Pati nuostabiausia miško dovana – Tyla.
Apsiniaukęs, beveik rudeniškas oras. Ir tyla jauname beržynėlyje. Švelni, gili tyla, kurioje staiga pradedi girdėti, kaip atitrūksta ir krenta lapai. Tyla, kuri pradeda sūpuoti tave savo lopšyje. O dangus jaukiai apgaubia, tarsi minkštu ir šiltu pledu.
“Tu namuose“ – sako tyla.
“Aš namuose“ – sako kūnas ir plaučiai, ir net skrandis.
“Tu namuose, tu namuose“ – antrina tyla.
“Aš namuose“ – skamba sieloje.
Ir laikas išnyksta. Ir galima taip būti amžinai.
Retkarčiais girdisi, kaip plasnoja paukščiai. O paskui pasigirsta lengvas traškesys, kaip tolima melodija. Tai mažyčiai lietaus lašeliai žaismingai šokinėja tarp lapų ir ant medžių žievės. Lietus tyliai-tyliai dainuoja, miškas kvėpuoja kartoku, beržo lapų deguto kvapu… Ir tu staiga suvoki, kad atėjai.
Viskas, kas aplinkui… Viskas, kas reikalinga, jau čia, šioje Tyloje.
Viskas jau yra.
Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
Myliu stebuklinga misko TYLA!
PatinkaPatinka
Taip, ir toje tyloje tampame gyvo miško dalimi, ir taip gerai jaučiame tai, kas tikra 🙂 …
PatinkaPatinka