Kai tik tu nusiramini, viskas stojasi į savo vietas.
Įsivaizduok, kad tu įėjai į kambarį, kuriame viešpatauja pilnas chaosas. Tu – panikoje, nežinai, ko griebtis.
Tai štai, nedaryk nieko. Atsisėsk ir nusiramink, išsivirk arbatos, šaltakraujiškai suradusi arbatinuką tarp visos šios griūties, pastatyk jį ant viryklės. Mažais gurkšneliais lėtai skanaudama išgerk arbatą.
Tau atrodo tai absurdiška? Suprantu – aplink viskas išvartyta, išmėtyta, o tu, kaip kvailelė, džiaugiesi, kad tu pati esi gyva. Sėdi virtuvėje ir šypsaisi.
Ir štai, išgėrusi savo arbatą, tu ramiai eini miegoti, o ryte – su naujomis jėgomis imiesi darbo. Rankos tarsi pačios žino, kur kokį daiktą padėti, ir tu, niūniuodama mėgiamas dainas, greitai sutvarkai savo būstą, kuris labai greitai sužėrės kaip naujas.
Net jei tas būstas – tavo siela.
Padėka autorei! Pagal Alina Ermolaeva esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !
ruvi 
Tikrai svarbu nesupanikuoti, nepasinerti i chaosa, islikti savimi ir ramiai viska susidelioti i reikiamas vietas ar visai ismesti ir pradeti nauja Gyvenima.
PatinkaPatinka
Labas, Jone!
Ne visada gaunasi, nors suprantu, kad taip yra teisinga – juk panika ir emocijos, kaip parodė patirtis tikrai nepadeda, bet atvirkščiai – tik pasunkina situaciją. Bet kad periodiškai reikia apsivalyti protą ir sąmonę – tikra tiesa. Nes jei ilgiau tęsiasi kažkoks sunkus periodas, tuomet viskas pradeda atrodyti pilka ir beviltiška, ir reikia palengva keisti savo negatyvias nuostatas, kitaip sugrįžti į normalią psichikos būseną darosi vis sunkiau…
PatinkaPatinka