Yra tokia gili vidinė būsena – “vidinė rauda“. Ir turima omenyje ne ašaros tiesiogine prasme, o sielos skausmas, tarsi siela verktų. Ši savybė būdinga empatams ir visiems jautriems žmonėms, kurie turi ypatingą ryšį su supančiu pasauliu.
Bet būti tiesiog jautriam tai vienokia būsena, tačiau turėti globalinio lygio ryšį, kai jautrumas apima visą Žemę ir jausti ją, kaip gyvą esybę, kuri pavargo nuolatiniame balanso ir harmonijos atkūrimo procese – tai jau visai kas kita.
Balanso atkūrimo procesas yra skausmingas – tai būdas atsikratyti visko, kas pažeidžia Kūrinijos tvarką, kurioje viskas idealu ir stebuklingai gražu. Kūrinija saugo savo harmoniją.
Ir žmogus, jei jis sąmoningas, taip pat saugo savo harmoniją ir pilnatvę, ir yra ekologiškas su kitais. O didelis jautrumas ir sukelia būseną, tarsi siela verktų, nes žmogus jaučia visus ir viską, kas jį supa. Jis jaučia globalinį skausmą – kiekvieno žmogaus, kiekvieno gyvūno ir net augalo skausmą.
Jautrūs žmonės atlieka labai svarbų vaidmenį harmonijos ir tvarkos atkūrimo procese savo aplinkoje – jie padeda kitiems, bet patys turi savybę “perdegti“ savo vidinių pergyvenimų sumaištyje.
Juk jie pergyvena ne vien dėl savęs, bet ir dėl savo artimųjų, ir net dėl visai jiems nepažįstamų žmonių. Todėl jiems reikia tausoti save, kad nesudegtų savo jausmų gaisre, bet galėtų ir toliau veikti visuotinei gerovei. Būtent dėl to jie turi išmokti laiku transformuoti savo “vidinę raudą“ į vidinę ramybę ir pusiausvyrą.
Jūs galite padėti kitiems tik tuomet, kai esate stabiliai ramūs ir jautrūs, todėl jūsų emocijos turi būti suvaldomos. Tai labai svarbu, nes empatiški žmonės jaučia ne tik savo vidinio pasaulio, bet ir viso pasaulio pergyvenimus.
Norite išgirsti Kūrinijos širdį? Tuomet įsiklausykite į savąją…
Pagal A. Hofman esė, vertė ruvi.lt
Meilės ir vienybės mums visiems 🙂 !
ruvi 