“Atrasti save“ … – iš tiesų tai veikia visai ne taip.
Jūs – ne popierinė kupiūra, atsitiktinai atrasta žieminio palto kišenėje.
Jūs nepamesti.
Jūsų aukštesnysis “Aš“ visada buvo ir yra jumyse po kultūriniais reikalavimais, kitų žmonių nuomone, klaidingomis išvadomis, kurias jūs padarėte vaikystėje ir būdami suaugę, ir kurios tapo įsitikinimu apie tai, kas jūs esate.
“Atrasti save“ – iš tiesų reiškia sugrįžti į save.
Reiškia – suprasti save, atrasti save.., prisiminti – kuo jūs buvote prieš tai, kai pasaulis “paėmė jus į savo rankas“…
Mintys iš Dolores Kenon kūrybos, parengė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Gimus medžiaginiam pavidalui-žmogui, tas tikrasis užmiega. Lietuviai turi tokį įdomų paprotį, gimus kūdikiui eina jo žadinti. Tas turėtų turėti prasmę 🙂 Ar ne? Ir dar. Ne prisiminti kuo jūs buvote prieš tai, o prisiminti kuo jūs visada esate.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Sveiki, Algirdai!
Negirdėtas man paprotys – ačiū, kad pasidalinote.
Prisiminti, kuo visada esame, ne taip paprasta, kai žmogus nuolat atitraukiamas į visokias iliuzijas. Šioje erdvėje, kur materija ir dvasia, kur perpintos ir supainiotos vertybės, į šį klausimą tikrai nelengva atsakyti. Jei ir atsakysime, tai greičiau bus filosofinis atsakymas, nes praktiškai patikrinti, ar tai tiesa, neįmanoma. Ir ar gali apribotas gyvenimo trukme ir sujauktas dualumu suprasti beribiškumą, amžinybę, vienybę?
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas Ruvi,
Šį paprotį, berods, Aleksandras Žarskus yra aprašęs.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Sveiki, Algirdai!
Reikės dar kartą jo ir A.Patacko “Virsmų knygą“ paskaityti, ten daug įdomių lietuvių papročių surinkta. Kaip ir kiekvieną knygą, kai skaitai dar kartą, atrandi kažką naujo, ko anksčiau nepastebėjai 🙂 .
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Šiaip jau, o ką galima praktiškai patikrinti ar tai tiesa? 🙂 Ką?
Rašote, kad prisiminti kuo visada esame ne taip paprasta? O ar domina tokie klausimai? Mane domina. Jūs nepykite, kad taip vaikiškai klausiu, tiesiog vaikai kur kas dažniau gerų klausimų užduoda nei suaugusieji, tik mes išmokyti mokykloje kažkodėl manome, jog jų klausimai nerimti. Beje, kuo anksčiau vaikai pradeda lankyti mokyklą tuo mažiau gerų klausimų jie užduoda.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labas, Algirdai!
Tikrai svarbu, kaip jūs rašote, kad tokius klausimus žmogus pats sau užduotų. Dabartinės gyvenimo sistemos klasta – nuo pat mažens žmogui pateikiami paruošti atsakymai(ypač patvirtinti Britanijos mokslininkų 🙂 ), o jei jis kažkuo abejoja – tuoj patenka į baltų varnų būrelį, ir dažnam dėl to jau nekyla noras kažką nagrinėti.
Vaikai – taip, jei iki mokyklos užauga namuose, jei auga darnioje šeimoje, tuomet jie tikri maži išminčiai… Man labai patinka kalbėtis su vaikais, pamenu, kai mūsų jaunėlis buvo kodėlčiuko amžiuje, jis ne tik klausinėjo, bet ir tiek daug įdomaus kalbėjo! O į klausimą, iš juk jis tiek visko žino, atsakydavo: “iš savęs“ 🙂 …
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person