Šventė sielai

O kai kurios eglės, kurios auga šalia beržų, klevų ir šermukšnių, jau papuoštos, nors iki Naujųjų metų dar toli.

Nuo medžių vienas po kito krenta margaspalviai lapai, nukrenta ant eglių, užstringa tarp aštrių spyglių ir lieka kabėti, tarsi naujametiniai žailsliukai.

Lyg girliandų ugnelėmis saulė nušviečia papuoštas eglių šakas, suteikdama dar daugiau šviesos ir žvilgesio.

Taip ir knieti nukreipti akis į dangų, sugalvoti slaptą norą, apkabinti pasipuošusią eglę ir… atsikvėpti, gyventi toliau savo gyvenimą ir neskubėti vartyti kalendorių, laukiant ypatingų švenčių.

Šventė sielai gali nutikti bet kur.

Ir net pamačius gražią eglę spaliui įpusėjus…

Padėka autorei! Pagal E. Venkova esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !