Alkoholikų vaikai

Daugybė suaugusių žmonių užaugo šeimose, kur gyvenimą “valdė“ alkoholis – gėrė vienas arba abu tėvai. Ir šiandien daugybė vaikų auga tokiose šeimose.. Kartais jos išoriškai atrodo normalios, tačiau jų vidinis gyvenimas tampa vaikams nepakeliama psichologine trauma.

Tik augdamas harmoningoje šeimoje, kur tėvai skiria vaikui pakankamai dėmesio ir nuoširdžiai juo rūpinasi, vaikas gali išskleisti geriausias savo savybes ir talentus. Alkoholikų šeimoje tokių sąlygų nėra, ir dėl to vaikas patiria visą gamą neigiamų išgyvenimų.

Visi neigiami išgyvenimai ne tik trukdo vaiko vystymuisi, bet ir padaro poveikį asmenybės formavimuisi. Todėl nenuostabu, kad psichologai gyvenimą tokioje šeimoje prilygina psichologiniam mūšio laukui – kur santykiai nenatūralūs, nenormalūs, žlugdantys.

Alkoholikų šeimoje dažniausiai vaikų patiriami išgyvenimai:

Psichologinė įtampa. Vaikas nėra užtikrintas ne tik dėl rytojaus, bet ir dėl šios dienos vakaro.. Tokie vaikai lyg maži sargybiniai, stovintys savo poste – pasiruošę problemoms dėl tėvų alkoholizmo ir pasirengę apsiginti patys.

Neigimas, vidiniai prieštaravimai. Visi alkoholikai neigia savo priklausomybę. Tėvai neigia tai, ką vaikas mato savo akimis. Taip gimsta vidiniai prieštaravimai, nepasitikėjimas realybe, neigimas to, kas vyksta gyvenime, melas.

Sąlygiškumas. Pagyrimus ir paskatinimus vaikas gauna priklausomai nuo tėvų nuotaikos ir jų išgerto alkoholio kiekio (“myliu tave“, “nesipainiok po kojom“ ir pan.). Vyrauja kritiškumas, bausmės, o ne pritarimas ar palaikymas. Vaikui trūksta tėvų nuoširdumo ir dėmesio.

Pyktis. Dažniausia vaikų reakcija į tėvų alkoholizmą – pyktis: juk jie elgiasi agresyviai išgėrę, pamiršta savo pažadus, gali skaudžiai įžeisti vaiką, nepelnytai nubausti..

Prislėgta nuotaika. Alkoholikų vaikai jaučiasi nelaimingi, matydami sveikas, darnias šeimas. Jie nuolat pergyvena dėl netinkamo savo tėvų elgesio.

Baimė. Bloga nuojauta ir baimė tampa alkoholikų vaikams įprastos. Neprognozuojamas tėvų elgesys gimdo nežinomybės baimę: ar tėtis blaivas pareis, ar bars jį mama šiandien?.. Chaotiškame alkoholikų gyvenime nieko negalima numatyti, nieko negalima prognozuoti.

Kaltės jausmas. Alkoholikų vaikai dažnai jaučiasi kalti dėl tėvų girtuoklysčių: jiems atrodo, kad jie gali sustabdyti tėvų alkoholizmą, jei bus geri ir klausys tėvų.

Sutrikimas, užsidarymas. Alkoholikų vaikai slepia, kad jų tėvai geria, ypatingai gėdijasi girtų tėvų, todėl vengia kviesti draugus į namus. Dėl to dažnai užsidaro savo vidiniame pasaulėlyje su fantazijomis apie gražų gyvenimą.

Visi šie stiprūs neigiami išgyvenimai žaloja jautrią vaiko psichiką ir įtakoja jo tolimesnį gyvenimą. Iš tokios vaikystės žmogus atsineša daugybę negatyvių įsitikinimų apie save: “manęs niekas nemyli, aš sukeliu tik problemas visiems, aš niekam nereikalingas, negaliu niekuo pasitikėti“..

O tokius neigiamus įsitikinimus lydi nepasitikėjimas savimi, nuotaikų svyravimai, sunkumai bendravime, poreikis gauti pritarimą ar palaikymą, polinkis kritikuoti ir teisti, poreikis kontroliuoti kitus, priklausomybės, impulsyvumas, kraštutinumai ir t.t.

Net ir tie, kurie mano, kad geria alkoholį saikingai, kultūringai, bet sistemingai (per šventes, jubiliejus, vestuves, gimtadienius, savaitgaliais..) – rodo savo vaikams alkoholio paveiktų žmonių elgesį ir tai, kad alkoholis – neatsiejama ir privaloma jų šeimos gyvenimo dalis.

Todėl – prieš ruošiant šventes, kviečiu suaugusius susimąstyti: ar tikrai būtinas alkoholis, ar tikrai negalite jo atsisakyti: dėl vaikų, dėl jų pilnavertės ateities?

(Pagal psichiatrės-narkologės V. D. Moskalenko knygą “Priklausomybė: šeimos liga“, vertė ruvi.lt)

Sveikata arba.. rūkymas

Psichoterapeutai teigia, kad turinčio priklausomybę žmogaus mąstymas remiasi iliuzijomis ir mitais. Toks mąstymas susiformuoja todėl, kad žmogus siekia pateisinti sau pačiam savo priklausomybę.

Ir net matydamas ar girdėdamas tiesą apie žalingus įpročius, jis tikisi, kad jam tai nepakenks, kad jis stiprus ir kad jokios su tuo susijusios ligos ar nelaimės jo nepalies.

Tačiau.. iliuzinis mąstymas – anksčiau ar vėliau – bet visada susiduria akis į akį su realybe, t.y., su tiesa, kurią priklausomas žmogus neigė ir visaip vengė pamatyti. Ir tuomet jau teks spręsti realias problemas, o jei tiksliau – tiesos ignoravimo pasekmes.

Kuo ilgiau priklausomas žmogus gyvena iliuzijomis, tuo skaudesnis susidūrimas su realybe, ir tuo sunkiau paskui spręsti iškilusias problemas. Apgaudinėti save visą gyvenimą tikrai nepavyks.

Dar kartą pažvelkite tiesai į akis ir pasirinkite – sveikata arba.. rūkymas: sulaužykite cigaretę, kol ji nesulaužė jūsų..

Svarbiausia – priimti motyvuotą sprendimą mesti rūkyti. Kaip tai padaryti?

– Pirmiausia – reikia suprasti, kad turite problemą: toks suvokimas – teisinga pradžia ir pusė darbo.

– Sekantis žingsnis – suprasti, kodėl rūkote (iš esmės – nuodijatės) ir susipažinti su teisinga informacija, kad aiškiai pamatytumėte rūkymo žalą.

– Toliau – reikia įveikti barjerus (savo klaidingus įsitikinimus), kurie trukdo atsisakyti rūkymo. Remiantis teisinga informacija, reikės keisti savo mąstymą, suvokimą ir suformuoti naujas, tiesa grįstas vertybes.

– Labai naudinga, kaip ir atsisakius alkoholio, surašyti gyvenimo be rūkymo privalumus – tai ne tik motyvuoja, bet ir atbaido nuo pradžioje dar vis kylančio noro rūkyti (kol susiformuos nauji sveiki įpročiai).

Ir tada.. beliks įgyvendinti ir užtvirtinti rezultatą: ryžtingai pradėti gyventi pagal naujas vertybes – sveikai :). Tai ir yra motyvuotas žalingo įpročio, šiuo atveju – rūkymo – atsisakymas ir sąmoningas sveikos gyvensenos pasirinkimas.

Veikite ryžtingai, rinkitės sveiką gyvenseną!

Saugokime savo sveikatą!

Atminkime: sveika gyvensena – tai gyvenimas pirmiausiai be žalingų įpročių 🙂 .

Mitai apie rūkymą

Tikėti mitais apie žalingus įpročius tiesiog.. pavojinga sveikatai! Šiandien kartu peržvelkime labiausiai paplitusius mitus ir jų paneigimą apie rūkymą.

Rūkymas – įprotis, kurio bet kada galima lengvai atsikratyti.

Rūkymas ne tik žalingas įprotis, bet ir progresuojanti narkotinė priklausomybė. Nikotinas sukelia potraukį tabakui, o jo trūkumas žmonėms, bandantiems mesti rūkyti, sukelia abstinencijos požymius. Atsikratyti priklausomybės nėra lengva – tam reikia didelio noro ir pasiryžimo. Ne kiekvienam tai pavyksta iš pirmo karto, bet rimtai nusiteikusiems – pavyksta visada.

Rūkydamas aš kenkiu tik sau.

Žinoma, rūkantieji kenkia pirmiausiai sau: cigarečių dūmuose yra daugybė kenksmingų medžiagų, keliančių pavojų sveikatai. Pavojingiausios iš jų – dervos, nikotinas ir anglies monoksidas. Taip pat įrodyta, kad buvimas prirūkytoje patalpoje kenkia ne mažiau, nei pats rūkymas: jau po poros valandų nerūkančiųjų organizme nikotino ir kitų nuodingų medžiagų kiekis padidėja net kelis kartus!

O buvimas prirūkytoje patalpoje 8 valandas prilygsta (priklausomai nuo dūmų koncentracijos) keliolikos (ir daugiau) cigarečių surūkymui. Pasyvūs “rūkoriai“ serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir rūkantieji.

Sveika gyvensena kompensuoja rūkymo daromą žalą.

Tabako dūmuose esančių kenksmingų medžiagų poveikis žmogaus vidaus organams – ilgalaikis. Rūkymas veikia visus žmogaus organus, ir jokios sveikatingumo priemonės negali neutralizuoti žalojančio tabako dūmų poveikio. Vienintelis būdas sustabdyti rūkymo daromą žalą – atsisakyti rūkymo.

Cigaretės su filtru mažiau kenkia.

Cigaretės su filtru pasirodė 1950 metais JAV, o po 20 metų jau buvo paneigtas mitas apie cigarečių filtro funkcionalumą. Pasirodė, kad jis atlieka greičiau kosmetinę funkciją: gydytojai pastebėjo, kad susirgimų plaučių vėžiu gerokai padaugėjo. Priežastis – įtikėję “mažesniu kenksmingumu“, žmonės pradėjo rūkyti žymiai daugiau, traukti dūmus stipriau. Tas pats liečia ir “lengvas“ cigarečių rūšis – jos ne mažiau kenksmingos, nei visos kitos.

Geriau rūkyti pypkę arba cigarą: ir sveikiau, ir solidžiau atrodo.

Skaudi saviapgaulė: pypkės mėgėjai dažnai tampa burnos ertmės, gerklės, liežuvio vėžio aukomis. Jie taip pat rizikuoja susirgti visomis ligomis, kaip ir kiti rūkoriai. Tas pats pasakytina ir apie cigarus. Be to, viename cigare yra tiek pat tabako, kiek visame pakelyje cigarečių.

Kaljanas – nekaltas, smagus ir nekenksmingas būdas atsipalaiduoti kompanijoje.

Šio mito logika tokia: daugelis žmonių įsitikinę, jog perėjęs vandens “filtrą“ dūmas yra nukenksminamas. Tai melas: kaljanas toks pat kenksmingas, kaip ir kiti tabako rūkymo būdai. Tyrimai parodė, kad 20-40 minučių kaljano rūkymas pagal dervų ir smalkių kiekį prilygsta 40 surūkytų cigarečių! Šalia kitų kancerogenų, kaljano dūmai turi didelę sunkiųjų toksinių metalų koncentraciją. O ir nikotino kiekis pakankamas, kad išsivystytų priklausomybė.

Rūkymas padeda išlaikyti lieknas kūno formas.

Tikrai ne – juk tarp rūkančių yra nemažai turinčių viršsvorį žmonių. Metus rūkyti, svoris gali šiek tiek padidėti, tačiau ne dėl to, kad nerūkoma, bet dėl to, kad buvę rūkoriai rūkymą labai dažnai kompensuoja valgymu. Net jei taip nutinka – svorį sumažinti paprasta, sureguliavus mitybą. O štai rūkymo daroma žala tikrai viršija galimą nežymų svorio padidėjimą.

Rūkymas suteikia žvalumo ir didina darbingumą.

Tai tik pirmas įspūdis dėl nikotino poveikio rūkant: jis skatina išsiskirti į kraują hormoną adrenaliną, kuris tankina širdies ritmą ir kelia kraujo spaudimą. Surūkius cigaretę, vėl grįžta nuovargis ir prislėgta nuotaika, todėl vėl atsiranda poreikis dar vienai “dozei“ žvalumo – dar vienai cigaretei. Taip žmogus be cigaretės jau nemoka nei susikaupti, nei atsipalaiduoti, todėl kuo toliau, tuo dažniau kyla noras rūkyti.

Rūkymas niekaip neįtakoja gyvenimo trukmės.

Paprastai pateikiamas argumentas, kad štai kažkieno senelis ar pažįstamas rūkė iki gilios senatvės ir nesirgo. O iš tiesų tokių rūkorių-ilgaamžių pasitaiko itin retai (stipri genetika!). Įrodyta, kad rūkantys žmonės gyvena 10-16 metų trumpiau, o jų vidutinis amžius – 54 metai. Rūkymas – pagrindinis plaučių, širdies, nervų sistemos ligų faktorius: tabakas žudo lėtai, bet užtikrintai. Todėl yra tik vienas pasirinkimas: rūkymas arba sveikata.

Metęs rūkyti, žmogus patiria stiprų stresą, kuris labiau už rūkymą kenkia organizmui.

Ir tikrai: rūkymo atsisakymas yra stresinė situacija, tačiau tai stresas, susijęs su atsisakymu to, kas buvo įprasta gyvenime. Pradžia nėra lengva, nes reikia įveikti priklausomybę ir užpildyti kažkokia kita veikla įprastas rūkymo pertraukėles. Tačiau sunkumai pradžioje greitai su kaupu atsiperka gera savijauta ir sveikata. Kai tik pagerėja savijauta dėl žalingo įpročio atsisakymo – dingsta įtampa, sugrįžta gyvenimo džiaugsmas ir optimizmas.

Rūkoriams su dideliu stažu jau per vėlu mesti rūkyti, nes rūkymo atsisakymas tokiu atveju net kenkia sveikatai.

Iš tiesų – ilgalaikis tabako rūkymas gali sukelti nepataisomą žalą gyvybiškai svarbiems organams. Tačiau atsisakyti šio žalojančio įpročio visada verta ir naudinga: juk žmogus nustoja nuodytis, ir jau po kelių dienų ir savaičių žymiai pagerėja savijauta: palengvėja kvėpavimas, gerėja kraujotaka, atsistato uoslė, ryškėja skonio pojūčiai, daug kartų sumažėja įvairių su rūkymu susijusių ligų rizika.

Norint mesti rūkyti, reikia naudoti įvairias pagalbines priemones.

Visų tokių “pagalbinių“ priemonių – pleistrų, purškiklių, ledinukų, kramtomos gumos, elektroninės cigaretės veikimo principas – palaikyti tam tikrą nikotino kiekį organizme. Nikotinas – sukelianti priklausomybę medžiaga, o šiose priemonėse pakeičiamas tik jo patekimo į organizmą būdas. Kaip tai padeda – neaišku, nes išlieka nikotino patekimas į organizmą, o kartais ir pats rūkymo imitavimas.

Reikia mažinti cigarečių kiekį – ir žala bus mažesnė, ir atprasti rūkyti galima.

Rūkydami mažiau ar mažai, vis vien būsite priklausomi nuo rūkymo ir žalosite savo organizmą. Priklausomybės esmė – noras rūkyti vis daugiau, o ne mažiau, todėl “mažinimas“ nepastebimai perauga į didinimą. Kiekviena surūkyta cigaretė palaiko priklausomybę, todėl jei nusprendėte mesti rūkyti – paskirkite tam datą ir veikite ryžtingai.

(Mitai surinkti iš įvairių paskaitų ir knygų apie rūkymo žalą, vertė ruvi.lt)

Rūpinkimės savo sveikata – atsisakykime žalingų įpročių! Būkime savo vaikams ir visiems aplinkiniams geru sveikos gyvensenos pavyzdžiu! 🙂

Žalojantis alkoholio poveikis

Alkoholio vartojimą visi vadiname žalingu įpročiu. Žalingas – reiškia darantis žalojantį poveikį. Visiems. Tačiau žmonės įtikėjo, kad tai liečia tik alkoholikus su aiškiais išoriniais degradacijos požymiais.

Bet taip nėra: alkoholizmas yra procesas, o perėjimų iš vienos stadijos į kitą žmonės tiesiog nepastebi. Be to, žmonės linkę pateisinti tai, ką daro, todėl šį žalingą įprotį teisina tradicija ir pagražina žodžiais “kultūringas“, “saikingas“, “taurus“ ir net.. “sveika“.

Tačiau nuo gražių žodžių žalingų įpročių daromas žalojantis poveikis nesumažėja. Ir niekas nepasiekia paskutinės alkoholizmo stadijos akimirksniu – kiekvienas alkoholikas pradeda nuo pirmo stikliuko ir “kultūringų“ išgertuvių. O išoriniai alkoholiko degradacijos požymiai – žalojančių poveikių suma.

Alkoholizmas paliečia visas žmogaus gyvenimo sferas: biologinę (organizmas), socialinę (šeima, darbas, visuomenė), dvasinę (pasaulėžiūra, gyvenimo tikslas ir prasmė, savęs suvokimas), psichinę (sąmoningumas, emocinė būsena, psichologinės problemos).

Pažvelkime – kaip stipriai žmogaus organizmą žaloja alkoholis. Jau įrodyta, kad jis toksiškai paveikia visus organus, kūno sistemas ir sukelia daugybę sutrikimų, t.y., daro žalojantį poveikį visam žmogaus organizmui.

Širdies-kraujagyslių sistema. Gali išsivystyti išeminė širdies liga, anemija, tachikardija, hipertonija. Alkoholizmo fone vystosi kardiomiopatija – difuzinis širdies raumens pakenkimas, pasireiškiantis kaip širdies nepakankamumas.

Smegenys. Alkoholio poveikis primena smegenų traumas: tai grubūs smegenų pažeidimai, sukeliantys tam tikrų funkcijų nusilpimą ir palaipsninį sunykimą bei visos centrinės nervų sistemos pažeidimus. Ilgalaikis alkoholio vartojimas įtakoja ir protinę veiklą – pirmiausia nukenčia aukščiausios smegenų funkcijos, ilgiau išlieka primityvios ir refleksinės.

Kepenys. Alkoholizmas gali tapti kepenų distrofijos priežastimi. Galimi hepatitas ir cirozė. Todėl alkoholikų gydyme kepenų funkcijos atstatymas – neatsiejama gydymo dalis.

Kvėpavimo sistema. Alkoholio vartojimas gali sukelti laringitą, trachėjų, bronchų ir plaučių ligas. Vienas dažniausių kvėpavimo sistemos pakenkimo požymių – drėgnas rytinis kosulys.

Skrandis. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia motorinius ir sekrecinius skrandžio ir žarnyno funkcijų sutrikimus. Tai įtakoja funkcinį sekrecijos nepakankamumą, chronišką gastritą, skrandžio gleivinės pakenkimą ir opas.

Kasa. Įrodyta, kad didesnė pusė sergančių pankreatitu (kasos uždegimu) žmonių nuolat vartoja alkoholį. Alkoholyje yra didelė angliavandenių koncentracija, kurie alina kasos darbą papildomu krūviu.

Inkstai. Ilgalaikis alkoholio vartojimas sukelia inkstų pažeidimą – nefropatiją. Sutrinka inkstų filtracinė funkcija, todėl gali išsivystyti chroniškas inkstų nepakankamumas.

Psichika. Alkoholio vartojimas gali sukelti psichinius sutrikimus ir ligas – depresiją, psichozes, epilepsiją, haliucinozę. Nervinių susirgimų simptomai – neadekvatus elgesys, nuotaikų kaita, irzlumas, laikinas atminties praradimas, agresyvumas ir pan.

Visa tai verčia susimąstyti – ar verta taip rizikuoti ir aukoti savo gyvenimą pavojingam tikimybių žaidimui su žalojančia narkotine medžiaga?.. Kelias iki paskutinės alkoholizmo stadijos laipsniškas, todėl nepastebimas, tačiau būtent paskutinėje stadijoje įvyksta negrįžtami patologiniai vidinių organų pakitimai ir moralinė žmogaus degradacija.

Tapęs tradicija žalingas įprotis – tiesus kelias į ligas ir pražūtį. Būtent dėl šios tradicijos jauni žmonės neturi pasirinkimo, nes nemato blaivybės pavyzdžių. Todėl ir tęsia alkoholinę tradiciją kaip vienintelę – įsišaknijusią ir taip apaugintą mitais, kad dviejų paprastų tiesos žodžių: žalingas įprotis – nė nesimato..

Tačiau šiuolaikiniai mokslininkai jau įrodė: alkoholio vartojimas – žalingas įprotis. Visomis prasmėmis ir visiems. Negalime daugiau to ignoruoti. Saugokime savo sveikatą!

(Rėmiausi monografija “Sobriologija“)

Kaip apsaugoti vaiką nuo žalingų įpročių?

Nei vieni tėvai nenori, kad jų vaikas būtų alkoholikas, narkomanas ar griautų savo sveikatą rūkydamas. Jei tėvai gyvena be žalingų įpročių – vaikui lengviau paaiškinti apie svaigalų daromą žalą. Tačiau jei tėvai turi žalingų įpročių – vaikui bus sunku suprasti ir aiškinimus, ir draudimus.

Visuomenėje, kur gilios alkoholio vartojimo tradicijos, o tabakas ir alkoholis lengvai prieinami – apsaugoti vaikus ir paauglius nuo žalingų įpročių nėra lengva. Todėl svarbiausias – asmeninis tėvų pavyzdys, kad nebūtų prieštaravimų ir vaikams būtų aišku: žalingi įpročiai kenkia visiems.

Tėvai turėtų suprantamai, be gąsdinimų, pagal vaiko amžių, papasakoti apie žalingus įpročius. Galima parodyti socialinių filmukų ar papasakoti istorijų iš aplinkinių gyvenimo apie žalingų įpročių pasekmes. Antraip vaikas gali pats ieškoti paaiškinimų, kurie gali būti dezinformacija, ir pasiduoti aplinkos įtakai.

Tyrimai parodė, kad Lietuvoje alkoholį vartoja beveik 40% 13-14 metų paauglių, o rūko – apie 30%. Be to, rūkantys moksleiviai 3 kartus dažniau vartoja alkoholį, lyginant su nerūkančiais. Tai nerimą keliantys rodikliai, juk vaikai – mūsų visų ateitis.

Todėl tėvai turėtų aiškiai suprasti žalingų įpročių atsiradimo priežastis bei pasekmes, jų daromą žalą, ir, svarbiausia – būti pavyzdžiu savo vaikams. Pirmiausia tėvų elgesyje neturi būti jokių prieštaravimų, kai iš vienos pusės draudžia, iš kitos – daro tai, ką draudžia savo vaikams.

Dar sunkiau suvokiamas tėvų leidimas vartoti paaugliams alkoholį švenčių metu.. Tokiu savo elgesiu tėvai patys didina šansus, kad jų vaikas taps alkoholiku. Moksliškai įrodyta: jaunų žmonių alkoholizmas išsivysto dėl to, kad jie labai anksti paragauja alkoholio.

Jei norite apsaugoti savo vaiką nuo žalingų įpročių – turite žinoti tiesą apie jų daromą žalą. Augančiam ir besivystančiam organizmui svaigalai ypač pražūtingi: visi žalojantys poveikiai greitesni, sustoja fizinis ir intelektualinis paauglio vystymasis.

Nustatyti faktoriai, skatinantys vaikus svaigintis:

– Visuomenės tradicijos, šeimos tradicijos;
– Alkoholio ir tabako reklama; filmai ir laidos, kur populiarūs herojai rūko ir geria alkoholį;
– Bendraamžių spaudimas;
– Prastos socialinės sąlygos (asocialūs tėvai, nepriežiūra ir pan.);
– Smalsumas ir mėgdžiojimas.

Vaikų ir paauglių alkoholizmui būdingas greitas pripratimas – abstinencijos (pagrindinis alkoholizmo požymis) sindromas atsiranda jau po 1-3 metų nuo alkoholio vartojimo pradžios.

Yra keli pagrindiniai paauglių alkoholizmo etapai:

1. Adaptacija. Pradžia nemaloni: ir skonis, ir kvapas, ir apgirtimas sukelia nemalonius pojūčius. Alkoholis vartojamas retai ir geriamas tuomet, kai paauglys negali atsisakyti. Gali trukti nuo 3 iki 6 mėnesių, per kuriuos paauglio organizmas adaptuojasi prie alkoholio. Adaptacijos greitis priklauso nuo paauglio aplinkos – šeimos, draugų.

2. Pripratimas. Šis etapas gali tęstis iki metų. Paauglys sistemingai vartoja alkoholį, norėdamas pasijusti suaugusiu, savarankišku, o taip pat kopijuodamas savo draugų elgesį. Didinamas suvartojamo alkoholio kiekis ir vartojimo dažnumas.

3. Psichinė priklausomybė. Tai pradinė alkoholizmo stadija. Potraukis alkoholiui stiprėja, paauglys nekontroliuoja išgeriamo kiekio. Tolerancija alkoholiui išauga 3-4 kartus, todėl išgeriama vis daugiau.

4. Psichofizinė priklausomybė. Atsiranda abstinencijos sindromas, silpnėja savikontrolė. Atsiranda depresijos, astenija (liguista būsena, pasireiškianti greitu fiziniu ir psichiniu nuovargiu, padidėjusiu jautrumu, dėmesio nepastovumu), nemiga. Gali išsivystyti alkoholinė psichozė, haliucinacijos.

5. Degradacija. Ūmėja chroniškas alkoholizmas. Sutrinka paauglio socialinė adaptacija, jis pradeda elgtis asocialiai. Pagrindinis skirtumas nuo suaugusiųjų alkoholizmo – paaugliams greičiau išsivysto silpnaprotystė.

Specialistai perspėja, kad sustoti paauglys gali tik pirmame alkoholizmo etape, kituose etapuose jau reikia specialistų pagalbos. Negydomo paauglių alkoholizmo pasekmės liūdnos – jaunas, dažnai nė pilnametystės nesulaukęs alkoholikas.

Todėl tėvai turėtų atkreipti dėmesį, jei keičiasi paauglio elgesys: jis pradeda ignoruoti anksčiau reikšmingą jam veiklą; pasidaro uždaras ir irzlus, o į pastabas reaguoja agresyviai; keičiasi jo artimiausio bendravimo aplinka; ir, žinoma, jei pareina vis dažniau apsvaigęs.

Būkime savo vaikams geru pavyzdžiu, tuomet aplinkos poveikis bus ne toks stiprus. Tuomet vaikas mato realų blaivybės pavyzdį ir supranta, kad jūsų žodžiai nesiskiria nuo darbų. Ir atminkime: lengviau užkirsti kelią, nei gydyti pasekmes. Saugokime savo vaikus.

(Informacija iš monografijos “Sobriologija“, vertė ruvi.lt)

Jei viską vadintume savo vardais (tęsinys)

Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.

1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.

Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:

– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.

– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.

– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..

– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.

– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!

– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.

– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių.

– Yra stambi megaanalizė, apimanti 34 tyrimus, kurių autoriai mokslininkai iš įvairių šalių įrodė alkoholio vartojimo ir padidinto mirtingumo rizikos ryšį.

– Alkoholinis apsvaigimas, kurį daugelis vadina malonumu, mediciniškai įvardinamas kaip apsinuodijimas etanoliu. Ryškiausias tokio apsinuodijimo požymis – smegenų hipoksija (deguonies trūkumas), apsinuodijimo stiprumas priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio ir etanolio koncentracijos kraujyje.

– Alkoholis vienu metu yra ir aktyvinanti medžiaga, ir depresantas: iš pradžių sukeliamas pagyvėjimas – alkoholinė euforija, tolimesnės dozės slopina centrinės nervų sistemos funkcijas.

– „Alkoholizmas“ – tai kasdienis termino „alkoholinė priklausomybė“ pavadinimas. Alkoholizmui charakteringas potraukis alkoholiui (liguista psichinė ir fizinė priklausomybė), taip pat būdingas vidaus organų pažeidimas ir asmenybės degradacija.

– PSO skiria 3 alkoholizmo stadijas. Pirmoji – kai geriantis žmogus neįsivaizduoja šventės be alkoholio, bet negeria vienas. Antroji – kai ieško bet kokios priežasties išgerti, gali slapta gerti ir vienas, atsiranda abstinencijos sindromas. Trečioji – nuolatinis alkoholio vartojimas, degradacija, alkoholio sukeltos ligos.

– Alkoholis pavojingas tuo, kad jį vartojant, pokyčiai organizme ir psichikoje vyksta palaipsniui, todėl žmogus tiesiog jų nepastebi. Galiausiai pažeidžiamos smegenys, o kartu ir gebėjimas aiškiai mąstyti ir analizuoti – dėl to galimybės įvertinti savo būseną dar labiau sumažėja.

– Ši priklausomybė niekada nepraeina be pasekmių. Vartojantys alkoholį žmonės kenkia savo organizmui – anksčiau ar vėliau, kiekvienas savo tempu..

O dabar – apie susietus su alkoholio vartojimu dėsningumus socialiniame gyvenime:

– Alkoholizmas labai neigiamai veikia tautos genofondą, o tai galiausiai atsiliepia visos visuomenės bendram vystymuisi ir sveikatai. Alkoholinis mirtingumas turi tendenciją augti.

– Socialinė alkoholio vartojimo žala didžiulė: išyra šeimos, auga nusikalstamumas, nelaimingų atsitikimų bei autoavarijų skaičius, daugėja apsigimimų, trumpėja gyvenimo trukmė, prasideda visuomenės intelektualinis, moralinis ir dvasinis nuosmukis.

– Užfiksuota, kad visi neigiami reiškiniai, susiję su alkoholio vartojimu, auga tiesiogiai proporcingai augant suvartojamo alkoholio kiekiui.

– Yra dvi pagrindinės alkoholizmo plitimo priežastys: alkoholio prieinamumas (maža kaina ir laisva prekyba); ir psichologinis poveikis alkoholio vartojimui (reklama ir dezinformacija).

– Absoliuti socialinė utopija yra įsitikinimas, kad „kultūringai“ geriančioje visuomenėje nebus alkoholikų.

– Pagirių lengvinimo priemonės – taip pat verslas, kuris atsiranda alkoholį vartojančioje visuomenėje. (Ar logiška – savanoriškai nuodytis ir paskui gerti tuos nuodus neutralizuojančius vaistus? Gal logiškiau nesinuodyti?..)

– Buvo pastebėtas dėsningumai: didėjant silpnų alkoholinių gėrimų gamybai ir vartojimui, didėja ir stiprių gėrimų vartojimas.

– Kur yra legalūs narkotikai – tabakas ir alkoholis – kaip taisyklė, atsiranda ir nelegalių narkotikų vartotojai.

– Dar vienas dėsningumas: kuo daugiau gaminama degtinės, tuo daugiau išgeriama surogatinių gėrimų. Priežastis paprasta: daugėjant alkoholio vartotojų, daugėja ir alkoholikų, kurie geria viską – nuo pramoninės gamybos gėrimų iki pilstukų ir odekolonų. Jau įrodyta, kad namudinio alkoholio gamyba niekada neviršijo legalios gamybos.

Ir tai toli gražu ne visas alkoholio poveikio ir jo vartojimo pasekmių aprašymas.. Taigi – jei viską vadintume savo vardais, tai alkoholį reikėtų vadinti nuodu arba.. pramoginiu narkotiku. Gal tuomet greičiau atsipeikėtume, jei būtume į svečius pakviesti pasisvaiginti narkotiku arba.. truputį pasinuodyti?

Ir, galbūt, nereikėtų raudonuoti prieš dvyliktokę dukrą ar sūnų, kuriam 12 metų mokytojai aiškino apie alkoholio žalą, o štai mokyklos baigimo proga su tais pačiais mokytojais abiturientams “jau“ galima vartoti alkoholį per išleistuvių vakarėlį?..

Ir neglumintų šalies valdantieji su taurėmis alkoholio rankose ar reikalaujantys alkoholio savo darbo vietose, nes suprastų, kad rodo tautiečiams, o ypač vaikams, pražūtingą pavyzdį? Ir nevadintų mūsų gražios šalies alaus šalimi, t.y., alkoholikų šalimi?..

Tai, kad alkoholis vadinamas gėrimu, jo daromo poveikio niekaip nekeičia – jis žaloja visomis prasmėmis. Ir kaip keista: mes visada labai norime mokslinių įrodymų, bet kai tai liečia alkoholį – tuos įrodymus.. ignoruojame. Tarsi jų nebūtų..

O gal vis dėl to.. imkime ir pasiryžkime vadinti viską savo vardais? 🙂

Jei viską vadintume savo vardais

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:

– Etilo alkoholis (anglies, deguonies ir vandenilio junginys), kitaip dar vadinamas grynu alkoholiu, yra degus, bespalvis skystis.

– Pramonėje alkoholis naudojamas kaip skiediklis, taip pat kaip žaliava kitų pramoninių produktų gamybai, pvz., kosmetikos, parfumerijos, ar buitinės chemijos pramonėje.

– Gali būti naudojamas kaip kuras (pvz., bioetanolis).

– Medicinoje – antiseptikas, dezinfekuojanti priemonė, taip pat naudojamas kompresams.

– Farmacijoje gaminami įvairūs gydomųjų žolelių ekstraktai – dėl spirito sklaidumo – kurie, žinoma, vartojami lašais. (Beje, medicinoje mikrodozėmis naudojama nemažai nuodų, bet juk mes nevalgome jų šaukštais ir negeriame stiklinėmis kasdien (tai liečia ir alkoholį) – nes organizmui tai yra nuodai).

Jei naudojame alkoholį pagal paskirtį – jis tikrai naudingas, ir niekas to neneigia. Problemos prasideda tuomet, kai alkoholis pradedamas vartoti ne pagal paskirtį ir jam suteikiamos nebūtos savybės.

Pirmiausia ir svarbiausia suprasti, kad alkoholis nėra gėrimui skirtas skystis. Ir jei apie tai nežinojo ankstesnės kartos, tai mūsų laikais jau padaryti visi tyrimai ir vienareikšmės išvados, įrodančios pražūtingą alkoholio poveikį žmogaus organizmui. Tačiau kodėl žmonės pradėjo vartoti ir tebevartoja alkoholį?

Ir čia pradėkime ne nuo mitų, bet nuo pradžių: įrodyta, kad alkoholio vartojimas labiausiai paplito tuomet, kai pradėjo vystytis pramonė. Buvo pradėtas gaminti stiprus ir pagal kainą daugeliui prieinamas alkoholis, o pelnu iš alkoholinių gėrimų imta pildyti ne tik pramonininkų, bet ir valstybės biudžetą.

Pati pirmoji ir pagrindinė alkoholizmo paplitimo priežastis – pelno siekimas iš alkoholio pardavimų. Kuomet tai pasidarė tikslinga veikla, atsirado ir įvairios alkoholio pardavimo įstaigos – smuklės, barai, restoranai, klubai, alkoholio parduotuvės. Alkoholis tapo lengvai prieinamas visiems.

Paplitus alkoholio vartojimui, prasidėjo ir mokslininkų tyrimai, nes greitai buvo pastebėti neigiami alkoholio vartojimo padariniai. Argumentas, kad alkoholio gamyba ir pardavimai naudingi biudžetui, taip pat nepasitvirtino: žmonės alkoholiu žalojami, todėl pradeda sirgti, žūsta.

Taigi, tai negali būti naudinga valstybei finansiškai, nes nuostoliai nuo alkoholio vartojimo pasekmių būna kelis kartus didesni nei pelnas: darbo našumo sumažėjimas, ligos, avarijos, nelaimingi atsitikimai, nusikaltimai, alkoholikų vaikų išlaikymas globos namuose, ir t.t.

Nepasitvirtino ir teiginys, kad sukuriama daug darbo vietų alkoholio pramonėje: paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienoje šalyje šioje srityje dirba vos keli procentai visų dirbančiųjų. Tuo tarpu šios pramonės pelnas – vienas iš didžiausių.

Vienas pirmųjų stambių pramonininkų baronas Ginzburgas, kuris turėjo dideles aukso kasyklas Rusijoje ant Lenos upės, išgarsėjo savo fraze: „Iš degtinės tiekimo valstybinėms vyno parduotuvėms, iš pramoninės tabako ir vyno gamybos aš gaunu daugiau aukso, nei iš visų mano aukso kasyklų.“

Baronas bandė įtikinti rusų mokslininką I. Pavlovą – fiziologą, Nobelio premijos laureatą medicinos ir fiziologijos srityse – kad šis sukurtų institutą, kuris įrodytų alkoholio nekenksmingumą.

I. Pavlovas ne tik griežtai atsisakė, bet kaip savo tėvynės patriotas ir sąžiningas mokslininkas, sukėlė visuomenėje aštrią diskusiją šiuo klausimu ir demaskavo barono užmačias. I. Pavlovas tuomet pasakė: „Institutas, kurio tikslas įrodyti alkoholio nekenksmingumą – neturi teisės vadintis moksliniu institutu.“

Mūsų dienomis, deja, dezinformacija skleidžiama laisvai, jos tikslas – atitraukti dėmesį nuo tikrųjų alkoholizmo priežasčių, nukreipti į kovą su alkoholizmo pasekmėmis ir skiepyti „kultūringo“ gėrimo iliuziją. Kuo daugiau alkoholio vartotojų, tuo didesnis ir garantuotas pelnas.

Na, o dezinformacijos apie alkoholį pasekmės – mūsų dienų realybė: visuomenės dauguma įsitikinusi, kad alkoholis yra neatsiejama gyvenimo dalis. Maža to – remdamiesi paskleistais mitais, žmonės įtikėjo, kad alkoholis – ne tik gėrimas, bet ir.. naudingas gėrimas.

(Bus daugiau)