Minimalizmas: įžvalgos

*Minimalizmas jau užtikrintai skinasi kelią į mūsų gyvenimą. Nors.. vartotojiškoje visuomenėje tai nėra taip jau paprasta, nes vartotojiškas gyvenimas ir minimalizmas – absoliučios priešingybės.

*Susidomėjimas minimalizmu dažniausiai prasideda po to, kai žmogus suvokia, jog vartotojiškas gyvenimas yra visuomenei primetamas, ir tai įtakoja tam tikrą mąstymą ir elgesį, kuris panašus į nuolatinį bėgimą paskui daiktus ir jų teikiamą iliuzinę “laimę“.

*Gyvenimas daiktų pasaulyje paverčia žmogų materialistu, todėl jam atrodo vertinga tik tai, ką jis gali paliesti. Iš čia ir siekis užpildyti savo gyvenimo erdvę daiktais, nes tuštuma materialistą baugina. Tuštumą ir ramybę jis tapatina su vienatve, liūdesiu, depresija, skurdu, pasirinkimo trūkumu, nepilnavertiškumu.

*Bet kokias tuštumas – fizines ir emocines – šiuolaikiniai žmonės skatinami kuo skubiau užpildyti: spintas – drabužiais, sienas – paveikslais, namus – baldais, dienas – planais ir įspūdžiais, tylą – tuščiais pokalbiais ir triukšmu.

*Daugybė daiktų yra perkama vadovaujantis įspūdžio emocijomis, kurios greitai praeina. Emocijoms aprimus pasirodo, kad daiktai nereikalingi, o todėl yra tiesiog sandėliuojami su kitais nereikalingais daiktais namuose.

*Kelias į minimalizmą prasideda nuo suvokimo, kad galiausiai pradeda varginti ir norai, ir emocijos, ir krūva nereikalingų daiktų namuose, kurie padaro gyvenimą sudėtingu ir painiu. Žmogus susimąsto, kas jam iš tiesų reikalinga, o kas tampa nenaudojamu balastu.

*Minimalizmas nematuoja – “daug“ ar “mažai“, tai tiesiog “pakankama“. Galima sakyti, kad tai sveika nuovoka, kurią turi kiekvienas žmogus. Bet ji, deja, dažniausiai pabunda, tik nusivylus vartotojišku gyvenimu, kai žmogaus jau nemotyvuoja daiktų pirkimas ir kaupimas.

*Žmogus pradeda matyti savo vergavimą daiktams: juk kiekvienam daiktui reikia skirti vietą, jį prižiūrėti, valyti, skalbti.. Be to, tam, kad įsigytų vis naujus daiktus, žmogus aukoja savo gyvenimo laiką ir jėgas..

*Minimalizmas – tai ne tik gyvenimo filosofija, pirmiausiai tai mąstymo ir gyvenimo būdas, kuris liečia visą žmogaus gyvenimą, ne tik daiktus: laiką, planus, tikslus, mitybą, bendravimą.. Tai esminiai gyvenimo pokyčiai, gyvenimo vertybių išgryninimas, kuriems reikia valios ir konkrečių kasdieninių veiksmų.

*Nemažai žmonių šiame kelyje nuklysta į iliuzinį minimalizmo suvokimą, apsiribodami tik nereikalingų daiktų atsikratymu. Taip jie įsisuka į begalinį vergovės daiktams pasekmių naikinimą: perka-išmeta, perka- išmeta.. Kol žmogus susieja daiktus su savo emocijomis – minimalizmas jam nepasiekiamas..

*Adekvatus savo būtinųjų poreikių suvokimas, sąmoningas funkcionalių daiktų pasirinkimas ir gebėjimas atsisakyti to, kas netikra tam, kad išsigrynintų tai, kas suteikia gyvenimui dvasinę pilnatvę – štai minimalizmo pagrindai.

*Žmogaus gyvenimas – jo vidinės būsenos atspindys, tačiau žmogų veikia ir jo aplinka, todėl namuose neturi būti nieko, kas apsunkina, slegia, painioja. Namai turi spinduliuoti jaukumą, paprastumą ir ramybę.

*Minimalizmas svarbus tuo, kad padeda skiepyti sveiką gyvenimo suvokimą ir vaikams. Tėvai, kurie vadovaujasi dvasinėmis vertybėmis ir neišaukština daiktų vaidmens gyvenime – rodo deramą pavyzdį ir ugdo teisingą vaikų pasaulėžiūrą.

*Kalbant apie teisingą pasaulėžiūrą, derėtų prisiminti, kad daiktai, kuriais mes naudojamės, yra tampriai susiję su ekologija, pramonės atliekomis ir šiukšlėmis, gamtos resursais ir pagarba žmonių darbui.. Todėl minimalizmas – tai būdas ne tik žmonėms atgauti sveiką nuovoką ir dvasingumą, bet ir tausoti gamtą bei išsaugoti planetą.

*Kad išsaugotume sveiką pasaulėžiūrą, turime nuolat peržvelgti savo gyvenimą – kad įprastume gyventi, atsižvelgdami į būtinuosius, o ne į primetamus dirbtinus poreikius. Kad nevertintume daiktų aukščiau už žmogų. Kad neapaugtume nereikalingu vidiniu ir išoriniu balastu, trukdančiu laisvai ir kūrybingai gyventi.

*Nereikalingas – toks, kuris negali suteikti teigiamo rezultato, o todėl beprasmiškas.. Pakankamas, optimalus – toks, kuris suteikia gyvenimo pilnatvę. Mes būsime laimingi tuomet, kai nematuosime savo laimės vien išoriniais daiktais, įspūdžiais ir emocijomis 🙂 ..

Parengė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Dosnumas

Duoti šiek tiek daugiau, nei prašo – tame, turbūt, gerumo paslaptis.

Jau daugelį metų mes perkame vaisius ir daržoves vietiniame turgelyje. Tvirto sudėjimo pietietis pardavėjas jau pažįsta visus mūsų šeimos narius ir visada džiaugsmingai sveikinasi, net jei aš nieko nepirkdama skubiai pralekiu pro šalį.

Ir kas visada mane stebina mūsų pardavėjo elgesyje – tai jo nuoširdus dosnumas.

Ką bepirktume, net jei tik penkis obuolius ir porą pomidorų – gerasis pardavėjas būtinai įdeda į paketą priedo saują riešutų, didelę citriną arba ryšulėlį krapų.

O kai iš tolimųjų kraštų atveža kažką egzotiško, pavyzdžiui, džiovintą mangą arba dygliuotąjį ličį – vaisių pardavėjas siūlo paragauti naujovę, o kartais ir įdeda su savimi kaip priedą.

Aš jau seniai susidomėjusi stebiu tokį dosnumą, bet būtent šiandien supratau, kad kiekvienam žmogui visada smagu gauti truputį daugiau, nei jis prašo.

Ir juk taip paprasta:

ne formaliai pasisveikinti, o padovanoti šypseną ir atidžiai pažvelgti į akis;

nesislėpti už frazės “Kaip reikalai?“, o iš tikrųjų pasidomėti, kaip žmogus jaučiasi ir kaip jam sekasi;

ne tiesiog sudėti dovaną į maišelį, o supakuoti į gražų popierių ir pridėti atviruką su šiltais palinkėjimais.

Duoti daugiau, nei iš tavęs tikimasi – reiškia pasinaudoti galimybe padauginti gerumą ir džiaugsmą šioje planetoje 🙂 .

Pagal Annos Čiulanovos miniatiūrą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Praregėjimai (71)

Šiuolaikinių žmonių pasaulėžiūra sujaukta, nes išoriniai materialiniai pasiekimai yra tapatinami su gyvenimo gerove ir pilnatve. Tačiau žodis “sėkmingumas“ – toli gražu ne žodžio “gerovė“ sinonimas.

