Tam, kad suprasčiau ir priimčiau kažkokią informaciją arba bet kokį pasaulio reiškinį. reikalingas pagrindas, pasiruošimas – žinios, patirtis. Iki to pagrindo reikia nueiti tam tikrą kelią.
Pavyzdžiui, aš suprantu, kad nesugebu įvertinti sudėtingos matematikos užduoties sprendimo, suprasti kažkokių literatūros žanrų gilumos, tapybos ar muzikos stilių, todėl nepradėsiu jungtis į diskusijas šiomis temomis. Tam aš neturiu pasiruošimo, raktų supratimui. Ir juo labiau neneigsiu jų vertingumo tik todėl, kad aš jų nesuprantu.
Todėl aš taip pat nelaukiu, kad kiti žmonės supras ir priims tai, ką aš siūlau, kuo dalinuosi. Net tie, kas turi apie tai supratimą – juk gali tiesiog nesutapti mūsų išvados, nuomonės, gali būti skirtinga patirtis, vertybės, pasaulėžiūra. Ir tai natūralu.
Visada įdomu keistis nuomonėmis, kažką patikslinti, išsiaiškinti. Bet bandyti kažką perkalbėti arba kažką įrodyti, manau – neproduktyvus laiko eikvojimas.
Būna ir taip, kad žmogui neįdomu gilintis į esmę to, ką tu jam siūlai. Jis tiesiog ateina pabūti su tavimi ir pasisemti energijos. Jis dabar neturi jėgų ir noro rimtiems pokalbiams, ir todėl gali pradėti ginčytis, neigti, suirzta.
Taip, kiekvienas žmogus atneša asmeniškai mums kažkokią informaciją. Ir svarbu įsiklausyti į ją. Kartais ta informacija yra būtent apie tai, kad reikia laiku nuo kažko atsiriboti, o jei tai nepadeda – uždaryti duris ir neeikvoti tuščiai savo resurso.
Kiekvienas iš mūsų, ypatingai dabar, turi labai daug ir asmeninių, ir socialinių užduočių, todėl svarbu teisingai paskirstyti energiją ir nukreipti ją į tikrai naudingą veiklą – sau, artimiems žmonėms, pasauliui.
Padėka autorei! Pagal T. G. Godard tekstą, vertė ruvi.lt
Meilės ir santarvės mums visiems 🙂 !
ruvi 