Gyventi paprastą gyvenimą…

Pastebėjau, kad pavargau nuo “profesionalių“ nušvitusiųjų tekstų, kurie “žino kaip“…, nuo marketologų arba “tiesos“ skelbėjų.

Dauguma tų tekstų negyvi, juose nėra gyvybės. Bet juose juntama tam tikra užduotis. Jie kaip užprogramuoti – daro savo darbą, nenukrypdami į šonus, nematydami ir nepastebėdami “kitų“. Šabloniniai, “gražiai ir teisingai“ surašyti žodžiai, nuo kurių pasidaro kažkaip nejauku ir nyku.

Norisi nuo to atsiriboti ir gyventi paprastą gyvenimą, kupiną tokių daug kam neįdomių buitinių rūpesčių… Išsiregistruoju, mažinu kontaktus, kurie transliuoja susireikšminimą, rečiau apsilankau socialiniuose tinkluose.

Jaučiu poreikį atverti visus langus ir duris, įsileisti gaivaus oro į savo erdvę. Ir apriboti triukšmą…

Norisi atgauti pagaliau Dėmesį, kurį kažkada taip lengvabūdiškai visur išbarsčiau ir išdalinau. 

Prisipildau Gyvenimu… Tuo, kuris Yra dabar… Jaučiu… stebiu…

Vakar, sėdėdama skvere, pamačiau merginą, kuri mezgė gražų šaliką… Rudenėja… Pastebėjau, kad šypsausi, stebėdama jos rankas, rūpestingai besidarbuojančias virbalais. Tame tiek Meilės…

Kažkodėl dabar norisi skaityti popierines knygas, gerti imbiero arbatą po jaukiu abažūru ir niekur neskubėti…

Šviesios dienos!

Padėka autorei! Pagal Natalja Forniak tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !