Jis jau dabar vyksta…

Upės nereikia stumti. Ji teka pati.

Dažniausiai mes nepastebime, kad galima tiesiog gyventi.

Tiesiog.

Gyventi. 

Nesiblaškyti, nesistengti būti efektyviu. Neplanuoti kiekvieno savo žingsnio. Nesibaiminti dėl ateities, nesijaudinti dėl praeities. Tiesiog remiantis savo patirtimi – gyventi šiandien. Su tuo, kas yra. Tame, kas mus supa.

Ir tai nėra taip jau lengva. Sustoti savo kasdieniniame bėgime ir pastebėti, kad viskas, kas mus supa – tai ir yra mūsų gyvenimas.

Pabandykite – tai lyg į jūrą bristi – eiti į vandenį greitai arba lėtai (kaip kam patinka). Juk jūs nieko neplanuojate, kai brendate į vandenį, jūs tiesiog pajuntate, kaip vanduo paliečia jus, ir jūs jaučiate vandenį visu kūnu. Jūs negalite būti jūroje, bet jausti, kad esate ant kranto. Tai neįmanoma.

Ir kai susijungiate su vandens stichija – jūs pilnai ir visa savo esybe susiliejate su šia būtimi. Prisiminkite, kaip tai – būti tame, kas yra čia ir dabar – galima tiesiog plaukti ir visa savo esybe būti kiekvienoje akimirkoje.

Taip yra ir mūsų gyvenime – jis jau dabar vyksta. Tiesiog žiūrėkite. Stebėkite. Pajuskite. Gyvenkite.

Ir tuomet jūsų gyvenimo tėkmė parodys jums tai, kas būtent dabar jums svarbu. Ir jūs sugebėsite tai pamatyti. Todėl kad visa esybe dalyvausite savo būtyje.

Padėka autorei! Pagal S. Kilaru esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !