Dienos pamoka

Prieš valandą greitu žingsniu skubėjau tvankia gatve. Netikėtai prapliupo lietus, ir aš dar labiau paspartinau žingsnį. Ir staiga matau – visai šalia manęs bėga močiutė kokių septyniasdešimties metų ir mažylis metų ketverių. Skėčio jie taip pat neturi, ir kojos abiejų – jau ir dar nelabai greitos.

Girdžiu, kaip močiutė sako anūkui:

– Kapitone, tai ir yra tas lietus – stebuklingas! Jis visada būna būtent vasarą ir nurodo kelią į tą vietą, kur yra lobis! O štai ir jis! (ji rodo ranka į mažą parduotuvėlę). Ten mūsų laukia ledai!

Mažylis juokiasi ir skuba link “lobyno“.

Dieviško lygmens močiutė. Susižavėjimą keliantis žmogus.

Pragyventi daugiau nei pusę amžiaus planetoje, kur nėra lengva, ir išsaugoti savyje žaismingumą. Pragyventi daugiau nei pusę amžiaus planetoje, kur nėra lengva, ir sugebėti išsaugoti gebėjimą ramiai reaguoti į diskomfortiškus netikėtumus…

Tokia dienos pamoka.

Padėka autorei! Pagal T. Šoli esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems!