Prisimenate savo būseną, kai jūs kažkam iš visos širdies padarėte kažką gero?
Toks pojūtis, kad tą akimirką užauga sparnai ir galima pakilti į dangų… Geras darbas – tai mažas Šviesos blyksnis, nušviečiantis tamsiausius mūsų Sielos kampelius.
Ir nesvarbu, ką mes darome. Padėjome nešti pagyvenusiam žmogui pirkinių krepšį… Pasakėme gerą žodį… Padėjome kaimynui sutvarkyti kiemą… Pažaidėme su vaikais…
Svarbus pats ketinimas – padėti žmogui. Ir būsena – besąlygiškai ir iš visos širdies.
O dabar pabandykite įsivaizduoti, kas bus, jei tokie “Šviesos blyksniai“ vyks nuolatos? Kaip nepastebimai, bet užtikrintai pradės keistis mūsų vidinė būsena ir įvykiai mūsų gyvenime…
Todėl kad Geri Darbai – tai antidotas tai toksiškai tikrovei, kurioje mes visi esame.
O ar jūs įsivaizduojate, kas įvyks Kolektyvinėje Pasąmonėje, dalelėmis kurios esame mes visi? Kaip ji pradės šviesėti! Kaip Šviesos srautai pradės “dezinfekuoti“ pažeistus ir nesveikus jos plotus…
Ir taip diena iš dienos… Mėnesis po mėnesio… Metai po metų… Ir jokio heroizmo… Tiesiog Geri Darbai… Iš visos širdies… Nelaukiant jokio dėkingumo…
Kiekvienas iš mūsų darė tai ne vieną kartą. O dabar mes galime tai daryti sąmoningai, vieningai. Nes visi Geri Darbai – tai Kūrėjo Meilės išraiška.
Aš pradedu jau dabar… Kam tai artima – prisijunkite… Šviesa prie Šviesos…
Apkabinu.
P.S. Galite kopijuoti šį tekstą ir publikuoti savo puslapyje, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie mūsų iniciatyvą. Autoriaus nurodyti nereikia. Jei jums tai artima, tuomet autorius – jūs…
Mes visi esame viena… Gėrio visam pasauliui!
Padėka nežinomam autoriui! Vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
Gražu, tik aš nieko prieš tamsą neturiu, man ji irgi patinka, be tamso net kažkaip nejauku būtų. O toksiška tikrovė keičiasi nustojant nuodytis. Įsivaizduokite tikrovę kur nėra konkurencijos. Ten tiesiog nėra blogų darbų nes visi darbai geri. Gerai būtų nustoti varžytis ir išmokti dalintis, šit ir būtų sveika tikrovė.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Sutinku su jumis – nereikia nuodytis. Kai viskas apnuodyta, kartais nėra paprasta elgtis kitaip, nes tas toksiškumas tampa įprastas. Bet kiekvienas žmogus turi prigimtines dvasines savybes – tiesos ir laisvės poreikį, gebėjimą mylėti, sąžinę, bendravimo poreikį.., todėl toksiška aplinka tampa atgrasi, o prigimtinės savybės galiausiai ima viršų.
PatinkaPatinka
Galbūt labai netikėtai jūs užkabinote labai svarbų dalyką-“Kai viskas apnuodyta, kartais nėra paprasta elgtis kitaip, nes tas toksiškumas tampa įprastas.“ Viskas išvirkščiai, sukurta tikrovė kur žmonės daro blogus darbus manydami, jog elgiasi gerai. Tokioje tikrovėje ištisai viskas gerinama ir tobulinama, be galo. Tai yra savo bėdų priežasčių nematymas ir amžinas kovojimas su pasekmėmis. Jūs palietėte labai labai svarbų dalyką. Mums derėtų dažnai tą jūsų sakinį prisiminti ir pamąstyti kodėl yra taip.
PatinkaPatinka
Sveiki, Algirdai!
Visi toksinai buvo diegiami po truputį, kaip verdant tą vargšę varlę ant mažos ugnies – per Overtono langus ir visą informacinį lauką, todėl daug kas to “virimo“ nepastebėjo. Tačiau spaudimas, prievarta, nesvarbu, kokiu būdu vykdomi, bet visada sukelia atoveiksmį. Todėl žmonės atsipeikėja ir jų jau netenkina paaiškinimas, kad “būtent šis toksiškas gyvenimo būdas ir yra pats geriausias“. Ir nors keisti savo pasaulėžiūrą nėra taip lengva – panašiai jaučiasi abstinentas tarp vartojančių alkoholį – bet žmonės bunda…
Ir jūs palietėte įdomią temą, kad – “Tokioje tikrovėje ištisai viskas gerinama ir tobulinama, be galo. Tai yra savo bėdų priežasčių nematymas ir amžinas kovojimas su pasekmėmis.“ Manau tai, kad žmonės jau pradeda suvokti, kad toksiška yra pati gyvenimo sistema, kuri įtakoja ir žmonių elgesį (įvardinama priežastis) – jau yra labai reikšmingas suvokimas.
Dabar, kaip jūs rašėte – reikia liautis nuodytis. Turi atgimti žmoniškumas, savo gyvenime turėtume pradėti vadovautis sąžine, tiesa, orumu. O tada ir bendri tikslai visų gerovei natūraliai atsiranda, ir tikrovė pradeda keistis.
PatinkaPatinka