kurie neslėps tiesos ir ašarų, prisidengę  veidmainystėmis ir pašaipomis. Jie kalba tai, ką galvoja. Tegul kartais ir nemaloniai, kartais tiesiai į širdį. Bet visada sąžiningai. Ne iš pykčio, o iš meilės.

Kurie džiaugiasi nuoširdžiai, o juokiasi skambiai ir garsiai, melodingai ir užkrečiamai. Kurie neslepia ir nesigėdija savo linksmo būdo.

Ieškokite tų, kuriuos galima mylėti amžinai. Ieškokite tų, kurie laukia jūsų meilės. Su kuriais susiliesite, lyg du ežerai į didžiulę jūrą.

Ieškokite tų, kurie trykšta gyvenimu. Ieškokite skambių ir sodrių, su mielomis juoko raukšlelėmis. Ieškokite parkuose ir teatruose, ieškokite rimtų ir linksmų, didelių ir mažų.

Jie truputį panašūs į vaikus, jie eina per gyvenimą su giliu tikėjimu į gėrį, bet mato, žinoma, ir tai, kad yra ir balta ir juoda, tačiau gyvena vardan to, kas geltona, raudona, mėlyna…

Ieškokite jų. Tereikia pakelti galvą.

Pagal E. Bonivur novelę, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Ruoškis nesiruošęs. Tu niekada nebūsi pasiruošęs gyvenimui. Niekas niekada nepasiruošęs. Tu gali tik tuščiai tikėtis pasiruošimo gyvenimui.

Pasiruošimas gyvenimui – tai melas.

Tu nebuvai pasiruošęs gimimui. Netikėtai prasiveržęs į šviesos sūkurį, tu garsiai verkei, įkvėpęs gyvenimo. Tu jautei siaubą, tu jauteisi prislėgtas, tau buvo sunku kvėpuoti, taip, tai buvo šokas ir šviesos baimė, bet ne pasiruošimas.

Ir tikrai nebuvai pasiruošęs pirmai dienai mokykloje. Tai buvo baisu, tave slėgė naujai atsiveriantis pasaulis ir nykstantis praeityje senas pasaulis, bet tu nebuvai tam pasiruošęs.

Ir tavo tėvo netektis, galbūt, nebuvo nelaukta, galbūt, tu tai nujautei, bet tu nebuvai tam pasiruošęs. Kaip, po galais, galima pasiruošti skausmo, kaltės ir nevilties bangoms?

Nepagydomos ligos diagnozė, darbo praradimas, netikėta naujiena. Tu nebuvai pasiruošęs. Bet tu ėjai toliau. Tu suklupai, nugriuvai, susižeidei. Susitelkei.  Nusimušei nuo kelio.

Bet tu niekada nebuvai pasiruošęs. Kam? Skausmui? Kritimams? Atsakymams? Gidams tavo gyvenime ar autoritetų valdymui?

Tu visada žinojai, kad gyvenimas visai ne toks.

Priimk nuopolius, klaidas, savo abejones ir paklydimus. Priimk tą sumaištį savo gyvenime. Nepalūžk, jei subyra tavo svajonės.

Tiesiog pradėk gyventi šiandien, net jei nežinai, kaip tai padaryti. Nuspalvink ryškiomis spalvomis savo gyvenimą. Nušviesk jį gyvenimu. Pasijusk gerai dėl to, kad tiesiog gyveni.

Tu gali būti nepasiruošęs gyvenimui. Bet tu gali gyventi ir patirti tai, ką tau atneša gyvenimo sūkurys.

Pagal Dž. Foster novelę, vertė ruvi.lt

Ramaus ir šviesaus savaitgalio mums visiems!

Svarbiausia – gyvenimas.

Ir kol tu gyvas, įmanoma absoliučiai viskas.

Ištaisyti ir pataisyti arba, atvirkščiai, išmesti tai, kas nereikalinga.

Nutraukti varginančius santykius ir drąsiai žengti į naujus.

Nudažyti ir nubalinti viską, kas juoda, nusišluostyti ašaras ir nusišypsoti – iš pradžių gal ir su liūdesiu, bet paskui šypsotis nuoširdžiai, nes gyvenimas iš tiesų pradeda džiuginti.

Parašyti arba paskambinti tiems, ką brangini ir ištrinti iš savo telefono tuos numerius, kuriais jau nesinori skambinti niekada.

Išeiti į gamtą, ir, įkvėpus pilnus plaučius šalto gaivaus oro, nusijuokti.

Būti pasiruošus didžiulei laimei, o kol kas džiaugtis kiekviena smulkmena:  tyliai krentančiomis snaigėmis ant tavo plaukų ir puodeliu karštos kavos.

Svarbiausia – gyvenimas ir didelė meilė jam. Juk kai jį myli – jis būtinai atsako tuo pačiu.

Pagal Alinos Jermolajevos esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio, saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris padės kažkam vėl patikėti savimi.

Tu sugrąžinsi jo pasitikėjimą savimi, sugrąžinsi jo šypseną, padėsi jam išskleisti sparnus ir vėl pakilti.

Tu būsi tuo žmogumi, kuris parodys, kad jis gali daug daugiau, nei jis manė.

Vieną dieną tu tapsi žmogumi, kuris apšvies viską, ką jis slepia giliai savyje.

Tapsi jam fakelu tamsoje. Tapsi tuo, kas paims jį už rankos ir atsargiai išves iš painaus baimių labirinto, kuriame jis pasiklydo.

Vieną dieną tu tapsi jo šypsenos priežastimi.

Tu būsi jo laimės, juoko ir džiaugsmo ašarų priežastimi.

Tu tapsi tuo, kas padės jam pamatyti kažką gero kiekvienoje gyvenimo akimirkoje. Kas primins jam, kad grožis – žiūrinčiojo akyse.

Vieną dieną tu tapsi iš karto viskuo, ko jis taip ieškojo. Jo draugu. Jo meile. Jo bendraminčiu. Jo nuoširdžiu klausytoju ir pašnekovu. Žmogumi, kurio, kaip jam atrodė, jis niekada nesutiks.

Tu padėsi jam vėl tapti savimi. Padėsi jam atrasti savąjį “aš“. Įkvėpsi jį kurti, tobulėti ir atskleisti geriausias jo savybes.

Tavo dėka jis jau nesislėps savo nepasitikėjimo kiaute. Jis atgaus drąsą, vidinę laisvę ir stiprybę.

Vieną dieną tu padėsi jam patikėti, kad meilė yra. Meilė – tyra, šviesi ir besąlygiška. Kad meilė visada vienija ir harmonizuoja.

Ir jis pajus, kad tikroje meilėje nėra ir negali būti nieko, kas žeidžia ar griauna. Jis pajus, kad meilė išlaisvina geriausias žmonių savybes ir sujungia kurti gėrį.

Ir todėl vieną dieną įvyks stebuklas – tu pamatysi, kad padėdamas įžiebti kitam žmogui jo vidinę šviesą, tu sustiprini ir savo vidinę šviesą, o jūsų abiejų susiliejusi šviesa tampa kelrodžiu švyturiu kitiems žmonėms..

Kiekvieno žmogaus gyvenime įvyksta toks paprastas stebuklas – vieną dieną į jo gyvenimą ateina žmogus, kuris padeda jam tapti savimi tikruoju 🙂 .

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Atgauname jėgas paprasčiausių dalykų dėka…

Tuo, kas po ranka, kas pagal jėgas…

Atveri langą į rytinę spalio žvarbą, įkvepi pilnus plaučius gaivaus nefiltruoto oro, kvepiančio drėgnais lapais, ir paleidi visas savo baimes, kurios tūno tavyje ir trukdo žengti reikiama linkme…

Imi kavą, verdi, nepamiršti įberti į ją ir žiupsnelį druskos, geri pirmą gurkšnį ir pajunti jėgų antplūdį… Vidinis akumuliatorius suteikė pirmą energijos impulsą, pažerdamas žvalių minčių į dar vakar tylėjusią galvą…

Nori kažko ryškaus..

Nori, ir viskas!…

Aš panorau taip, kad nusipirkau oranžinį paltą, kuris niekaip neįsipaišė į mano garderobą… Ir nustebau, nes anksčiau to padaryti niekaip nebūčiau išdrįsusi…

Ir dabar džiaugiuosi jau savaitę, plaukdama linksmu apelsinu per niūrias, ne visada linksmo gyvenimo aplinkybes…

Ir tai nuostabu 🙂 !

Keiti senus maršrutus, nutiesi naujus…

Atveri naujas knygas…

Rašai naujas eiles…

Audringomis savo Likimo tuštumų suvokimo akimirkomis labai daug ką pradedame iš pradžių, mielieji mano…

Ir staiga labai aiškiai pamatai, kad visi meilės ryšiai, kuriuos tu palaikai, yra abipusiai…

Visi, ką tu myli ir brangini, lieka su tavimi, dosniai dalindami tau savo palaikymą, rūpestį, gerus žodžius…

Rankos, kurios tave apkabina, nepaleidžia tavęs net tuomet, kai tu užsidarai savyje…

Žmonės, pas kuriuos tu skubėjai su pagalba, dabar skuba pas tave, norėdami padėti…

Tai veikia… Ne apykaitos dėsnis, o DĖKINGUMO DĖSNIS, kurio mane mokė nuo pat vaikystės…

Ir aš dėkinga…

Todėl kad gyventi su meile ir dėkingumu – reiškia turėti priešnuodį nuo bet kokių fizinių ir emocinių negandų.

Ir tai yra šviesioji gyvenimo pusė…

KAI ESI ŠVIESIOJE GYVENIMO PUSĖJE – NUO TAVĘS NUBYRA TIK TAI, KAS PRIKLAUSO TAMSIAJAI…

Ir atvirkščiai…

Tai reiškia, kad viskas teisinga… Visi sukrėtimai, visos nesėkmės, net griūtys gyvenime parodo, kad tu buvai ne ten, kur turi būti… ne su tais, su kuo turėtum… ir užsiėmei ne tuo, kas buvo būtiniausia…

Viskas tęsiasi… ir tęsis tol, kol MES to norime, bet ne todėl, kad KAŽKAS nuspręs, kad gali tai nutraukti… Negali…

Tegul nauja diena įkvepia mums naują viltį!

Stiprybės mums visiems!..

Pagal Lilios Grad novelę, vertė ruvi.lt

Rudeniniai žmonės.. Šių keistuolių nuotaika keičiasi daugybę kartų per dieną.

Ryte, gerdami arbatą iš savo mėgiamo puodelio, rudeniniai žmonės jaučia palaimą, žvelgdami į tylų rūką už lango. Širdyje ramybė ir džiaugsmas.

Bet kai išeina į gatvę, į veidą plūsteli skambi gaiva ir vėsa. Dabar melancholiški tyleniai kupini įkvėpimo ir idėjų – svarsto, planuoja dieną, savaitgalį, rudenį..

Akys.. Rudeninių žmonių akys dažnai su liūdesio atspalviu. Tiesiog dažni lietūs ir pilkas dangus apgaubia lengva melancholijos skraiste, kuri nukrenta, vos įžengus į jaukius šiltus namus..

O štai rudeninėms moterims, kaip taisyklė, labai patinka šalikai. Vilnoniai ir šilkiniai, ilgi ir trumpi, siauri ir platūs, ryškūs ir pasteliniai, kvepiantys kažkokiomis gaiviomis vasaros žolelėmis, kurias sudžiovinusios jos padeda į spintą..

Ir dar šie nuostabūs žmonės mėgsta prisiminimus apie ryškias akimirkas: pasivaikščiojimus po rudeninį mišką, išvykas grybauti, jaukius rudens vakarus su artimaisiais, ilgus pokalbius su draugais ir kvapnią žolelių arbatą..

Jie tikri burtininkai, tie rudeniniai žmonės, jie moka sukurti paprastą stebuklą iš rudens spalvų, lietaus ir vėjo, bendravimo džiaugsmo ir obuolių pyrago aromato..

O su pirmosiomis snaigėmis rudeniniai žmonės lėtai ir tyliai.. virsta žieminiais.. Šaltuko gaiva ir šokančios snaigės jau žada naują – baltą ir tyrą laimę..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Jei žmogus nori sulieknėti, tuomet prigimtis sako jam, kad tam reikia laiko, sąmoningumo ir pastangų. Bet jei jis nori padaryti tai greitai, ir, pageidautina – tiesiog dabar, tuomet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam plastinę chirurgiją ir liposakciją.

Ir niekas nepasako žmogui, kad tuo metu jis panašus į trejų metų vaiką, kuris užsimanė saldainio, kad patenkintų šios minutės užgaidas, bet negalvoja apie pasekmes.

Jei žmogus nori didinti sąmoningumą, tuomet dvasinės praktikos jam siūlo daug būdų tai pasiekti. Meditacijos, savęs suvokimas, gyvenimo stebėjimas. Bet jei žmogus nori tai padaryti greitai, ir, pageidautina – dabar, tuomet jis ieško cheminių preparatų, stebuklingų piliulių ar kvaišalų.

Ir niekas jam nepasako, kad toks sąmonės plėtimas ne savo jėgomis iš pradžių iškelia į iliuzines aukštumas, bet paskui nubloškia giliai žemyn. Niekas neperspėja, kad tokia stimuliacija atima žymiai daugiau, nei duoda.

Jei žmogus nori kažkur greitai nuvažiuoti, tuomet jo biologinis kūnas sako jam, kad pilna aklimatizacija po ilgos kelionės įvyksta tik per tris savaites. Bet šiuolaikinė civilizacija siūlo jam automobilį, traukinį ir lėktuvą. O darbdaviai – dviejų savaičių atostogas.

Ir tai reiškia, kad galima kažkur nuvykti fiziškai, tačiau taip ir nepajusti poilsio pilnatvės, nes tiesiog nesuspėsite.

Jei žmogus nori artimų santykių, tuomet psichologija sako, kad labai svarbus yra pažintinis laikotarpis ir pakankamas laikas tam, kad žmonės geriau suprastų vienas kitą. Turi būti saugumo pojūtis. Palaipsniui formuojamas pasitikėjimas ir pagarba, kad būtų pagrindas artimiems santykiams.

Tačiau šiuolaikinė bendravimo kultūra siūlo socialinius tinklus be artimumo ir saugumo, kur dar labiau svetimėja vieniši žmonės. Greiti intymūs santykiai be įsipareigojimų.

Ir niekas neperspėja, kad tai suteikia tik laikiną pasitenkinimą, bet nesuteikia laimės.

Viskas, kas daroma greitai, turi savo pasekmes. Greiti angliavandeniai, greiti stimuliatoriai, greitos pažintys ir greiti pokyčiai. Jie gali duoti greitą rezultatą, bet atims daugiau, nei duos.

Tikra laimė ateina mažais, neskubiais žingsneliais, paversdama kiekybę į kokybę. Ir vieną dieną tu suvoki, kad jau gyveni savo svajonėje. Tik reikia kažką nuveikti. Suprasti ir išbandyti. Pritaikyti ir pajusti. Išeiti už savo komforto zonos ribų.

Tuomet tai bus tavo, pelnyta ir aišku. Tuomet nebus baimės, kad tavo laimė išslys iš tavo rankų dėl nežinomų priežasčių, nes tu žinosi kiekvieną laiptelį, vedantį į ją. Tuomet ji tikrai bus tavo.

Pagal Aglajos Datešidzės tekstą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės, jaukios rudeniškos šilumos mums visiems 🙂 !

Harmonija mūsų gyvenime – tai kiekvienos dienos praktika, mielieji…

Praktika, o ne teorija…

Nepakanka apie harmoniją kalbėti ir skaityti, reikia kurti ją savo gyvenime…

Iš pradžių disciplinos lygmenyje – kai stebi ir valdai savo naują elgesį, mintis ir besikeičiantį savo gyvenimo būdą… O vėliau tai jau tampa gyvenimo būdu…

Keista, kad dauguma galvoja, jog neįmanoma šito išmokti, tačiau tuo pačiu kažkur labai gerai išmoko visko, kas palaipsniui griauna jų gyvenimą, santykius, artimus ryšius…

Juk tai nėra įgimta – pilti purvus ant artimųjų galvų, laužte laužtis į uždarytas duris, agresyviai reikalauti meilės…

O čia – nuostabios, įkvepiančios, kuriančios meilę, draugystę ir laimę naujos sąlygos, bet – sunku…

Ar tiesiog sunku pradėti?

Pradėkite!

Tikrai verta…

Ir tai milijonus kartų geriau, nei įklimpus negatyvume isteriškai tvirtinti, kad laimingų žmonių nebūna…

Galima ir tuo tikėti – niekas nedraudžia…

O galima gyventi visiškai kitaip..

Pasiklausus savo širdies – kaip…

Pagal Lilios Grad tekstą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Aš manau, kad absoliučiai kiekvienas iš mūsų turi vieną kartą triukšmingai arba tyliai, bet atšvęsti Savo Asmeninės Nelaimingos Epochos Pabaigą.

Tai reiškia visiems laikams ištraukti save iš užsitęsusių dramų, karčių priklausomybių ir prisirišimų, vienpusių jausmų, iš žeminančios manipuliatoriaus patirties, ir dar labiau iš žeminančio pakibimo ten, iš kur reikia bėgti kuo greičiau..,  iš beprasmiškų lūkesčių, nevertinamo pasiaukojimo, išdavysčių.

Visiems laikams, mielieji.

Be ilgų aiškinimų, bet su išskirtiniu ryžtingumu.

Tiesiog todėl, kad taip reikia.

Tiesiog todėl, kad ateitų pagaliau Savo – Asmeninė Laiminga Epocha.

Priešingu atveju jai tiesiog nebus kur ateiti.

Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Gero savaitgalio ir saulėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !

Daugelį iš mūsų stebina taip vadinamieji “dvasiniai guru“, kurie įžeidinėja, niekina ir žemina savo mokinių žmogiškąjį orumą ir net priekabiauja prie jų. Vardan Tiesos. (Kokia tokia “Tiesa“ gali būti iki tiek žiauri?)

Ir tiems, kas su tuo susiduria, verta atkreipti dėmesį, kad neretai ta “ideali“, “rami“,  “transcendentinė“ išorė slepia nuo žmonių akių užslopintą vidinį chaosą ir betvarkę.

Esmė tame, kad iš tikrųjų harmoningas žmogus nežemina, neniekina ir neįžeidinėja kitų žmonių. Tuo tarpu tai, kas žmogaus viduje neišgydyta, nesuvokta, nepripažinta, neišvengiamai veržiasi į paviršių ir skaudina aplinkinius.

Ir visas užslopintas žmogiškumas tokiu atvejubus nukreiptas į tai, kad būtų išsaugotas “gero“ žmogaus įvaizdis. Dar blogiau, kai tie visi ignoruojami baimės, nusivylimo ir pykčio balsai, kurie kausto žmogų, nukreipiami “nušvitusiojo“ vaizdinio palaikymui.

Jei visa tai nebus pripažinta, jei žmogus nesiims atsakomybės už savo vidinę būseną, tuomet jis taps žiauriu ir cinišku manipuliatoriumi. Jo vidinės traumos, vidinė “tamsa“ įtakos jo elgesį ir vers kontroliuoti, slopinti, žeminti, kaltinti kitus ir savintis jų vidinę jėgą, kad nors trumpam pats pasijustų stipresniu.

Toks žmogus tiesiog pradeda negirdėti kitų, nepriklausomai nuo vaizduojamo “nušvitimo“, pasekėjų kiekio, šventyklų ar turimos valdžios. Jo žmoniškumas giliai užslėptas, jis tik vaidina visų reikalų “ekspertą“, “guru“ ar “tobulą būtybę“.

Jis įsivaizduoja, kad turi išsvajotą valdžią prieš kitus, o iš tiesų jis bėga nuo savo vienatvės, abejonių, skausmo ir prasmės paieškų.

Ir tas bėgimas vyksta tiek ilgai, kol žmogus neaptinka savo tikrosios dvasinės jėgos: tai atvira, švelni ir sąžininga, tyra ir jausminga, ir nors dažnai sudaužyta, bet užjaučianti ir mylinti Žmogaus Širdis.

Pagal Dž. Foster esė, vertė ruvi.lt