Kaip apsaugoti vaiką nuo žalingų įpročių?

Nei vieni tėvai nenori, kad jų vaikas būtų alkoholikas, narkomanas ar griautų savo sveikatą rūkydamas. Jei tėvai gyvena be žalingų įpročių – vaikui lengviau paaiškinti apie svaigalų daromą žalą. Tačiau jei tėvai turi žalingų įpročių – vaikui bus sunku suprasti ir aiškinimus, ir draudimus.

Visuomenėje, kur gilios alkoholio vartojimo tradicijos, o tabakas ir alkoholis lengvai prieinami – apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingų įpročių nėra lengva. Todėl svarbiausias – asmeninis tėvų pavyzdys, kad nebūtų prieštaravimų ir vaikams būtų aišku: žalingi įpročiai kenkia visiems.

Tėvai turėtų suprantamai, be gąsdinimų, pagal vaiko amžių, papasakoti apie žalingus įpročius. Galima parodyti socialinių filmukų ar papasakoti istorijų iš aplinkinių gyvenimo apie žalingų įpročių pasekmes. Antraip vaikas gali pats ieškoti paaiškinimų, kurie gali būti dezinformacija, ir pasiduoti aplinkos įtakai.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje alkoholį vartoja beveik 40% 13-14 metų paauglių, o rūko – apie 30%. Be to, rūkantys moksleiviai 3 kartus dažniau vartoja alkoholį, lyginant su nerūkančiais. Tai nerimą keliantys rodikliai, juk vaikai – mūsų visų ateitis.

Todėl tėvai turėtų aiškiai suprasti žalingų įpročių atsiradimo priežastis bei pasekmes, jų daromą žalą, ir, svarbiausia – būti pavyzdžiu savo vaikams. Pirmiausia tėvų elgesyje neturi būti jokių prieštaravimų, kai iš vienos pusės draudžia, iš kitos – daro tai, ką draudžia savo vaikams.

Dar sunkiau suvokiamas tėvų leidimas vartoti paaugliams alkoholį švenčių metu.. Tokiu savo elgesiu tėvai patys didina šansus, kad jų vaikas taps alkoholiku. Moksliškai įrodyta: jaunų žmonių alkoholizmas išsivysto dėl to, kad jie labai anksti paragauja alkoholio.

Jei norite apsaugoti savo vaiką nuo žalingų įpročių – turite žinoti tiesą apie jų daromą žalą. Augančiam ir besivystančiam organizmui svaigalai ypač pražūtingi: visi žalojantys poveikiai greitesni, sustoja fizinis ir intelektualinis paauglio vystymasis.

Nustatyti faktoriai, skatinantys vaikus svaigintis:

– Visuomenės tradicijos, šeimos tradicijos;
– Alkoholio ir tabako reklama; filmai ir laidos, kur populiarūs herojai rūko ir geria alkoholį;
– Bendraamžių spaudimas;
– Prastos socialinės sąlygos (asocialūs tėvai, nepriežiūra ir pan.);
– Smalsumas ir mėgdžiojimas.

Vaikų ir paauglių alkoholizmui būdingas greitas pripratimas – abstinencijos (pagrindinis alkoholizmo požymis) sindromas atsiranda jau po 1-3 metų nuo alkoholio vartojimo pradžios.

Yra keli pagrindiniai paauglių alkoholizmo etapai:

1. Adaptacija. Pradžia nemaloni: ir skonis, ir kvapas, ir apgirtimas sukelia nemalonius pojūčius. Alkoholis vartojamas retai ir geriamas tuomet, kai paauglys negali atsisakyti. Gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, per kuriuos paauglio organizmas adaptuojasi prie alkoholio. Adaptacijos greitis priklauso nuo paauglio aplinkos – šeimos, draugų.

2. Pripratimas. Šis etapas gali tęstis iki metų. Paauglys sistemingai vartoja alkoholį, norėdamas pasijusti suaugusiu, savarankišku, o taip pat kopijuodamas savo draugų elgesį. Didinamas suvartojamo alkoholio kiekis ir vartojimo dažnumas.

3. Psichinė priklausomybė. Tai pradinė alkoholizmo stadija. Potraukis alkoholiui stiprėja, paauglys nekontroliuoja išgeriamo kiekio. Tolerancija alkoholiui išauga 3-4 kartus, todėl išgeriama vis daugiau.

4. Psichofizinė priklausomybė. Atsiranda abstinencijos sindromas, silpnėja savikontrolė. Atsiranda depresijos, astenija (liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu), nemiga. Gali išsivystyti alkoholinė psichozė, haliucinacijos.

5. Degradacija. Ūmėja chroniškas alkoholizmas. Sutrinka paauglio socialinė adaptacija, jis pradeda elgtis asocialiai. Pagrindinis skirtumas nuo suaugusiųjų alkoholizmo – paaugliams greičiau išsivysto silpnaprotystė.

Specialistai perspėja, kad sustoti paauglys gali tik pirmame alkoholizmo etape, kituose etapuose jau reikia specialistų pagalbos. Negydomo paauglių alkoholizmo pasekmės liūdnos – jaunas, dažnai nė pilnametystės nesulaukęs alkoholikas.

Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei keičiasi paauglio elgesys: jis pradeda ignoruoti anksčiau reikšmingą jam veiklą; pasidaro uždaras ir irzlus, o į pastabas reaguoja agresyviai; keičiasi jo artimiausio bendravimo aplinka; ir, žinoma, jei pareina vis dažniau apsvaigęs.

Būkime savo vaikams geru pavyzdžiu, tuomet aplinkos poveikis bus ne toks stiprus. Tuomet vaikas mato realų blaivybės pavyzdį ir supranta, kad jūsų žodžiai nesiskiria nuo darbų. Ir atminkime: lengviau užkirsti kelią, nei gydyti pasekmes. Saugokime savo vaikus.

(Informacija iš monografijos “Sobriologija“, vertė ruvi.lt)

Jei viską vadintume savo vardais (tęsinys)

Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.

1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.

Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:

– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.

– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.

– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..

– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.

– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!

– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.

– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių.

– Yra stambi megaanalizė, apimanti 34 tyrimus, kurių autoriai mokslininkai iš įvairių šalių įrodė alkoholio vartojimo ir padidinto mirtingumo rizikos ryšį.

– Alkoholinis apsvaigimas, kurį daugelis vadina malonumu, mediciniškai įvardinamas kaip apsinuodijimas etanoliu. Ryškiausias tokio apsinuodijimo požymis – smegenų hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir etanolio koncentracijos kraujyje.

– Alkoholis vienu metu yra ir aktyvinanti medžiaga, ir depresantas: iš pradžių sukeliamas pagyvėjimas – alkoholinė euforija, tolimesnės dozės slopina centrinės nervų sistemos funkcijas.

– „Alkoholizmas“ – tai kasdienis termino „alkoholinė priklausomybė“ pavadinimas. Alkoholizmui charakteringas potraukis alkoholiui (liguista psichinė ir fizinė priklausomybė), taip pat būdingas vidaus organų pažeidimas ir asmenybės degradacija.

– PSO skiria 3 alkoholizmo stadijas. Pirmoji – kai geriantis žmogus neįsivaizduoja šventės be alkoholio, bet negeria vienas. Antroji – kai ieško bet kokios priežasties išgerti, gali slapta gerti ir vienas, atsiranda abstinencijos sindromas. Trečioji – nuolatinis alkoholio vartojimas, degradacija, alkoholio sukeltos ligos.

– Alkoholis pavojingas tuo, kad jį vartojant, pokyčiai organizme ir psichikoje vyksta palaipsniui, todėl žmogus tiesiog jų nepastebi. Galiausiai pažeidžiamos smegenys, o kartu ir gebėjimas aiškiai mąstyti ir analizuoti – dėl to galimybės įvertinti savo būseną dar labiau sumažėja.

– Ši priklausomybė niekada nepraeina be pasekmių. Vartojantys alkoholį žmonės kenkia savo organizmui – anksčiau ar vėliau, kiekvienas savo tempu..

O dabar – apie susietus su alkoholio vartojimu dėsningumus socialiniame gyvenime:

– Alkoholizmas labai neigiamai veikia tautos genofondą, o tai galiausiai atsiliepia visos visuomenės bendram vystymuisi ir sveikatai. Alkoholinis mirtingumas turi tendenciją augti.

– Socialinė alkoholio vartojimo žala didžiulė: išyra šeimos, auga nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų bei autoavarijų skaičius, daugėja apsigimimų, trumpėja gyvenimo trukmė, prasideda visuomenės intelektualinis, moralinis ir dvasinis nuosmukis.

– Užfiksuota, kad visi neigiami reiškiniai, susiję su alkoholio vartojimu, auga tiesiogiai proporcingai augant suvartojamo alkoholio kiekiui.

– Yra dvi pagrindinės alkoholizmo plitimo priežastys: alkoholio prieinamumas (maža kaina ir laisva prekyba); ir psichologinis poveikis alkoholio vartojimui (reklama ir dezinformacija).

– Absoliuti socialinė utopija yra įsitikinimas, kad „kultūringai“ geriančioje visuomenėje nebus alkoholikų.

– Pagirių lengvinimo priemonės – taip pat verslas, kuris atsiranda alkoholį vartojančioje visuomenėje. (Ar logiška – savanoriškai nuodytis ir paskui gerti tuos nuodus neutralizuojančius vaistus? Gal logiškiau nesinuodyti?..)

– Buvo pastebėtas dėsningumai: didėjant silpnų alkoholinių gėrimų gamybai ir vartojimui, didėja ir stiprių gėrimų vartojimas.

– Kur yra legalūs narkotikai – tabakas ir alkoholis – kaip taisyklė, atsiranda ir nelegalių narkotikų vartotojai.

– Dar vienas dėsningumas: kuo daugiau gaminama degtinės, tuo daugiau išgeriama surogatinių gėrimų. Priežastis paprasta: daugėjant alkoholio vartotojų, daugėja ir alkoholikų, kurie geria viską – nuo pramoninės gamybos gėrimų iki pilstukų ir odekolonų. Jau įrodyta, kad namudinio alkoholio gamyba niekada neviršijo legalios gamybos.

Ir tai toli gražu ne visas alkoholio poveikio ir jo vartojimo pasekmių aprašymas.. Taigi – jei viską vadintume savo vardais, tai alkoholį reikėtų vadinti nuodu arba.. pramoginiu narkotiku. Gal tuomet greičiau atsipeikėtume, jei būtume į svečius pakviesti pasisvaiginti narkotiku arba.. truputį pasinuodyti?

Ir, galbūt, nereikėtų raudonuoti prieš dvyliktokę dukrą ar sūnų, kuriam 12 metų mokytojai aiškino apie alkoholio žalą, o štai mokyklos baigimo proga su tais pačiais mokytojais abiturientams “jau“ galima vartoti alkoholį per išleistuvių vakarėlį?..

Ir neglumintų šalies valdantieji su taurėmis alkoholio rankose ar reikalaujantys alkoholio savo darbo vietose, nes suprastų, kad rodo tautiečiams, o ypač vaikams, pražūtingą pavyzdį? Ir nevadintų mūsų gražios šalies alaus šalimi, t.y., alkoholikų šalimi?..

Tai, kad alkoholis vadinamas gėrimu, jo daromo poveikio niekaip nekeičia – jis žaloja visomis prasmėmis. Ir kaip keista: mes visada labai norime mokslinių įrodymų, bet kai tai liečia alkoholį – tuos įrodymus.. ignoruojame. Tarsi jų nebūtų..

O gal vis dėl to.. imkime ir pasiryžkime vadinti viską savo vardais? 🙂

Jei viską vadintume savo vardais

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:

– Etilo alkoholis (anglies, deguonies ir vandenilio junginys), kitaip dar vadinamas grynu alkoholiu, yra degus, bespalvis skystis.

– Pramonėje alkoholis naudojamas kaip skiediklis, taip pat kaip žaliava kitų pramoninių produktų gamybai, pvz., kosmetikos, parfumerijos, ar buitinės chemijos pramonėje.

– Gali būti naudojamas kaip kuras (pvz., bioetanolis).

– Medicinoje – antiseptikas, dezinfekuojanti priemonė, taip pat naudojamas kompresams.

– Farmacijoje gaminami įvairūs gydomųjų žolelių ekstraktai – dėl spirito sklaidumo – kurie, žinoma, vartojami lašais. (Beje, medicinoje mikrodozėmis naudojama nemažai nuodų, bet juk mes nevalgome jų šaukštais ir negeriame stiklinėmis kasdien (tai liečia ir alkoholį) – nes organizmui tai yra nuodai).

Jei naudojame alkoholį pagal paskirtį – jis tikrai naudingas, ir niekas to neneigia. Problemos prasideda tuomet, kai alkoholis pradedamas vartoti ne pagal paskirtį ir jam suteikiamos nebūtos savybės.

Pirmiausia ir svarbiausia suprasti, kad alkoholis nėra gėrimui skirtas skystis. Ir jei apie tai nežinojo ankstesnės kartos, tai mūsų laikais jau padaryti visi tyrimai ir vienareikšmės išvados, įrodančios pražūtingą alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Tačiau kodėl žmonės pradėjo vartoti ir tebevartoja alkoholį?

Ir čia pradėkime ne nuo mitų, bet nuo pradžių: įrodyta, kad alkoholio vartojimas labiausiai paplito tuomet, kai pradėjo vystytis pramonė. Buvo pradėtas gaminti stiprus ir pagal kainą daugeliui prieinamas alkoholis, o pelnu iš alkoholinių gėrimų imta pildyti ne tik pramonininkų, bet ir valstybės biudžetą.

Pati pirmoji ir pagrindinė alkoholizmo paplitimo priežastis – pelno siekimas iš alkoholio pardavimų. Kuomet tai pasidarė tikslinga veikla, atsirado ir įvairios alkoholio pardavimo įstaigos – smuklės, barai, restoranai, klubai, alkoholio parduotuvės. Alkoholis tapo lengvai prieinamas visiems.

Paplitus alkoholio vartojimui, prasidėjo ir mokslininkų tyrimai, nes greitai buvo pastebėti neigiami alkoholio vartojimo padariniai. Argumentas, kad alkoholio gamyba ir pardavimai naudingi biudžetui, taip pat nepasitvirtino: žmonės alkoholiu žalojami, todėl pradeda sirgti, žūsta.

Taigi, tai negali būti naudinga valstybei finansiškai, nes nuostoliai nuo alkoholio vartojimo pasekmių būna kelis kartus didesni nei pelnas: darbo našumo sumažėjimas, ligos, avarijos, nelaimingi atsitikimai, nusikaltimai, alkoholikų vaikų išlaikymas globos namuose, ir t.t.

Nepasitvirtino ir teiginys, kad sukuriama daug darbo vietų alkoholio pramonėje: paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienoje šalyje šioje srityje dirba vos keli procentai visų dirbančiųjų. Tuo tarpu šios pramonės pelnas – vienas iš didžiausių.

Vienas pirmųjų stambių pramonininkų baronas Ginzburgas, kuris turėjo dideles aukso kasyklas Rusijoje ant Lenos upės, išgarsėjo savo fraze: „Iš degtinės tiekimo valstybinėms vyno parduotuvėms, iš pramoninės tabako ir vyno gamybos aš gaunu daugiau aukso, nei iš visų mano aukso kasyklų.“

Baronas bandė įtikinti rusų mokslininką I. Pavlovą – fiziologą, Nobelio premijos laureatą medicinos ir fiziologijos srityse – kad šis sukurtų institutą, kuris įrodytų alkoholio nekenksmingumą.

I. Pavlovas ne tik griežtai atsisakė, bet kaip savo tėvynės patriotas ir sąžiningas mokslininkas, sukėlė visuomenėje aštrią diskusiją šiuo klausimu ir demaskavo barono užmačias. I. Pavlovas tuomet pasakė: „Institutas, kurio tikslas įrodyti alkoholio nekenksmingumą – neturi teisės vadintis moksliniu institutu.“

Mūsų dienomis, deja, dezinformacija skleidžiama laisvai, jos tikslas – atitraukti dėmesį nuo tikrųjų alkoholizmo priežasčių, nukreipti į kovą su alkoholizmo pasekmėmis ir skiepyti „kultūringo“ gėrimo iliuziją. Kuo daugiau alkoholio vartotojų, tuo didesnis ir garantuotas pelnas.

Na, o dezinformacijos apie alkoholį pasekmės – mūsų dienų realybė: visuomenės dauguma įsitikinusi, kad alkoholis yra neatsiejama gyvenimo dalis. Maža to – remdamiesi paskleistais mitais, žmonės įtikėjo, kad alkoholis – ne tik gėrimas, bet ir.. naudingas gėrimas.

(Bus daugiau)

F. Uglovas apie G. Šičko metodą

Genadijus Šičko buvo psichologas, biologijos mokslų kandidatas, Eksperimentinės medicinos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis (jame dirbo daugiau nei 30 metų), daugelio mokslinių darbų ir monografijų autorius.

Vienas reikšmingiausių šio mokslininko darbų – unikalus alkoholizmo gydymo metodas, pavadintas Šičko metodu. Unikalus ne tik tuo, kad gydymas vyksta be vaistų ir hospitalizavimo, bet ir tuo, kad yra nepaprastai veiksmingas.

G. Šičko teigė, kad alkoholizmas – ne liga, o alkoholikas yra alkoholio vartojimui užprogramuotas žmogus, turintis įprotį ir poreikį vartoti alkoholį. Jis sakė, kad ne gydo, o tiesiog ugdo blaivybę ir siekia, kad žmogus nepatirtų abstinencijos kančių ir nesikankintų be alkoholio.

Atsisakymas nuo žalingų įpročių pagal jo metodą prasideda nuo atsakymų į anketos klausimus. Tai reikalinga žmogaus būsenos įvertinimui, o prireikus – ir individualios gydymo taktikos parengimui.

O ir pats žmogus, rašydamas, prisimindamas ir savarankiškai svarstydamas, pradeda geriau suvokti savo padėtį. G. Šičko pasakojo vieną įsimintiną atvejį – kai anketą užpildžiusi moteris jam pasakė: “Užpildžiau anketą, ir pradingo noras vartoti alkoholį“.

Paskaitų ciklo metu aiškinama esmė – tiesa apie alkoholį ir jo poveikį žmogui ir visuomenei. Pateikiama mokslinė informacija apie alkoholį, kuri patvirtinta tyrimais ir statistika. Tai vienas svarbiausių argumentų, sukeliantis pasibodėjimą alkoholiu ir naikinantis poreikį alkoholiui.

Tačiau mažinti poreikį alkoholiui – tik pirmasis ir pats lengviausias žingsnis šioje metodikoje. Žymiai sunkiau pakeisti požiūrį į alkoholį. Poreikis gali būti sumažėjęs, bet seni įsitikinimai apie alkoholį gali pastūmėti jo išgerti.

Būtent įsitikinimai, kad alkoholio vartojimas nekenksmingas, pateisinamas, normalus ir net būtinas – daro neigiamą poveikį. Šių klaidingų įsitikinimų neįmanoma pakeisti įsakymais, bauginimais ar reikalavimais, juos turime pakeisti naujais – tiesą atitinkančiais.

G. Šičko teigė, kad pagrindinė alkoholio vartojimo priežastis – sąmonės iškreipimas melagingais įsitikinimais. Tokį sąmonės iškreipimą jis pavadino “užprogramavimu alkoholio vartojimui“ – tuomet geriama todėl, kad neįsivaizduojama, jog galima apsieiti be alkoholio, ir net bandydami atsikratyti žalingo įpročio, tokie žmonės tikisi, kad pavyks išmokti gerti “saikingai“, “kaip visi“.

Alkoholio vartojimui žmogus užprogramuojamas nuo pat vaikystės, matydamas tėvų, kitų artimų žmonių ir visuomenės gyvenimą, kur alkoholis – pastovus gyvenimo palydovas. Filmai, spektakliai, knygos taip pat demonstruoja alkoholio vartojimą, kaip neatsiejamą gyvenimo dalį. Visa tai veikia mažą žmogų ir diegia tam tikrą elgesio modelį.

Kai yra teigiami įsitikinimai apie alkoholį, įprotis vartoti alkoholį išsivysto palaipsniui: iš pradžių geriama tik per šventes, veliau – savaitgaliais, paskui – norint atsipalaiduoti, nusiraminti, kažką atšvęsti ir t.t..

Taip nepastebimai įsitraukiama į pastovų alkoholio vartojimą. Žmonės, kurie įsitikinę, kad alkoholį vartoja “saikingai“, net neįtaria, kad alkoholis palengva įsijungia į organizmo medžiagų apykaitos procesus, ir tai neišvengiamai veda į priklausomybę.

Nervų ląstelių audiniuose alkoholis išsilaiko iki 18-20 dienų. Todėl išgeriantis, tarkim, 2 kartus per mėnesį žmogus (pirmiausiai jo smegenys) yra nuolat veikiamas alkoholio – kiekis neturi didelės reikšmės. Todėl visi, kas skatina vartoti alkoholį “saikingai“ – tik didina alkoholizmo mastą.

Beje, nevartojantį alkoholio žmogų, bet vis dar “užprogramuotą“ alkoholio vartojimui, t.y., turintį tvirtus alkoholio vartojimą pateisinančius įsitikinimus, negalima vadinti blaivininku, nes savo susilaikymą nuo alkoholio jis traktuoja kaip kančią ir nepilnavertiškumą.

Todėl pagal Šičko metodą pildomas blaivybės dienoraštis – kad užtvirtinti blaivią gyvenseną, naujus įsitikinimus ir įpročius. Tyrimai parodė, kad nepadeda metodas būtent tiems žmonėms, kurie nuosekliai nepildo blaivybės dienoraščio.

Pati didžiausia apgaulė, kuria patikėjo ir tebetiki žmonija – kad alkoholis yra neatsiejama gyvenimo dalis. O juk tiesa paprasta: blaivybė yra žmogaus prigimtinė būsena. Visi mes gimstame blaivūs, ir jei savo gyvenime nesutiktume alkoholį vartojančių žmonių, mums niekada nekiltų nei mintis, nei poreikis vartoti alkoholį.

Visą savo gyvenimą G. Šičko nagrinėjo alkoholizmo problemą ir nuolat tobulino savo metodą. Šičko metodas – galinga humaniška priemonė, padedanti daugybei žmonių atgauti savo natūralią prigimtinę būseną – blaivybę, ir pradėti gyventi sveiką, kūrybingą ir laimingą gyvenimą.

Pagal F. Uglovo straipsnį “Vilties adresai“, vertė ruvi.lt

F. Uglovo indėlis į blaivybės propagavimą

Akademikas Fiodoras Uglovas (1904-2008) buvo chirurgas, daugelio mokslo įstaigų garbingas narys, įvairių premijų laureatas. Jis įrašytas ir į Gineso rekordų knygą – kaip vyriausias praktikuojantis chirurgas. F. Uglovas sukūrė savo chirurgijos mokyklą, rašė mokslinius darbus, monografijas, straipsnius ir knygas.

Didžiulis akademiko indėlis ir į blaivybės propagavimą. Kaip operuojantis medikas, jis matė – kokį poveikį žmogaus organizmui daro alkoholis, ir stengėsi apie tai kuo daugiau pasakoti visuomenei. Fiodoras Uglovas propagavo G.Šičko veiklą, taip pat vystė mokslininko V. Bechterevo ir grupės to meto mokslininkų sukurtą mokslą – sobriologiją (lot. sobrietas – blaivybė).

Sobriologija nėra antialkoholinė agitacija su primityvia formule „kenkia sveikatai“, tai toks pat mokslas, kaip ir visi kiti mokslai. Jis paremtas medicininiais, psichologiniais ir socialiniais tyrimais, kurie parodo visapusiškai žlugdantį alkoholio poveikį žmogaus organizmui, psichikai ir visuomenės gyvenimui.

Blaivybės propagavimo tema F. Uglovas parašė knygas: „Iliuzijų vergovėje“, „Tiesa ir melas apie įteisintus narkotikus“, „Gyvenimo būdas ir sveikata“ ir kt. Tai buvo pripažintas autoritetas visame pasaulyje. Beje, kaip pats teigė – alkoholio niekuomet neragavo. Jis buvo ilgametis Rusijos Blaivybės Sąjungos pirmininkas, jo pavaduotojas buvo V. Ždanovas (dabar – šios sąjungos pirmininkas).

F. Uglovas sakė: „Žmonės vartoja alkoholį todėl, kad jis yra plačiai reklamuojamas, laisvai ir pigiai parduodamas. Tai įteisinti narkotikai, apie kuriuos žmonės nežino visos tiesos. Alkoholinių gėrimų prieinamumas – pagrindinė alkoholizmo plitimo priežastis. Pasaulinė Sveikatos Organizacija ištyrė pastarųjų 100 metų kovos su alkoholizmu patirtį ir pripažino: alkoholizmo plitimas reguliuojamas spiritinių gėrimų kainomis, o visų rūšių antialkoholinė propaganda be įstatyminių priemonių yra neefektyvi.“

Akademikas F. Uglovas pabrėždavo, kad reikia aiškiai skirti du iš esmės skirtingus dalykus: kovą su alkoholizmu ir blaivybės propagavimą. Nors iš pirmo žvilgsnio tai niekuo nesiskiria, bet yra labai svarbus skirtumas: kova su alkoholizmu iš esmės yra „kultūringo ir saikingo“ alkoholio vartojimo skiepijimas.

Tuo tarpu blaivybės propagavimo teorija teigia vienareikšmiškai: alkoholis yra narkotikas, todėl į jį reikia žiūrėti kaip į narkotiką ir uždrausti jo vartojimą. Akademikas nuolat pabrėždavo švietimo svarbą. Jis teigė, kad žmonės, besirūpinantys fizine bei dvasine visuomenės sveikata, neturi moralinės teisės vartoti alkoholį.

Tai prilygtų tam, lyg narkomanas mokytų kitus žmonės ir jaunąją kartą saikingai vartoti narkotikus. Gyvybė ir alkoholis (alkoholis 1975 metais PSO oficialiai pripažintas narkotiku) yra nesuderinami dalykai. Lygiai kaip ir „švietimas“, skatinantis „saikingai“ svaigintis. Žmogaus žodžiai turi atitikti jo veiksmus, todėl švietimo darbuotojai ir medikai turi pirmiausiai rodyti asmeninį pavyzdį, tik tuomet galime sulaukti gerų rezultatų – sveikos ir laimingos visuomenės.

F. Uglovas rinko duomenis ir apie tai, kaip keitėsi žmonių gyvenimas, įvedus griežtus apribojimus alkoholio prekybai ir pakėlus jų kainas, o taip pat gyvenimą vadinamo “sauso įstatymo“, t.y., visiško alkoholio uždraudimo laikotarpiais.

Surinkti rezultatai patvirtino, kad “sausų įstatymų“ ir griežtų alkoholio apribojimų periodais tautos visapusiškai atgimdavo ir suklestėdavo: sumažėdavo nusikaltimų, ženkliai pagerėdavo bendra žmonių fizinė sveikata ir psichologinė būsena.

Akademiko F. Uglovo atskleista informacija apie alkoholio žalą išties įspūdinga – ir surinktais faktais, ir apimtimi. Dabar šios informacijos propaguotojas – buvęs akademiko bendražygis V. Ždanovas. Fiodoras Uglovas sakė: „Niekada negerkite ir nerūkykite, antraip visos kitos gyvenimo gerinimo rekomendacijos netenka prasmės…“

Parinko ir vertė ruvi.lt

Blaivybės privalumai

Pasirinkę blaivybę žmonės pradeda gyventi visai kitokį – gal kiek pradžioje neįprastą, bet sveiką, turiningą ir kūrybingą gyvenimą. Minima vis daugiau priežasčių – dėl ko verta atsisakyti alkoholio. Pasirodo, blaivybė keičia visas gyvenimo sritis, visą gyvenimą.

Taigi, verta nustoti vartoti alkoholį tam, kad:

Pagerinti savo charakterį:

– Turėti stiprius nervus.
– Atsisakyti žalingo įpročio.
– Išsivaduoti iš psichologinės priklausomybės nuo alkoholio.
– Niekada nesigailėti, kad šiandien sėdai už vairo.
– Tapti tikru žmogumi.
– Gyventi pagal savo prigimtį.
– Nebūti narkomanu, nes alkoholis – narkotikas.
– Įrodyti sau, kad esi savo valios ir savo įpročių šeimininkas.

Pagerinti savo finansinę padėtį, o būtent:

– Mažiau pinigų išleisti maistui, kurį valgai kaip užkandį prie alkoholio.
– Niekada nepragerti savo atlyginimo.
– Turėti daugiau pinigų, nes neišleidi jų alkoholiui.
– Išleisti pinigus tam, kas tikrai reikalinga.

Gyventi sveikai:

– Būti lieknam, nes mažiau užkandžiauji.
– Išsivaduoti iš fizinės priklausomybės nuo alkoholio.
– Ženkliai pagerinti savo sveikatą.
– Gyventi ilgai ir laimingai.
– Pamiršti – kas yra pagirios.
– Visada būti sportišku.
– Geriau išsimiegoti.

Pagerinti savo emocinę būseną, o būtent:

– Pajusti gyvenimo pilnatvę.
– Nejausti kaltės, kurią jausdavai dėl savo elgesio po išgertuvių.
– Tapti savo nuotaikų šeimininku.
– Jausti gyvenimo džiaugsmą.
– Išmokti mėgautis gyvenimu be narkotikų (alkoholis – narkotikas!).
– Pajusti blaivios gyvensenos privalumus.
– Pabudus ryte jausti džiaugsmą ir įkvėpimą.
– Nebijoti pasikviesti gydytoją ar santechniką, nes namie švaru ir neprirūkyta.

Pagerinti savo intelektą:

– Visada prisiminti šventės eigą.
– Mąstyti plačiau.
– Nustoti drumsti savo sąmonę.
– Galvoti blaiviai ir aiškiai.

Pagerinti šeimyninius santykius:

– Praleisti daugiau laiko su šeima.
– Parodyti vaikams ir mylimam žmogui visą savo meilę.
– Būti geru pavyzdžiu savo vaikams.
– Padėti savo artimiesiems atsisakyti priklausomybės nuo alkoholio.
– Pamiršti užgėrimus, dėl kurių rizikavai prarasti šeimą.

Geriau praleisti laisvalaikį, o būtent:

– Daugiau sportuoti.
– Džiaugtis kiekviena bendravimo akimirka.
– Užsiimti įdomiais ir prasmingais dalykais, o ne girtuokliauti.
– Ramiai važiuoti į šventės savo mėgiamu automobiliu.
– Padaryti gyvenimą įdomesniu.

Pagerinti santykius su aplinkiniais:

– Turėti tvirtus ryšius su draugais.
– Nebijoti nesąmoningų, nevaldomų žodžių, gestų, konfliktų.
– Vertinti kiekvieną akimirką, praleistą su artimais žmonėmis.

Geriau darbuotis, o būtent:

– Visada gerai jaustis ryte.
– Nereikia imti laisvadienių dėl pagirių.
– Dirbti visu pajėgumu ir kūrybingai.
– Nebijoti, kad pagaus neblaivų darbo vietoje.

Veikti bendram labui tarnaujant žmonėms:

– Būti deramu pavyzdžiu.
– Padėti žmonėms išmokti sveikai gyventi.
– Skirti daugiau laiko savo gyvenimo misijos įgyvendinimui.
– Padėti žmonėms tapti savo gyvenimo šeimininkais.
– Sumažinti alkoholio paklausą ir tuo pačiu įtakoti pasiūlos mažėjimą.

Augti dvasiškai, o būtent:

– Didinti sąmoningumą.
– Būti dažniau su Kūrėju.
– Būti Kūrėju.
– Nesuteikti aplinkiniams skausmo.
– Išmokti džiaugtis gyvenimu.
– Pasiekti dvasinio nušvitimo.
– Būti pačiu savimi.

O taip pat verta nustoti vartoti alkoholį, kad:

– Pasaulis taptų nors truputį geresnis.
– Pakilti laipteliu aukščiau savo augime.
– Siekti tobulumo.
– Gyventi tikslingai.
– Pagreitinti sąmonės evoliuciją.
– Praplėsti suvokimo ribas.

Pilnas tekstas čia. O man skaitant kilo mintis – kiek daug gyvenimo sričių alkoholis sudarko, sugadina, sužaloja, iškreipia.. Ir kaip paprasta visa tai pataisyti vienu vieninteliu veiksmu – visišku alkoholio atsisakymu.

Apie rūkymo žalą

Žmogaus plaučiai sugeria orą lyg kempinė.
Tabako dūmuose yra daugiau nei 4 tūkstančiai nuodų-chemikalų.
Daugiau, nei automobilio išmetamose dujose.
Jei žmogus surūko pakelį cigarečių į dieną, per metus į jo plaučius patenka apie 150 mililitrų kancerogeninių dervų.
Rūkymas – plaučių vėžio, bronchito, emfizemos priežastis.
Kiekviena cigaretė pavojinga! Atsisakyk rūkymo jau šiandien!

Vaikai – mūsų atspindys.
Jie nori būti panašūs į mus.
Jie uoliai mėgdžioja mus.
Jie viską kartoja.
Atsargiai… vaikai viską kartoja!

Padėka informacinio filmuko kūrėjams!

Motyvai ar pasiteisinimai?

Priklausomam nuo alkoholio žmogui alkoholio vartojimas tampa svarbiausiu gyvenimo užsiėmimu. Visas jo gyvenimas susietas su alkoholiu – bendravimas, šventės, pasisekimai, nesėkmės…

Bet kokia ilgalaikė veikla turi motyvą. Kokie motyvai skatina žmogų vartoti alkoholį? Pabandykime tai išsiaiškinti ir pradėkime nuo pat pradžių – motyvų, kurie paskatina pradėti vartoti alkoholį.

Visuomenėje, kur alkoholis – įprastas dalykas, alkoholio vartojimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Vaikai nuo mažens tai mato ir alkoholį priima kaip neatsiejamą gyvenimo dalį.

Todėl pirmasis alkoholio paragavimas paaugliui ar jaunuoliui yra jau ne alkoholio vartojimo pradžia, o dėsningai susiklosčiusių psichologinių nuostatų įgyvendinimas. Ir dažniausiai tai įvyksta namuose, per šeimynines šventes.

Suaugusiems tai taip pat “normalu“ – jie patys pila jaunam žmogui alkoholį: “geriau namuose, kad matytume, taip ramiau…“ Taip peržengiamas psichologinis barjeras ir paauglys pasijunta “suaugęs“, gavęs “teisę“ vartoti alkoholį – šeimoje, su draugais ar net vienas.

Pirmieji paauglių motyvai vartoti alkoholį:

– sekti tradicijas;
– tapti “suaugusiu“;
– patirti naujų įspūdžių;
– išgerti “dėl drąsos“;
– noras būti “kaip visi“.

Beje, atsparumą alkoholiui, t.y., gebėjimą greitai nepasigerti jauni žmonės sieja su gera sveikata, stiprumu, vyriškumu. Tuo tarpu būtent padidėjusi tolerancija alkoholiui – vienas iš pirmųjų alkoholizmo požymių.

Specialistai perspėja apie alkoholikų jaunėjimą – jei prieš kelis dešimtmečius alkoholikais tapdavo vidurinioji ir vyresnioji karta, tai dabar prasigeria jaunimas. Liūdna realybė: dominuojantis paauglius ir jaunimą vienijantis “užsiėmimas“ – alkoholio vartojimas.

Jaunimas dabar geria ne dėl progos, o tam, kad pasigertų. Rezultatas – laipsniškas įsitraukimas į pastovų alkoholio vartojimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Dėl alkoholinių tradicijų jauni žmonės neturi pasirinkimo – blaivybės pavyzdžių – todėl kartoja tėvų ir visuomenės elgesio šablonus. Todėl jų motyvai vartoti alkoholį – įtakoti.

O štai suaugusieji alkoholinę priklausomybę maskuoja “kultūringo“ ir “saikingo“ gėrimo formuluotėmis. Tačiau kaip gražiai bepavadintume alkoholio vartojimą – tai tėra priklausomybės pateisinimai. O mėginimu “sušvelninti“ žalingą įprotį bandoma įteigti, kad žmogus turi teigiamą ir pagrįstą motyvą vartoti alkoholį.

Čia vertėtų priminti gydytojo psichiatro dr. A. Verygos taiklų pastebėjimą: “…“kultūringai“ vartojantis alkoholį geria retai – tik per savo, draugų ir giminaičių gimtadienius; per vestuves ir įkurtuves; per įvairias tradicines ir valstybines šventes; savaitgaliais; kai liūdna; kai linksma; kai susitinka su draugais ir t.t…“

Taigi – progų daugoka… todėl ir motyvų vartoti alkoholį sugalvotas ne vienas:

1. Hedonistinis – alkoholis vartojamas siekiant malonumo. Samprotaujama maždaug taip: “kodėl turėčiau atsisakyti tokio malonumo, juk gyvenimas trumpas, malonumų mažai. Kam tada apskritai gyventi?“

2. Raminantis – alkoholis vartojamas tam, kad žmogus nusiramintų, sumažintų įtampą, nerimą, nepasitikėjimą: “man reikia atsijungti nuo nemalonių minčių, atsipalaiduoti“.

3. Paklustantis – alkoholio vartojimas susiejamas su silpna valia ir nesugebėjimu atsispirti daugumai: “aš geriu kaip visi, nenoriu būti balta varna“.

4. Aktyvuojantis – alkoholis vartojamas kaip dopingas, kad padidintų aktyvumą, tonusą, pagerintų nuotaiką: “geriu, kai pavargstu, kad atgaučiau žvalumą“.

5. Pseudokultūrinis – alkoholis vartojamas, kad patraukti aplinkinių dėmesį įmantria kokteilio receptūra, retų gėrimų rūšių žinojimu. Tokie žmonės skaito save subtiliais alkoholio žinovais ir vertintojais.

6. Tradicinis – alkoholis vartojamas per visas įmanomas šventes: “nes taip priimta, taip reikia“.

Sutikite, tokių “motyvų“ esame visi girdėję, o jei vartojome alkoholį – ir patys juos kartojome. Neįtikėtina, kiek gerų savybių suteikiama narkotinei medžiagai: tiesiog universali priemonė visiems gyvenimo atvejams!

Alkoholio vartojimas pirmiausiai yra priklausomybė nuo narkotinės medžiagos – tai periodiškas, sisteminis alkoholio vartojimas. Reiškia, ši priklausomybė skatina žmogų nuolat daryti tai, kas žaloja jo sveikatą. Sakyti, kad žmogus turi motyvą daryti tai, kas jį žaloja – negalime.

Todėl visi šie “motyvai“ – alkoholio vartojimo pateisinimai.

(Rėmiausi monografija “Sobriologija“)

G. Šičko metodas: anketos pildymas

Motyvai blaivybei turi būti grįsti tik teisingais ir patvirtintais moksliniais faktais, todėl siekiančio blaivybės žmogaus motyvas negali būti tik nenoras ar negalėjimas vartoti alkoholį. Alkoholio vartojimas yra žalingas įprotis, įtakotas klaidingų įsitikinimų: kad vartoti alkoholį “normalu“, kad alkoholį galima vartoti “saikingai“.

Pirmiausiai turime suvokti, kad saiko matas alkoholiui – narkotinei medžiagai – netaikomas dėl kelių priežasčių:

1. Prie narkotinės medžiagos labai greitai priprantama, todėl išsivysto priklausomybė.
2. Vartojant alkoholį tam, kad būtų pasiektas tas pats efektas, reikia vis didesnių dozių.
3. Alkoholio vartojimas – žalojantis sveikatą žalingas įprotis, todėl negali būti nei saikingo, nei kultūringo žalingo įpročio.

Nekenksmingų alkoholio dozių taip pat nėra: net epizodiniai išgėrimai gali atvesti į alkoholinę priklausomybę. Alkoholis turi akumuliatyvinę savybę, t.y., savybę kauptis organizme. Jis gali būti šalinamas iš organizmo (priklausomai nuo išgerto kiekio) nuo 8 iki 20 ir daugiau dienų. Jei neišlaikomas toks blaivybės intervalas ir geriama toliau – vyksta chroniška organizmo intoksikacija.

G. A.Šičko sudarė priklausomybės atsiradimo formulę, kurią jis suskirstė į šešias pakopas:

1) Programa iš išorės – tėvai, mokykla, visuomenė ir informavimo priemonės;
2) Įsitraukimas į programą – pirmas žingsnis paprastai sunkus, atmetantis (pirma cigaretė ar pirmas stikliukas natūraliai sukelia šleikštulį);
3) Įprotis – įprantama retkarčiais (šventės, progos) išgerti;
4) Poreikis – įprotis “ima” viršų ir pradeda valdyti žmogų;
5) Poreikis tampa gyvenimo nuostata arba įsitikinimu, kuriems pajungiamas visas gyvenimas;
6) Pabaiga – čia G.Šičko turi omenyje mirtį nuo išorinių alkoholinių programų, tapusių įsitikinimais ir užvaldžiusių gyvenimą, taip ir nepraregėjus.

