Su vidiniu kompasu

Gyvenime ateina toks momentas, kai nėra pas ką paklausti patarimo…

Visai nėra… Ne todėl, kad nieko nėra šalia arba nėra vyresnių. Yra. Bet jie tiesiog nėjo tavo keliu. Jie ėjo savo, bet ne tavo keliu. O tu nuėjai pernelyg toli, kad klaustum kitų patarimo. Ir visi jų žodžiai yra ne daugiau, nei stebėtojų iš šalies nuomonė.

Tenka ieškoti savyje to taško, kuris padės atrasti sprendimą. Ir su jo pagalba pasitikslinti išorinius ženklus. Imtis atsakomybės už kiekvieną sprendimą ir mokytis išgyventi savo vidinius štormus.

O kai eini vienas, kartais atrodo, kad viską darai neteisingai… ir visi stebėtojai būtinai tau dėl to papriekaištaus… Ne todėl, kad realiai kažkas ne taip, bet todėl, kad kiti daro kitaip. Todėl, kad niekas nedaro taip, kaip tu.

Todėl, kad tai tik tavo kelias. Per nežinomą teritoriją su vidiniu kompasu ir savarankiškai atrasta prasme…

Padėka autorei! Pagal Aglaja Datešidzė tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

4 mintys apie „Su vidiniu kompasu“

      1. Labas Ruvi,

        Jeigu mes suvokiame, kad tiesiog esame, tada taip. Nes žmogus tai tik trumpa patirtis, tai yra tai ką patiria amžinai esanti dvasia. Kol nesuvokiame ar nevisai suvokiame tol abejojame. Kaip čia pasakyti? Dvasios, laikinai save patiriančios kaip žmogų, paskirtis-suvokti save kaip dvasią. Turbūt taip tanki medžiaga (kūnas) virsta į bangas, į virpesius. Raštu sunku paaiškinti, šitą turbūt reikia pajausti.

        Paspaudė "Patinka": 1 person

      2. Labas rytas, Algirdai!

        Taip, tai reikia pajusti. Ir, ko gero, nėra paprasta čia susigaudyti, kai tiek poveikių iš išorės, kai reikia suderinti, atrodytų, nesuderinamus dalykus – materiją ir dvasines energijas, kai viskas veikia pagal savo dėsnius. Tikrai, žodžiais tai sunku įvardinti…

        Paspaudė "Patinka": 1 person

Palikti atsakymą: Ruvi Atšaukti atsakymą