Priklausomam nuo alkoholio žmogui alkoholio vartojimas tampa svarbiausiu gyvenimo užsiėmimu. Visas jo gyvenimas susietas su alkoholiu – bendravimas, šventės, pasisekimai, nesėkmės…
Bet kokia ilgalaikė veikla turi motyvą. Kokie motyvai skatina žmogų vartoti alkoholį? Pabandykime tai išsiaiškinti ir pradėkime nuo pat pradžių – motyvų, kurie paskatina pradėti vartoti alkoholį.
Visuomenėje, kur alkoholis – įprastas dalykas, alkoholio vartojimo tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Vaikai nuo mažens tai mato ir alkoholį priima kaip neatsiejamą gyvenimo dalį.
Todėl pirmasis alkoholio paragavimas paaugliui ar jaunuoliui yra jau ne alkoholio vartojimo pradžia, o dėsningai susiklosčiusių psichologinių nuostatų įgyvendinimas. Ir dažniausiai tai įvyksta namuose, per šeimynines šventes.
Suaugusiems tai taip pat “normalu“ – jie patys pila jaunam žmogui alkoholį: “geriau namuose, kad matytume, taip ramiau…“ Taip peržengiamas psichologinis barjeras ir paauglys pasijunta “suaugęs“, gavęs “teisę“ vartoti alkoholį – šeimoje, su draugais ar net vienas.
Pirmieji paauglių motyvai vartoti alkoholį:
– sekti tradicijas;
– tapti “suaugusiu“;
– patirti naujų įspūdžių;
– išgerti “dėl drąsos“;
– noras būti “kaip visi“.
Beje, atsparumą alkoholiui, t.y., gebėjimą greitai nepasigerti jauni žmonės sieja su gera sveikata, stiprumu, vyriškumu. Tuo tarpu būtent padidėjusi tolerancija alkoholiui – vienas iš pirmųjų alkoholizmo požymių.
Specialistai perspėja apie alkoholikų jaunėjimą – jei prieš kelis dešimtmečius alkoholikais tapdavo vidurinioji ir vyresnioji karta, tai dabar prasigeria jaunimas. Liūdna realybė: dominuojantis paauglius ir jaunimą vienijantis “užsiėmimas“ – alkoholio vartojimas.
Jaunimas dabar geria ne dėl progos, o tam, kad pasigertų. Rezultatas – laipsniškas įsitraukimas į pastovų alkoholio vartojimą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.
Dėl alkoholinių tradicijų jauni žmonės neturi pasirinkimo – blaivybės pavyzdžių – todėl kartoja tėvų ir visuomenės elgesio šablonus. Todėl jų motyvai vartoti alkoholį – įtakoti.
O štai suaugusieji alkoholinę priklausomybę maskuoja “kultūringo“ ir “saikingo“ gėrimo formuluotėmis. Tačiau kaip gražiai bepavadintume alkoholio vartojimą – tai tėra priklausomybės pateisinimai. O mėginimu “sušvelninti“ žalingą įprotį bandoma įteigti, kad žmogus turi teigiamą ir pagrįstą motyvą vartoti alkoholį.
Čia vertėtų priminti gydytojo psichiatro dr. A. Verygos taiklų pastebėjimą: “…“kultūringai“ vartojantis alkoholį geria retai – tik per savo, draugų ir giminaičių gimtadienius; per vestuves ir įkurtuves; per įvairias tradicines ir valstybines šventes; savaitgaliais; kai liūdna; kai linksma; kai susitinka su draugais ir t.t…“
Taigi – progų daugoka… todėl ir motyvų vartoti alkoholį sugalvotas ne vienas:
1. Hedonistinis – alkoholis vartojamas siekiant malonumo. Samprotaujama maždaug taip: “kodėl turėčiau atsisakyti tokio malonumo, juk gyvenimas trumpas, malonumų mažai. Kam tada apskritai gyventi?“
2. Raminantis – alkoholis vartojamas tam, kad žmogus nusiramintų, sumažintų įtampą, nerimą, nepasitikėjimą: “man reikia atsijungti nuo nemalonių minčių, atsipalaiduoti“.
3. Paklustantis – alkoholio vartojimas susiejamas su silpna valia ir nesugebėjimu atsispirti daugumai: “aš geriu kaip visi, nenoriu būti balta varna“.
4. Aktyvuojantis – alkoholis vartojamas kaip dopingas, kad padidintų aktyvumą, tonusą, pagerintų nuotaiką: “geriu, kai pavargstu, kad atgaučiau žvalumą“.
5. Pseudokultūrinis – alkoholis vartojamas, kad patraukti aplinkinių dėmesį įmantria kokteilio receptūra, retų gėrimų rūšių žinojimu. Tokie žmonės skaito save subtiliais alkoholio žinovais ir vertintojais.
6. Tradicinis – alkoholis vartojamas per visas įmanomas šventes: “nes taip priimta, taip reikia“.
Sutikite, tokių “motyvų“ esame visi girdėję, o jei vartojome alkoholį – ir patys juos kartojome. Neįtikėtina, kiek gerų savybių suteikiama narkotinei medžiagai: tiesiog universali priemonė visiems gyvenimo atvejams!
Alkoholio vartojimas pirmiausiai yra priklausomybė nuo narkotinės medžiagos – tai periodiškas, sisteminis alkoholio vartojimas. Reiškia, ši priklausomybė skatina žmogų nuolat daryti tai, kas žaloja jo sveikatą. Sakyti, kad žmogus turi motyvą daryti tai, kas jį žaloja – negalime.
Todėl visi šie “motyvai“ – alkoholio vartojimo pateisinimai.
(Rėmiausi monografija “Sobriologija“)
