Šiuolaikinių žmonių pasaulėžiūra sujaukta, nes išoriniai materialiniai pasiekimai yra tapatinami su gyvenimo gerove ir pilnatve. Tačiau žodis “sėkmingumas“ – toli gražu ne žodžio “gerovė“ sinonimas.
Žmogaus vidinė pilnatvė – tai harmoninga dvasinė ir psichinė būsena, kuri įtakoja ir žmogaus veiksmus, ir jo santykį su išoriniu pasauliu. Toks žmogus bet kokiose gyvenimo aplinkybėse yra nuoširdus, kūrybingas ir geranoriškas. Vidinė pilnatvė, o ne išorinės sąlygos yra jo gerovės šaltinis, todėl jis harmonizuoja bet kokią situaciją.
Tuo tarpu orientuoti tik į išorinius daiktus ar pasiekimus žmonės dažnai net gyvendami turtingiausiuose namuose, skendėdami prabangoje ir užimdami aukščiausias pareigas, jaučia vidinę tuštumą, liūdesį ir beprasmiškumą. Ir tos vidinės tuštumos pojūčio neįmanoma užpildyti jokiais daiktais ar vien išoriniais pasiekimais ir įspūdžiais..
************
Kai žmonija neturi dvasinių vertybių ir bendrų vienijančių tikslų visų gerovei, ji praranda orientyrus ir pradeda degraduoti. Tuomet gyvenimas primena absurdo teatrą, kai viskas sujaukiama ir “normalia“ skelbiama bet kokia beprotybė. Tai supriešina, atbukina ir suskaldo visuomenę.
Kad žmonija vystytųsi, reikalinga gili, kilni prasmė visko, kas vyksta žmonių gyvenime. Tokioje visuomenėje bet kuri veikla motyvuoja, nes nukreipta į bendrą gerovę, kurią visi žmonės mato ir jaučia. Tai įkvepia, skatina kūrybingumą ir suvienija visuomenę.
************
Permainų, dvasinių vertybių išgryninimo laikais šeima taip pat yra įtakojama išorinės informacijos – televizijos laidos, filmai, žurnalai ir knygos nuolat rodo ir aprašo priešiškumo, konfliktų, nepagarbos žmonėms siužetus. Tai stebint susidaro įspūdis, kad intrigos, manipuliacijos, barniai, pavydas, palaidumas – “normali“ nūdienos šeimų kasdienybė.
Natūralu, kad dėl to dauguma žmonių nežino, kas yra meilė ir kaip sukurti tvirtus ilgalaikius tarpusavio santykius. Juk aplink visi tvirtina, kad meilė – tai kančia, kad ji tetrunka trejus metus, kad ji praeina, kad tai tik trumpalaikė aistra, o galiausiai – kad meilės, ko gero, ir visai nėra..
Tačiau žmonės negali gyventi be meilės.. Todėl visas šis informacinis triukšmas išvargina, sukelia abejones ir tiesiog.. atsibosta.
Žmonės pradeda ilgėtis tyros meilės, nuoširdumo, tikrumo. Ir kuria šeimas, kur besąlygiška dviejų žmonių meilė kuria šviesos ir harmonijos erdvę, kurioje gimsta ir auga Naujosios epochos vaikai. Ir tokių šeimų dėka keičiasi ir visuomenė. Nes tam atėjo laikas.
*************
Kad melas atrodytų kuo tikresnis, jis turi būti panašus į tiesą. Pakanka vieną “raktinį“ žodį, kuris sukelia emocijas ar šiltas asociacijas, apipinti žodžiais, kurie keičia ar sumenkina prasmę, ir – mūsų pasaulėžiūra, o kartu ir gyvenimo vertybės, ir elgesys – pakrinka.
Taip meilė sutapatinama su kūno aistra, laimė – su pinigų kiekiu, džiaugsmas – su išoriniais įspūdžiais, laisvė – su palaidumu, grožis – su įvaizdžiu, ir t.t.
Tai liečia ir patriotizmą, kuris siejamas išskirtinai su priešais, karais ir.. sporto sirgaliais. O iš tiesų tai labai plati, bendražmogiška sąvoka: meilė Žemei-maitintojai, pagarba žmonijai ir visai gyvybei, ir mūsų protėvių išsaugotų amžinųjų dvasinių vertybių tęstinumas ir puoselėjimas.
Tiesa mus išlaisvina, tiesa keičia mūsų gyvenimą. Tereikia išmokti “išlukštenti“ ją iš melo pinklių.
************
Kiekvienas žmogus – Kūrėjas! Ir būtent kūryba suteikia galimybę kiekvienam skleisti savo vidinę šviesą ir meilę, pripildyti pasaulį grožiu ir harmonija.
Visi jie Kūrėjai: močiutė, mezganti minkštas spalvotas kojines; moteris, auginanti nuostabias gėles sode; vaikinas, kuriantis gražią muziką; mergina, siuvanti puikius drabužius; paauglys, rašantis jautrias eiles; vyras, statantis jaukius namus; vaikas, piešiantis drugelius, medžius ir žmogeliukus..
Juk iš tiesų labai svarbu viskas, ką mes darome iš širdies, su meile.. Tai kuria vienybės, šviesos ir harmonijos erdvę mums visiems 🙂 ..
************
Parengė ruvi.lt