Mažas paukštelis pamiršo, kad moka skraidyti… O paskui prisiminė ir nuskrido link saulės.
Vaikystėje mes radome kregždutę su sužeistu sparneliu. Išgydėme. Paleidome – o ji neskrenda…
Kol gijo sparnelis, ji kurį laiką neskraidė. Ir negalėjo iš karto prisiminti, kad moka skaraidyti.
O paskui pažvelgė į dangų, suspurdėjo sparnais – ir nuskrido link saulės…
Po traumos, nelengvo periodo, sunkių išbandymų mes taip pat kartais pamirštame, kad turime sparnus ir galime skraidyti. Reikia laiko, kad atsigautume, prisimintume.
Bet tu turi sparnus. Ir moki skraidyti. Duok sau laiko. Prisimink. O paskui pažvelk į dangų – ir skrisk į šviesą, meilę, džiaugsmą!
Padėka autorei! Pagal T. Gromova Godard esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
