Mėnuo: liepos 2022

Jūsų gerumo pėdsakai

Jūs galite pagalvoti, kad jūs visai nesvarbus šiame pasaulyje. Bet kažkas kiekvieną rytą geria kavą iš mėgiamo puodelio, kurį jūs jam padovanojote.

Kažkas išgirdo dainą per radiją, kuri priminė jam jus. Kažkas perskaitė knygą, kurią jūs rekomendavote, ir pilnai pasinėrė į skaitymą.

Kažkas prisiminė jūsų linksmą pasakojimą ir nusišypsojo, grįždamas vakare iš darbo. Kažkas dabar pasitiki savimi truputį daugiau, nes jūs pasakėte jam malonų komplimentą.

Niekada negalvokite, kad jūs nieko neįtakojate. Jūsų pėdsako, kurį jūs paliekate net nedideliais savo gerais darbais, neįmanoma ištrinti.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Kaip ateiviai…

Žiūrite pirmą kartą filmą – ir jau žinote, kas bus toliau ir kuo pasibaigs? Girdite apie įvykį ir tiksliai žinote, kaip viskas vystysis toliau? Pažįstamas ar pašalinis žmogus kažką padarė ar pasakė, o jūs jau žinote, kokios bus pasekmės?

Jei taip, tuomet jūs.., ne, ne ekstrasensas ir ne aiškiaregys. Jūs – empatas. Todėl matote toli į priekį neprasčiau už magus. Net stiklinis rutulys ir žvakės jums nereikalingi. Visi jūsų “instrumentai“ visada su jumis. Ir veikia nepriekaištingai.

Tačiau nėra taip jau lengva būti empatu. Sudėtinga įžeisti net blogą žmogų. Sunku. Empatas net priešui nelinki blogo. Jis apskritai niekam blogo nelinki.

Todėl jiems dažnai tenka pasilaikyti savo nuomonę sau, kad netyčiom kažko neįskaudintų. Ir dėl to belieka tik klausytis. O jei reikia duoti patarimą – tuomet patikrina jį iki gramo, kaip ant svarstyklių. Pasako tik tai, kas tikrai nepakenks.

Apskritai, jie dažnai jaučia bejėgiškumą. Lyg ir yra gebėjimas, tačiau pasinaudoti juo pilnai negali. Todėl, kad gali jo nesuprasti. Arba ne taip suprasti.

O ir nelabai malonu matyti žmones kiaurai. Štai žmogus tau šypsosi, o tu matai jo piktas akis, tačiau neparodai, kad matai. O kitas šypsosi – o jo širdyje  toks sunkumas… O trečias visą laiką skundžiasi, tik tam, kad susilauktų dėmesio. Ir tu visa tai matai ir jauti.

Ir dar – empatų nemėgsta melagiai. Jie tiesiog jaučia, kad juos mato kiaurai. Kiti nemato, o empatas mato, nors ir tyli. Empatų nemėgsta piktavaliai žmonės, jų privengia intrigantai ir manipuliatoriai. Tiesiog instinktyviai jaučia, kad šie pavojingi jiems. 

Empatai – tarsi ateiviai iš kitos, labiau dvasiškai išsivysčiusios planetos. Todėl juos mažai kas supranta, kitiems jie atrodo keisti, bet neginčijamai ypatingi. Todėl empatams nelieka nieko kito, tik pasikliauti savimi.

Tačiau vis vien žmonės prie jų šliejasi – na, kas gi geriau juos supras už empatą? Jam galima drąsiai patikėti visus savo pergyvenimus ir paslaptis. Su empatais visada gera bendrauti, bet – gera kitam žmogui. O empatui bendravimas – tai atsakomybė, visiškas atvirumas ir nuoširdus pasiryžimas pagelbėti.

Todėl empatui kartais reikalinga vienatvė. Kad atgautų pusiausvyrą ir savo harmoningą būseną. Bendravimui jis atiduoda visas savo jėgas, o vienatvėje jis vėl atsigauna.

Taip, empatai – tikrai ypatingi. Dvasiškai ir psichologiškai jie žymiai brandesni, nei dauguma žmonių. Ir, ko gero, ateityje visi žmonės bus tokie – jautrūs kitiems, atsakingi, atviri, geranoriški ir sąžiningi.

Ir, ne, tai ne ateiviai – tai tiesiog tyri ir šviesūs žmonės. Ir kaip gerai, kad tokių žmonių vis daugiau…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Priimti Gėrį savyje

Kartais žmonėms sunku priimti gėrį savyje ir pasaulyje, nes jiems atrodo, kad gėris visada kompensuojamas blogiu. Ir kai tik tavo gyvenime bus kažkas gero, po to kaipmat bus kažkas blogo. Pavyzdžiui, jei daug juoksies, tuomet vėliau teks daug verkti.

Žinoma, būna ir taip. Ypač jei ignoruoji sunkumus, pabėgdamas nuo jų į malonias pramogas. Bet nemalonumai sugrįžta, kai juos ignoruoji.

Tačiau būna ir taip, kad gėris tiesiog yra. Ne todėl, kad jame slypi klasta, bet todėl, kad pasaulis myli tave ir priima. Ir pasirengęs dalintis.

Ir kai tu tai supranti, tuomet pasaulyje iš karto žymiai padaugėja džiaugsmo ir gėrio. Ir meilės. Tiesiog, besąlygiškai. Be priežasties. Nes iš tiesų visas tas gėris buvo nuolat šalia. Tiesiog laukė savo valandos, kada tu pagaliau pradėsi jį pastebėti.

Padėka autorei! Pagal Aglajos Datešidzės esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gėrio mums visiems 🙂 !  

⠀

Širdies neapgausi

Ateina laikas, kai tu matai ir jauti kiekvieną melo, falšo ir veidmainystės apraišką. Tu tai aiškiai jauti ir visa esybe atmeti. Kai girdi melą, tau tiesiog darosi negera.

Kai išmoksti girdėti širdimi, tuomet bet koks melas tau – tai tušti žodžiai, kurie neturi energijos, tai protu sugalvoti žodžiai, kad manipuliuotų kito žmogaus protu, bet jie negali manipuliuoti širdimi. Širdis mato ir jaučia melą.

Širdies neapgausi, širdis atsiliepia tik į tai, kas buvo pasakyta iš širdies. O žmonės, kurie meluoja, kaip nekeista, šalinasi nuoširdžių žmonių. Tarsi pajunta, kad jais neįmanoma manipuliuoti, kad jiems sunku sumeluoti.

Bet kai sutinki tyrą ir atvirą žmogų, tu kaipmat pajunti jo nuoširdumą, ir klausydamas jo, tu šypsaisi vidine šypsena. Jo kalba skaidri. Jis kalba tiesą. Jo žodžiai kupini energijos. Jis kalba paprastai, kartais mažai, bet iš esmės. Jo žodžiai visada pasiekia tavo širdį.

Tokius žmones tu vertini ir brangini. Bendraudami jūs kuriate tyrą nuoširdumo  erdvę, todėl tau norisi kuo dažniau su jais būti. Su jais tu vis labiau išgrynini savo gebėjimą pajusti tiesą.

Tu supranti, kad tai labai svarbus gebėjimas, todėl daug drąsiau keliauji toliau per gyvenimą, ieškodamas tiesos grūdų, kruopščiai atskirdamas juos nuo melo pelų.

Padėka autoriui! Pagal L. Aleksa esė, vertė ruvi.lt

Meilės, santarvės ir vienybės mums visiems 🙂 !

Atvira, mylinti, užjaučianti…

Viena iš sunkiausių žmogaus užduočių visais laikais, o ypač permainų, sukrėtimų ir pasaulio mutacijų laikais – išsaugoti savo gyvą, jautrią, atvirą pasauliui širdį.

Širdį, kuri sugeba praleisti per save visą stichinę gyvenimo tėkmę, tarsi elektros srovę. Net jeigu ši širdis patyrė daug skausmo. Net jei ji visa randuota nuo sužeidimų. Net jeigu perpildyta nusivylimų kartėliu… Tačiau nepaisant tų visų “jeigu“, kurių daugybė kiekvieno gyvenime… tik ji, iš esmės, ir veda mus į priekį.

Tik ji. Gyvas nervinis audinys, kurio aukščiausia paskirtis – jautriai reaguoti į išorinius aplinkos pasikeitimus, ir, nepalūžtant, neatsiribojant – išsaugoti ryšį su viskuo, kas vyksta gyvenime.

Ypatingai dabar. Kai realybė – vientisa netikrumo ir neapibrėžtumo teritorija, kurios forma tirpsta ir kiekvieną sekundę yra keičiama, kiekvienas gali atlikti tą mažą, bet kartu tokį svarbų ir didingą darbą žmonijos ateities gerovei.

Tai mūsų asmeninis indėlis į harmonijos kūrimą, tarnystė visų labui, sielos malda, gyvenimo misija, kelrodis į šviesą – galima įvairiai tai pavadinti, tačiau esmė išlieka viena: kas bevyktų aplink, kiek chaoso, neteisybės, griūties ir nelaimių beiškentėtų šis pasaulis – dėkime visas pastangas, kad išsaugotume savo širdį atvirą, jautrią, mylinčią ir užjaučiančią.

Todėl kad būtent ji palaiko mūsų gyvybę. Todėl kad būtent joje – mūsų žmoniškumas. 

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems ) !

Pasaka apie žmoniškumą

Tą rytą Mokytojas pradėjo paskaitą neįprastai: pasisveikinęs priėjo prie lentos ir užrašė ant jos vieną didelį skaičių – vienetą.

Paskui pažiūrėjo į studentus ir paaiškino:

– Tai jūsų žmoniškumas. Pati svarbiausia mūsų visų savybė gyvenime.

Po to šalia vieneto Mokytojas užrašė nulį, paskui dar vieną nulį, ir pasakė:

– Tai jūsų pasiekimai, kurie kartu su žmoniškumu padidina jūsų patirtį dešimtis ir šimtus kartų, atverdami jūsų talentus ir gebėjimus…

Ir Mokytojas toliau rašė nulius šalia vieneto, įvardindamas juos: tai meilė, geraširdiškumas, įkvėpimas, kūrybingumas, darbštumas, atsakomybė…

Ir staiga jis ištrynė tą vienetą, kurį užrašė prieš nulius… Ir ant lentos pasiliko nieko nereiškiančių nulių virtinė…

Mokytojas paaiškino:

– Jei jumyse nebus žmoniškumo, tuomet visa kita – praranda ir prasmę, ir reikšmingumą…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Paprasta tiesa

Meilė auga tik meilėje.

Meilei būtina meilės erdvė – tai pats svarbiausias dalykas, ką reikėtų suprasti.

Tik meilės erdvėje užgimsta meilė. Jai reikalinga tam tikrų vibracijų aplinka.

Jei motina myli, jei tėvas myli ne tik vaiką, jei jie myli vienas kitą, tuomet namuose yra meilės atmosfera, kurioje klesti meilė.

Tuomet ir vaikas pradeda elgtis kaip mylintis žmogus, ir jis niekada nepaklaus: “Kas yra meilė?“

Jis žinos tai nuo pat gimimo, ir tai taps jo gyvenimo pagrindu.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Jie tiesiog Geri Žmonės

Šie žmonės ateina į mūsų gyvenimą tamsiausiu ir niūriausiu laikotarpiu. Kai papuolame į sudėtingas aplinkybes ir nerandame sprendimų… Kai apima beviltiškumas ir liūdesys.

Tačiau jie retai pasilieka su mumis ilgam, todėl didelė laimė – juos sutikti. Jie tiesiog atlieka tai, ką reikia, ir pasitraukia. Dažniausiai taip, bet tai gali būti ir artimi žmonės. Tačiau mes visą gyvenimą prisimename juos su didžiausiu dėkingumu… Juk jie mus išgelbėjo!

Jų pagalba gali būti įvairi, tačiau visada – būtent tokia, kokios tuo metu reikia žmogui. Jie tikrų tikriausi gelbėtojai!

Pavyzdžiui, gali būti žmonės-šaltiniai. Jie įkvepia ir pripildo energija. Kai jūs jau nuleidžiate rankas, pavargote ar netekote vilties – ateina toks žmogus. Nuo jo sklinda kažkokia ypatinga vidinė jėga ir stiprybė.

Ir jis tiesiog kalbasi su jumis, o jūs tuo metu jau pajuntate įkvėpimą. Jis sako: “Tu viską įveiksi! Tu gali, juk tu gabus! Tiesiog pradėk, ir pamatysi, kaip puikiai viskas gausis!“

Galbūt, jis kažkaip kitaip kalba, bet esmė būtent tokia. Ir po bendravimo su juo jūs tarsi lėktuvas, kuris pasiruošęs skrydžiui. Kaip paukštis, kuris prisiminė, kad turi sparnus ir gali skraidyti!..

O dar yra žmonės-atrama. Jie pasirodo itin sunkiu metu, kai jūs jau netenkate jėgų nuo užgriuvusių išbandymų. Jie atsistoja šalia, kad atsiremtumėte, jie padeda nešti sunkią naštą. Besąlygiškai padeda materialiai. Palaiko, padeda spręsti problemas.

Nes jūs sutrikę ir pasimetę. O jie tampa jums atrama tuo metu. Nuveža jūs kažkur, skambina, kad sutvarkytų reikalus, padeda su dokumentais, nuperka maisto – ir visos bėdos palaipsniui traukiasi.

Yra ir žmonės-atgaiva – tai kritiniu metu sutikti žmonės, kurie padeda atsigauti ir užgydyti sielos žaizdas. Vien pokalbis su šiuo jautriu ir geru žmogumi suteikia jums dvasinių jėgų.

Jie išklauso, padeda suprasti situaciją, gali geranoriškai pasiūlyti veiksmingų patarimų. Padeda sugrąžinti dvasinę ramybę, gyvenimo džiaugsmą, o kartais – ir sugrąžinti į gyvenimą.

Pagalba žmonėms gali būti įvairi. Kartais reikia nedidelio postūmio, palaikymo ar tiesiog gero žodžio – ir žmogus atsigauna. O kartais reikia rimtos pagalbos, kad žmogus atsitiestų po patirtų sunkumų.

Todėl žmonės, kurie padeda kitiems – tikri dangaus pasiuntiniai, angelai, arba kitaip tariant – tiesiog šviesūs, geros širdies Žmonės. Mes visada juos prisimename su dėkingumu, o patyrę, koks reikšmingas buvo jų palaikymas – ir patys ištiesiame pagalbos ranką pakliuvusiems į bėdą.

Būkime geri vieni kitiems…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !