Vis daugiau žmonių pavargsta nuo neatitikimo tarp to, ką jie jaučia ir to, ką jie deklaruoja… tarp to, kas jie yra ir to, kokį įvaizdį palaiko… tarp to, ką jie žino širdies gilumoje ir to, kuo verčia save tikėti…
Psichikai visa tai – nepakeliamas krūvis.
Jai tenka nuolat sekti savo būseną: redaguoti atmintį, paruošti pasiteisinimus, slopinti kūno signalus, kontroliuoti reakcijas, vengti tam tikrų temų, ieškoti išorinių savo versijos patvirtinimų ir apsupti save tais, kas sutiks dalyvauti šioje absurdiškoje konstrukcijoje…
Galiausiai tam, kad palaikytų šį vidinį melą, eikvojamas milžiniškas kiekis energijos. Todėl kyla toks didžiulis nuovargis.
Iš tiesų, saviapgaulė – vienas iš labiausiai žmogaus psichikos energiją eikvojančių procesų. Jis reikalauja žymiai daugiau jėgų, nei tiesa.
Nes tiesa gyvuoja pati savaime, o melą tenka nuolat aptarnauti.
Padėka autorei! Pagal K. Messing tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir išminties mums visiems 🙂 !
