Meilė ir Viltis

Ne, neužsivers mūsų širdys! Nepraras gebėjimo mylėti, tikėti, turėti viltį.

Negalima prarasti vilties! Be jos žmogus tarsi tuščiaviduris, neturi nei jėgų, nei troškimų, nei siekių, nei svajonių.

Ir kaip stipriai belenktų mus kartais gyvenimas, neišduokime savo svajonės, nenuleiskime rankų iš baimės ar nevilties.

Juk kai žmogus turi viltį, kad bus gerai, kol tiki, kad viskas pasaulyje dėsninga ir galiausiai baigiasi laimingai, kol myli visa širdimi arba labai trokšta įsileisti į ją meilę – jis gyvas.

Net pačioje gūdžiausioje tamsoje atraskime nors mažytį vilties spindulėlį. Su ja galima viską išspręsti, viską įveikti.

Dum spiro, spero. Kol kvėpuoju, tol vilties nenustoju.

Padėka autorei! Pagal Alinos Jermolajevos miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Meilės ir gerosios vilties mums visiems 🙂 !