Žiemą angelai visada pasibeldžia, prieš įeidami pro langą. Jie kruopščiai valosi kojas ant palangės, kabina paltą ant lango rankenos ir pastato aulinukus po radiatoriumi.
Angelai mėgsta sėdėti šalimais ant sofos, juokauti, šypsotis, valgyti sausainius arba džiuvėsėlius ir žiūrėti knygų paveiksliukus. O tu tuo metu, jei jau visai neturi ką veikti, gali sulopyti jų vilnones kojinaites.
Angelų kojinaičių užkulniai taip pat sudyla. Jie tau ačiū nepasakys. Tiesiog plačiai nusišypsos, maudamiesi sulopytas kojinaites. O paskui demonstruos tau sulopytą užkulnį, žaismingai šokinėdami ant vienos kojos ir šypsodamiesi.
Angelai ateina vakarais, pučia į sušalusius pirštus ir labai džiaugiasi dideliu puodeliu karštos arbatos – o kaip gi, juk jiems visą dieną teko lipdyti snaiges rytojaus pūgai… Ir kartais tu užsnūsti trumpam, pabundi – o jų jau nėra. Langas rūpestingai uždarytas, vandens bala nuo atitirpusių aulinukų kruopščiai išvalyta, švarūs puodeliai surikiuoti šalia kriauklės, o visos knygos stovi lentynose. Nieko nuostabaus – juk jie angelai…
O vasarą dar įdomiau. Juk vasarą tiek darbų! Išpurtyti debesis nuo dulkių, atverti akis pienėms, o svarbiausia – nuspalvinti drugelius. Drugelius spalvina tik patys mažiausi angelai. Tai jiems tarsi spalvinimo knygelės. Angelai spalvina drugelius miniatiūriniais teptukais, o drugeliai tyliai juokiasi – juk teptukai kutena…
Vasarą vos praveri langą – o angelai jau čia. Atsisėda ant palangės, paduoda tau ramunes ir laimingą keturlapį dobilą, mataruoja kojomis ir glosto žvirblius, pasisodinę juos sau ant kelių. Žvirbliai prisimerkia, ir, rodos, tuoj-tuoj pradės murkti…
Angelai padeda žolei augti, trukteldami želmenėlius į viršų, pirštais atveria sustingusius pumpurus, kad lapai greičiau išvystų šviesą, ir barsto žiedadulkes į gėles. Dar vakar mačiau, kaip šalimais praskrido juokingas angelas, visas aplipęs žiedadulkėmis. Jis čiaudėjo taip, kad net strazdanos ant jo veido šokinėjo…
Dabar lyja. Langas atviras. Ant stogo priešais sėdi pasišiaušusi varna. O šalia stovi labai rimtas angelas su lietpalčiu ir guminiais batais ir laiko virš jos lietsargį. Iš čia man nelabai gerai matosi, bet man atrodo, kad varna šypsosi…
Padėka autorei! Pagal Evos Orlovskajos pasaką, vertė ruvi.lt
Meilės ir gerumo mums visiems 🙂 !
ruvi 
,, Matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausi nematoma akimis“. A. de Sent Egziuperi
Miela Rūta, Jūs matote širdimi ir dalinatės tuo su Jūsų skaitytojais. Ačiū už puoselėjamą gerumą!
Tikiu, kad šie mieli Angeliukai ateis šiandien pas Jus ir pasveikins Gimtadienio proga.
Nuoširdžiai sveikinu ir aš. Ramybės ir Džiaugsmo Jums!
PatinkaPatinka
Labas, miela Virginija 🙂 !
Ačiū už pasveikinimus, ačiū, kad prisimenate 🙂 .. Ir aš Jus sveikinu su Gimtadieniu – kaip smagu, kai yra tokie sutapimai! Linkiu stiprybės skleisti savo širdies šilumą, tyro džiaugsmo, mielų kasdieninių laimės akimirkų 🙂 !
Ir va tokia lyg ir juokų bei pokštų diena, bet nesijuokauja.. Labai norisi ramybės, gerų naujienų, šilto bendravimo, darnos… Bet perskaičiau, kad šiandien dar ir tarptautinė paukščių diena – galima nors tuo pasidžiaugti ir palesinti paukštukus.. Mačiau, varnėnai jau parskrenda, švenčia vestuves ir ruošia inkilėlius būsimai šeimynai 🙂 … Nors ir šaltoka, bet oras dvelkia pavasariu, o pavasarį visi tikimės gerų permainų vėjų..
Gerumo, meilės.., ir visiems mums – po mielą Angeliuką, kad sušildytų širdis, kad nusišypsotume 🙂 !
PatinkaPatinka
Ageliskai sviesus ir mielas straipsniukas! Labai aciu!
PatinkaPatinka
Tikrai, kažkaip jaukiai nuteikia 🙂 ..
PatinkaPatinka
Kaip gražu! Nepameluosiu sakydama, jog net sugraudino – toks tyras ir prasmingas tekstas :))
PatinkaPatinka
Labas, Paulina 🙂 !
Mums visiems reikia gerumo, nuoširdumo, tyrumo, ramybės, o dabar mums to labai trūksta… o kai trūksta, tai ir sugraudina. Smagu, kad yra tokių autorių, kurie sugeba paliesti jautrias sielos stygas, neleidžia jai sušalti 🙂 ..
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person