Mėnuo: kovo 2023

Viskas tavyje…

Kodėl mus džiugina saulės šviesa? Todėl, kad ji primena mums mūsų vidinę šviesą.

Kodėl rožės grožis taip džiugina mus? Todėl, kad primena mums mūsų vidinį grožį.

Ramus peizažas primena mums mūsų vidinę ramybę.

Beribiai debesys mus žavi, nes žiūrėdami į juos, mes prisimename savo beribę sielą.

Mes pajuntame vidinę stiprybę, girdėdami išmintingus žodžius, nes jie primena mums tiesą, kurią mes jau žinome.

Tyrumas ir nuoširdumas atveria mūsų širdis, nes mes prisimename savo vidinį tyrumą ir nuoširdumą.

Kodėl mes pravirkstame, kai matome žmonių gerumo apraiškas? Todėl, kad tai primena mūsų meilę visai kūrinijai.

Mus įkvepia muzika, nes primena mums mūsų vidinę harmoniją.

Mes nuolat ieškome ryšio su Kūrėju, nes tai primena mums mūsų tikrąjį “aš“. 

Mumyse tiek nuostabaus…

Bet kodėl taip ieškome išorėje to, kas jau yra mumyse?

Padėka autoriui! Pagal R. E. Nadžemi esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Tavo pavasaris

Tai tavo pavasaris. Tikras, juntamas, artimas. Su pirmosiomis gėlėmis, didele šilta saule ir mieguista bite ant palangės. Su aukštu žydru dangumi, su kuklia pirma eilėraščio eilute ir pamiršta knyga kažkur parke.

Pavasaris kiekvienais metais ateina į tavo gyvenimą. Ir kiekvienais metais jis ir vėl tavo, ypatingas. Vėl kitoks, naujas, jaudinantis. Ir norisi prisiminti: koks jis buvo anksčiau? Kai tau buvo penkeri, ir pats svarbiausias įvykis tuomet buvo tavo pirmojo popierinio laivelio paleidimas tirpstančio sniego šaltinėliu šalia kelio. Arba kai tau buvo penkiolika, ir tavo pavasariu tapo pirmasis įsimylėjimas garbanotą kaimynų berniuką ant didelio dviračio su rėmu. 

O apie ką kužda tavo pavasaris dabar? Galbūt, apie pradėtą rašyti tavo pirmąją knygą arba pirmą sukurtą valsą, kurį sugrojai kažkurį saulėtą rytą, tyliai, kol už sienos visi miegojo. Arba apie pirmą pažintį su akvareliniais dažais iš didelės dėžės, apie citrininį pyragą arba naminių agurkų sultis?

Pavasaris – pats nuostabiausias laikas pradėti kažką naujo. Kad pabandytum tai, ko dar niekada nedarei, nors labai norėjai, tačiau galvojai, kad nepavyks. Ir, galbūt, po kokių dešimties metų tu staiga prisiminsi būtent šį pavasarį. Nusišypsosi ir tyliai ištarsi: pavyko.

Padėka autorei! Pagal Viktorijos Dorn esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gaivaus pavasario mums visiems 🙂 !

Gyva patirtis

Kaip dažnai žmonės skaito daugybę pačios įvairiausios dvasinės literatūros, bet vos tik jie susiduria su konkrečia patirtimi, kur reikia visas tas žinias pritaikyti – pasimeta, lyg ir nebūtų nieko nei skaitę, nei sužinoję. 

O juk gyvenimo patirtis daug vertingesnė už visas gautas žinias. Be asmeninės patirties visos žinios tuščios, tai lyg bevertis balastas galvoje.

Tuo tarpu dvasinės žinios per patirtį, per jausmus ir išgyvenimus tarsi atgyja, įgauna prasmę ir tampa mūsų sielos vertybe.

Juk galime nuolat kalbėti apie meilę artimiesiems, meditacijose siųsti visiems šviesos srautus, bet tik gyvenime pamatome, ar meilės energija tampa regima, ar jaučia ją žmonės (namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje…)

Galima daug kalbėti apie tikėjimą, apie pasitikėjimą Kūrėju, savo siela, aukštesniąja valia… bet tik konkrečioje gyvenimo situacijoje galime išreikšti savo dvasinę jėgą (išsigąsti, panikuoti.., ar – pasitikėti ir stengtis įžvelgti optimalius sprendimus).

Galima daugybę kartų svarstyti apie sąmoningo gyvenimo vertingumą, bet tik pačiame gyvenime galima tai patirti. Sąmoningumas – tai kuomet neįsitraukiame į užplūdusias mus emocijas ir audringas mintis. Tiesiog įdėmiai  viską stebime: tai, kas aplink mus ir kas mumyse. Tuomet viskas matoma daug aiškiau ir neprarandamas ryšys su aukštesniuoju aš ir siela.

Gyvenkime sąmoningai, pažinkime gyvenimą per gyvą patirtį! Tegul žinios bus taikomos gyvenime – tik per gyvenimo pažinimą mes atveriame savo tikrąją dvasinę prigimtį ir savo unikalumą.

Padėka autorei! Pagal M. Fjunia tekstą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Jis nesnaudžia…

Ar žinote, kad šiame pasaulyje yra stebuklingas netikėtų permainų vėjas?

Jo geraširdiškos akys spindi žvaigždėmis danguje, jo šmaikšti šypsena – iš pavasarinių saulės zuikučių, o didžiulė žila barzda nupinta iš šiaurės pašvaistės…

Ir, rodos, jo veikla visai nepastebima! Tačiau pakanka tik atsukti laiko juostą atgal ir pažvelgti dar kartą į savo gyvenimą, ir mes būtinai pastebime tuos stebuklingus momentus, kai kartais viskas taip netikėtai keičiasi pačia palankiausia linkme…

Ir mes pradedame suprasti, kad jis tikrai yra, tas nematomas burtininkas, kuriam vos lengvai pūstelėjus, mes staiga atsiduriame reikiamu laiku reikiamoje vietoje, pasibaigia sunkus periodas, kažkokiu “atsitiktiniu“ būdu gauname įdomų darbą arba nelauktai sutinkame savo gyvenimo meilę…

Apsižvalgykime… Jis vėl ir vėl įvairiausiomis kryptimis neša savo “atsitiktinius“ stebuklus: kažkas “netikėtai“ sutampa, kažkas išsisprendžia, kažkas baigiasi, kažkas prasideda, kažkas susitinka…

Ir nors mes dar to nematome, bet… atminkime: stebuklingas netikėtų permainų vėjas niekada nesnaudžia!..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !