Tiesiog… reikalingi

Jei tave myli, kai tu išgyveni sunkius laikus – tai be galo vertinga…

Myli, o ne pakenčia, ir nelaukia, kol tau tai praeis…

Nenuvertina to, kas atėmė tavo jėgas…

Kalbasi, jei yra galimybė…

Apkabina, jei yra poreikis…

Ir tiesiog atsisėda šalia, kad palaikytų, nevarginant klausimais, ir neapsunkinant dideliu aktyvumu…

Todėl, kad tai taip pat tarpusavio ryšys…

Priimti žmogų net tuomet, kai jis pats savęs nepriima, ir vargiai ar sugeba kažką atsakyti…

Tai laikina, bet ir skausminga…

Kartais nepakeliama…

Geriausia, ką aš girdėjau savo gyvenime gilaus artumo lygmenyje, nebuvo pasakyta tais įprastais, bet pernelyg gyvenimo vėjų išdraikytais žodžiais…

Žmogus tiesiog pasakė:

– Aš pajutau, kad tau skaudu, ir apkabinau, kad paimčiau nors pusę to skausmo… ir po minutės tu atmerkei akis…

Mes artimi ne tuomet, kai miegame vienoje lovoje, mielieji…

Mes artimi, kai esame vienoje emocinėje erdvėje…

Ir kai reikalingi vienas kitam ne tik tuomet, kai esame veiklūs ir galime daug ką …

O tiesiog – reikalingi…

Padėka autorei! Pagal Lilios Grad esė, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !

2 mintys apie „Tiesiog… reikalingi“

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: