Širdies neapgausi

Ateina laikas, kai tu matai ir jauti kiekvieną melo, falšo ir veidmainystės apraišką. Tu tai aiškiai jauti ir visa esybe atmeti. Kai girdi melą, tau tiesiog darosi negera.

Kai išmoksti girdėti širdimi, tuomet bet koks melas tau – tai tušti žodžiai, kurie neturi energijos, tai protu sugalvoti žodžiai, kad manipuliuotų kito žmogaus protu, bet jie negali manipuliuoti širdimi. Širdis mato ir jaučia melą.

Širdies neapgausi, širdis atsiliepia tik į tai, kas buvo pasakyta iš širdies. O žmonės, kurie meluoja, kaip nekeista, šalinasi nuoširdžių žmonių. Tarsi pajunta, kad jais neįmanoma manipuliuoti, kad jiems sunku sumeluoti.

Bet kai sutinki tyrą ir atvirą žmogų, tu kaipmat pajunti jo nuoširdumą, ir klausydamas jo, tu šypsaisi vidine šypsena. Jo kalba skaidri. Jis kalba tiesą. Jo žodžiai kupini energijos. Jis kalba paprastai, kartais mažai, bet iš esmės. Jo žodžiai visada pasiekia tavo širdį.

Tokius žmones tu vertini ir brangini. Bendraudami jūs kuriate tyrą nuoširdumo  erdvę, todėl tau norisi kuo dažniau su jais būti. Su jais tu vis labiau išgrynini savo gebėjimą pajusti tiesą.

Tu supranti, kad tai labai svarbus gebėjimas, todėl daug drąsiau keliauji toliau per gyvenimą, ieškodamas tiesos grūdų, kruopščiai atskirdamas juos nuo melo pelų.

Padėka autoriui! Pagal L. Aleksa esė, vertė ruvi.lt

Meilės, santarvės ir vienybės mums visiems 🙂 !

Atvira, mylinti, užjaučianti…

Viena iš sunkiausių žmogaus užduočių visais laikais, o ypač permainų, sukrėtimų ir pasaulio mutacijų laikais – išsaugoti savo gyvą, jautrią, atvirą pasauliui širdį.

Širdį, kuri sugeba praleisti per save visą stichinę gyvenimo tėkmę, tarsi elektros srovę. Net jeigu ši širdis patyrė daug skausmo. Net jei ji visa randuota nuo sužeidimų. Net jeigu perpildyta nusivylimų kartėliu… Tačiau nepaisant tų visų “jeigu“, kurių daugybė kiekvieno gyvenime… tik ji, iš esmės, ir veda mus į priekį.

Tik ji. Gyvas nervinis audinys, kurio aukščiausia paskirtis – jautriai reaguoti į išorinius aplinkos pasikeitimus, ir, nepalūžtant, neatsiribojant – išsaugoti ryšį su viskuo, kas vyksta gyvenime.

Ypatingai dabar. Kai realybė – vientisa netikrumo ir neapibrėžtumo teritorija, kurios forma tirpsta ir kiekvieną sekundę yra keičiama, kiekvienas gali atlikti tą mažą, bet kartu tokį svarbų ir didingą darbą žmonijos ateities gerovei.

Tai mūsų asmeninis indėlis į harmonijos kūrimą, tarnystė visų labui, sielos malda, gyvenimo misija, kelrodis į šviesą – galima įvairiai tai pavadinti, tačiau esmė išlieka viena: kas bevyktų aplink, kiek chaoso, neteisybės, griūties ir nelaimių beiškentėtų šis pasaulis – dėkime visas pastangas, kad išsaugotume savo širdį atvirą, jautrią, mylinčią ir užjaučiančią.

Todėl kad būtent ji palaiko mūsų gyvybę. Todėl kad būtent joje – mūsų žmoniškumas. 

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir santarvės mums visiems ) !

Pasaka apie žmoniškumą

Tą rytą Mokytojas pradėjo paskaitą neįprastai: pasisveikinęs priėjo prie lentos ir užrašė ant jos vieną didelį skaičių – vienetą.

Paskui pažiūrėjo į studentus ir paaiškino:

– Tai jūsų žmoniškumas. Pati svarbiausia mūsų visų savybė gyvenime.

Po to šalia vieneto Mokytojas užrašė nulį, paskui dar vieną nulį, ir pasakė:

– Tai jūsų pasiekimai, kurie kartu su žmoniškumu padidina jūsų patirtį dešimtis ir šimtus kartų, atverdami jūsų talentus ir gebėjimus…

Ir Mokytojas toliau rašė nulius šalia vieneto, įvardindamas juos: tai meilė, geraširdiškumas, įkvėpimas, kūrybingumas, darbštumas, atsakomybė…

Ir staiga jis ištrynė tą vienetą, kurį užrašė prieš nulius… Ir ant lentos pasiliko nieko nereiškiančių nulių virtinė…

Mokytojas paaiškino:

– Jei jumyse nebus žmoniškumo, tuomet visa kita – praranda ir prasmę, ir reikšmingumą…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Paprasta tiesa

Meilė auga tik meilėje.

Meilei būtina meilės erdvė – tai pats svarbiausias dalykas, ką reikėtų suprasti.

Tik meilės erdvėje užgimsta meilė. Jai reikalinga tam tikrų vibracijų aplinka.

Jei motina myli, jei tėvas myli ne tik vaiką, jei jie myli vienas kitą, tuomet namuose yra meilės atmosfera, kurioje klesti meilė.

Tuomet ir vaikas pradeda elgtis kaip mylintis žmogus, ir jis niekada nepaklaus: “Kas yra meilė?“

Jis žinos tai nuo pat gimimo, ir tai taps jo gyvenimo pagrindu.

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir harmonijos mums visiems 🙂 !

Jie tiesiog Geri Žmonės

Šie žmonės ateina į mūsų gyvenimą tamsiausiu ir niūriausiu laikotarpiu. Kai papuolame į sudėtingas aplinkybes ir nerandame sprendimų… Kai apima beviltiškumas ir liūdesys.

Tačiau jie retai pasilieka su mumis ilgam, todėl didelė laimė – juos sutikti. Jie tiesiog atlieka tai, ką reikia, ir pasitraukia. Dažniausiai taip, bet tai gali būti ir artimi žmonės. Tačiau mes visą gyvenimą prisimename juos su didžiausiu dėkingumu… Juk jie mus išgelbėjo!

Jų pagalba gali būti įvairi, tačiau visada – būtent tokia, kokios tuo metu reikia žmogui. Jie tikrų tikriausi gelbėtojai!

Pavyzdžiui, gali būti žmonės-šaltiniai. Jie įkvepia ir pripildo energija. Kai jūs jau nuleidžiate rankas, pavargote ar netekote vilties – ateina toks žmogus. Nuo jo sklinda kažkokia ypatinga vidinė jėga ir stiprybė.

Ir jis tiesiog kalbasi su jumis, o jūs tuo metu jau pajuntate įkvėpimą. Jis sako: “Tu viską įveiksi! Tu gali, juk tu gabus! Tiesiog pradėk, ir pamatysi, kaip puikiai viskas gausis!“

Galbūt, jis kažkaip kitaip kalba, bet esmė būtent tokia. Ir po bendravimo su juo jūs tarsi lėktuvas, kuris pasiruošęs skrydžiui. Kaip paukštis, kuris prisiminė, kad turi sparnus ir gali skraidyti!..

O dar yra žmonės-atrama. Jie pasirodo itin sunkiu metu, kai jūs jau netenkate jėgų nuo užgriuvusių išbandymų. Jie atsistoja šalia, kad atsiremtumėte, jie padeda nešti sunkią naštą. Besąlygiškai padeda materialiai. Palaiko, padeda spręsti problemas.

Nes jūs sutrikę ir pasimetę. O jie tampa jums atrama tuo metu. Nuveža jūs kažkur, skambina, kad sutvarkytų reikalus, padeda su dokumentais, nuperka maisto – ir visos bėdos palaipsniui traukiasi.

Yra ir žmonės-atgaiva – tai kritiniu metu sutikti žmonės, kurie padeda atsigauti ir užgydyti sielos žaizdas. Vien pokalbis su šiuo jautriu ir geru žmogumi suteikia jums dvasinių jėgų.

Jie išklauso, padeda suprasti situaciją, gali geranoriškai pasiūlyti veiksmingų patarimų. Padeda sugrąžinti dvasinę ramybę, gyvenimo džiaugsmą, o kartais – ir sugrąžinti į gyvenimą.

Pagalba žmonėms gali būti įvairi. Kartais reikia nedidelio postūmio, palaikymo ar tiesiog gero žodžio – ir žmogus atsigauna. O kartais reikia rimtos pagalbos, kad žmogus atsitiestų po patirtų sunkumų.

Todėl žmonės, kurie padeda kitiems – tikri dangaus pasiuntiniai, angelai, arba kitaip tariant – tiesiog šviesūs, geros širdies Žmonės. Mes visada juos prisimename su dėkingumu, o patyrę, koks reikšmingas buvo jų palaikymas – ir patys ištiesiame pagalbos ranką pakliuvusiems į bėdą.

Būkime geri vieni kitiems…

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

Vasaros ryto gerumas…

Vasaros rytas – saulėtas ir lėtas, net truputį tingokas…

Atsikeli, pasirąžydama basomis prieini prie lango, atveri jį, o ten… – neįtikėtina gausa, ten visko tiek daug: saulės, dangaus, žalumos, garsų, spalvų, kvapų… ir paties gyvenimo!

Ir taip norisi įdėti savo šiltas tyro džiaugsmo natas į visą šitą skambantį margumyną, ir kad viskas susilietų į nuostabią vienybę – ir tai, kas vyksta už lango, ir tai, kas dabar mano širdyje… o ten – vasara!

Visai netoliese yra ramunių laukas, o kažkur virš geltonuojančių rapsų laukų dūzgia darbščios nepailstančios bitutės, ir 21 amžiuje, kaip ir visais laikais, gamina medų pagal savo senus receptus. Tikrą, saulėtą!

… O aš einu į virtuvę, užverdu arbatą vietoje kavos ir pasiekiu iš lentynos stiklainėlį su kvapniu auksiniu medumi… Ir dėkoju gyvenimui už vasaros gausą, už jos stebuklus…

Ir – keliauju į gamtą 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Meilės ir tyro džiaugsmo mums visiems 🙂 !