Ši schema – ilgalaikių mokslinių tyrimų rezultatas ir taikoma ne tik nuo alkoholio vartojimo degradavusiems žmonėms, ja parodomas kiekvieno žmogaus galimas kelias į priklausomybę, kuris, beje, visiems vienodas.

Todėl priklausomybė nuo alkoholio gydoma pirmiausiai išlaisvinant sąmonę nuo melo, kuris stumia žmogų vartoti alkoholį. Alkoholizmas grįstas melu, o blaivybė grįsta tiesa (juk blaivybė prigimtinė mūsų būsena) – štai kame G. Šičko metodo sėkmingumo raktas. Atminkite: nei vieno gydytojo pastangos neprilygs tam, ką pats žmogus gali padaryti.

Pasiryžus blaivybei, labai svarbu adekvačiai įvertinti savo būseną – tam, kad žmogus įsitikintų, kad turi problemą. Problemos pripažinimas – pirmas žingsnis į jos sprendimą. Šiuo tikslu ir pildoma savo būsenos įvertinimo anketa (autoanamnezė).

Anketos rašymo psichologinis poveikis labai stiprus, nes aprašant savo būseną (diagnozę) didinamas sąmoningumas. Nes vienas dalykas – girdėti iš kitų apie save kad esi alkoholikas, o visai kitas – sąmoningai pačiam įvertinti savo būseną. Tai tarsi atviras pokalbis su pačiu savimi.

Anketos pildymo planas pagal G. Šičko metodą:

1. Biografiniai duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, šeimyninė padėtis ir sudėtis, išsilavinimas, specialybė, tėvų užsiėmimas.
2. Žalingi įpročiai, nuo kurių norite išsivaduoti, taip pat artimųjų žalingi įpročiai.
3. Rūkymas: kiek metų rūkote; surūkomų per parą cigarečių skaičius; mėnesio išlaidos cigaretėms; kiek kartų bandėte mesti rūkyti; pastangos atsisakyti žalingo įpročio.
4. Įgimti ir įgyti susirgimai susirgimai iki to, kol pradėjote gerti.
5. Susirgimai ir sutrikimai, įgyti vartojant alkoholį.
6. Gydymo įstaigos, kurių įskaitoje jūs esate.
7. Šiuo metu vartojami medikamentai: savo iniciatyva, gydytojui rekomendavus – jų vartojimo tikslas ir gydymo efektas.
8. Jūsų amžius, kai pradėjote vartoti alkoholį, jūsų tuometinis požiūris į alkoholį. Kaip žiūrite į tai dabar? Jūsų požiūris: teigiamas ar neigiamas?
9. Amžius, kuomet atsirado įprotis vartoti alkoholį.
10. Amžius, kuomet atsirado poreikis alkoholiui.
11. Jūsų suvokimas apie terminus: saikingai geriantis, girtuoklis, alkoholikas, blaivininkas, sausas įstatymas, kaip vertinate sausą įstatymą.
12. Apytikslės alkoholio vartojimo pradžios datos; girtuoklystės; alkoholizmo.
13. Alkoholio vartojimo ypatumai: pasirinkta alkoholio rūšis, vartojimo dažnumas, įprastos dozės, kompanijos, vietos, savijauta iki gėrimo, gėrimo metu ir po gėrimo.
14. Alkoholio dozės įsitraukus į alkoholio vartojimą; įpratus prie jo; girtuokliaujant; šiuo metu.
15. Vartojimo periodiškumas: kasdien; kas savaitę; užgėrimai; kiek laiko trunka: užgėrimai, normalios būsenos atstatymas po užgėrimo.
16. Savijauta užgėrimo metu, ypač ryškaus užgėrimo aprašymas.
17. Būdai, naudojami užgėrimui užbaigti.
18. Surogatų vartojimas: odekolonas ir pan.; jų pavadinimai, vartojimo dažnumas, dozės, priežastys.
19. Elgesys apgirtus: gatvėje, visuomeninėse vietose, darbe, namie.
20. Savijauta ir elgesys, jei nepakanka alkoholio.
21. Jūsų nuomonė apie neigiamas alkoholio vartojimo pasekmes: jums, jūsų šeimai, kitiems artimiems giminaičiams, jūsų darbovietei, visuomenei.
22. Jūsų nuomonė apie teigiamas alkoholio vartojimo pasekmes: jums, jūsų šeimai, giminaičiams, jūsų darbovietei, visuomenei.
23. Savarankiškų atsisakymų nuo alkoholio priežastys, taip pat nesėkmių priežastys (silpna valia, metodikos neturėjimas, nekompetentingumas šios problemos sprendime).
24. Gydymas nuo alkoholizmo: laikas, gydymo trukmė, gydymo įstaiga, gydymo būdai, rezultatas.
25. Motyvai, dėl kurių kreiptasi pagalbos (noras mesti gerti, neviltis, noras normaliai gyventi).
26. Jūsų požiūrio į alkoholį programa artimiausiam laikotarpiui (informacijos rinkimas, tiesa apie alkoholį, motyvacija blaivybei).

Ši anketa – objektyviam savo būsenos įvertinimui, tai tarsi žalingo įpročio istorija, kuri leidžia pamatyti tikrąją padėtį: alkoholinės priklausomybės vystymosi procesą, susijusius su tuo nemalonumus ir pergyvenimus, sveikatos būseną, materialius nuostolius.

Anketa ypač svarbi, jei žmogus pagal G. Šičko metodą dirba savarankiškai. Užpildžius anketą, naudinga ją kartas nuo karto perskaityti – tai stiprina motyvaciją blaivybei. Beje, toks atviras savo būsenos užrašymas daugelį atgraso nuo alkoholio vartojimo.

Pagal G. A. Šičko knygą “Išsilaisvinimas iš alkoholizmo: žingsnis po žingsnio“, vertė ruvi.lt