Žmogaus vidinė pilnatvė – tai harmoninga dvasinė ir psichinė būsena, kuri įtakoja ir žmogaus veiksmus, ir jo santykį su išoriniu pasauliu. Toks žmogus bet kokiose gyvenimo aplinkybėse yra nuoširdus, kūrybingas ir geranoriškas. Vidinė pilnatvė, o ne išorinės sąlygos yra jo gerovės šaltinis, todėl jis harmonizuoja bet kokią situaciją.

Tuo tarpu orientuoti tik į išorinius daiktus ar pasiekimus žmonės dažnai net gyvendami turtingiausiuose namuose, skendėdami prabangoje ir užimdami aukščiausias pareigas, jaučia vidinę tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą.  Ir tos vidinės tuštumos pojūčio neįmanoma užpildyti jokiais daiktais ar vien išoriniais pasiekimais ir įspūdžiais..

************

Kai žmonija neturi dvasinių vertybių ir bendrų vienijančių tikslų visų gerovei, ji praranda orientyrus ir pradeda degraduoti. Tuomet gyvenimas primena absurdo teatrą, kai viskas sujaukiama ir “normalia“ skelbiama bet kokia beprotybė. Tai supriešina, atbukina ir suskaldo visuomenę.

Kad žmonija vystytųsi, reikalinga gili, kilni prasmė visko, kas vyksta žmonių gyvenime. Tokioje visuomenėje bet kuri veikla motyvuoja, nes nukreipta į bendrą gerovę, kurią visi žmonės mato ir jaučia. Tai įkvepia, skatina kūrybingumą ir suvienija visuomenę.

************

Permainų, dvasinių vertybių išgryninimo laikais šeima taip pat yra įtakojama išorinės informacijos – televizijos laidos, filmai, žurnalai ir knygos nuolat rodo ir aprašo priešiškumo, konfliktų, nepagarbos žmonėms siužetus. Tai stebint susidaro įspūdis, kad intrigos, manipuliacijos, barniai, pavydas, palaidumas – “normali“ nūdienos šeimų kasdienybė.

Natūralu, kad dėl to dauguma žmonių nežino, kas yra meilė ir kaip sukurti tvirtus ilgalaikius tarpusavio santykius. Juk aplink visi tvirtina, kad meilė – tai kančia, kad ji tetrunka trejus metus, kad ji praeina, kad tai tik trumpalaikė aistra, o galiausiai – kad meilės, ko gero, ir visai nėra..

Tačiau žmonės negali gyventi be meilės.. Todėl visas šis informacinis triukšmas išvargina, sukelia abejones ir tiesiog.. atsibosta.

Žmonės pradeda ilgėtis tyros meilės, nuoširdumo, tikrumo. Ir kuria šeimas, kur besąlygiška dviejų žmonių meilė kuria šviesos ir harmonijos erdvę, kurioje gimsta ir auga Naujosios epochos vaikai. Ir tokių šeimų dėka keičiasi ir visuomenė. Nes tam atėjo laikas.

*************

Kad melas atrodytų kuo tikresnis, jis turi būti panašus į tiesą. Pakanka vieną “raktinį“ žodį, kuris sukelia emocijas ar šiltas asociacijas, apipinti žodžiais, kurie keičia ar sumenkina prasmę, ir – mūsų pasaulėžiūra, o kartu ir gyvenimo vertybės, ir elgesys – pakrinka.

Taip meilė sutapatinama su kūno aistra, laimė – su pinigų kiekiu, džiaugsmas – su išoriniais įspūdžiais, laisvė – su palaidumu, grožis – su įvaizdžiu, ir t.t.

Tai liečia ir patriotizmą, kuris siejamas išskirtinai su priešais, karais ir.. sporto sirgaliais. O iš tiesų tai labai plati, bendražmogiška sąvoka: meilė Žemei-maitintojai, pagarba žmonijai ir visai gyvybei, ir mūsų protėvių išsaugotų amžinųjų dvasinių vertybių tęstinumas ir puoselėjimas.

Tiesa mus išlaisvina, tiesa keičia mūsų gyvenimą. Tereikia išmokti “išlukštenti“ ją iš melo pinklių.

************

Kiekvienas žmogus – Kūrėjas! Ir būtent kūryba suteikia galimybę kiekvienam skleisti savo vidinę šviesą ir meilę, pripildyti pasaulį grožiu ir harmonija.

Visi jie Kūrėjai: močiutė, mezganti minkštas spalvotas kojines; moteris, auginanti nuostabias gėles sode; vaikinas, kuriantis gražią muziką; mergina, siuvanti puikius drabužius; paauglys, rašantis jautrias eiles; vyras, statantis jaukius namus; vaikas, piešiantis drugelius, medžius ir žmogeliukus..

Juk iš tiesų labai svarbu viskas, ką mes darome iš širdies, su meile.. Tai kuria vienybės, šviesos ir harmonijos erdvę mums visiems 🙂 ..

************

Parengė ruvi.lt

 

Trumpos įžvalgos

*Sąžinė duota žmogui tam, kad jis galėtų pažinti save.

*Tai, kas perpildo pinigines ir skrandžius, pražudo sielas.

*Laisvė – ne tai, ką mums gali kažkas suteikti. Laisvė – tai, ko iš mūsų negalima atimti.

*Kai sąžiningas žmogus supranta, kad suklydo, jis arba nekartoja savo klaidos, arba tampa nesąžiningu žmogumi.

*Pasaulyje nėra idealių žmonių, bet yra dvasingi ir padorūs žmonės.

*Kiek daug mes prarandame dėl savo baimės prarasti!

*Doras žmogus visada silpnųjų pusėje.

*Kvaila kaulyti meilės iš surišto žmogaus..

*Pasitikėjimas – tarsi popieriaus lapas: kartą sulamdytas, jis jau niekada nebus idealus, kaip jį belygintume.

*Jei žmogus neturi ryšio su savo siela, tuomet jis abejoja viskuo, išskyrus tai, ką jis gali pačiupinėti savo rankomis.

*Permainų esmė – susitelkti į naujo kūrimą, o ne į kovą su tuo, kas atgyveno.

*Netaisykime to, ko atėjo laikas atsikratyti.

*Godumas žemiškiems turtams paverčia žmogaus dvasią elgeta.

*Visos negatyvios mintys ir emocijos uždaro žmogų į begalinės kančios kalėjimą.

*Iš aklavietės yra vienintelė išeitis – apsisukti ir eiti į kitą pusę.

*Tai, į ką galime žiūrėti ramiai – jau nebevaldo mūsų.

*Meilės priešingybė – ne abejingumas, ir net ne neapykanta, o banalus melas.

*Pasaulį galima pagerinti ir kategorišku nedalyvavimu tame, kas yra niekšinga.

*Viskas, kas yra geriausia, kas žmones vienija, sutelkia ir įkvepia – yra įgyvendinama laisvai ir geranoriškai.

*Dvasingumas turi prasmę tik tuomet, kai tampa mūsų kasdienybe.

*Jaukūs namai – tai artimi žmonės, o ne sienos, jaukumą namuose kuria žmonės.

*Artimumas – tai kuomet tu tiksliai žinai, kad esi visada laukiamas!

*Artimas žmogus svarbesnis už principus ir nuoskaudas.

*Tėvai negali  išmokyti savo vaikų to, ko patys nemoka.

*Ne vaikas turi suprasti tėvus, o tėvai – vaiką. Nes tėvai jau buvo vaikais, o vaikas dar nebuvo suaugusiu.

*Sako, laimės neįmanoma nei pamatuoti, nei pasverti, bet.. akušeriams tai pavyksta 🙂 !

*Tyra ir besąlygiška meilė ten, kur myli ir nieko nelaukia mainais.

*Balta gėlė visada išlieka balta – ir dieną, ir naktį. Taip ir mylintis žmogus: myli, nežiūrint į nieką..

*Bet kokią, net pačią niūriausią dieną, gali praskaidrinti gero žmogaus širdies šiluma 🙂 ..

Saulėtos nuotaikos ir geros savaitės mums visiems 🙂 !