Kurkime harmoniją..

Harmonija mūsų gyvenime – tai kiekvienos dienos praktika, mielieji…

Praktika, o ne teorija…

Nepakanka apie harmoniją kalbėti ir skaityti, reikia kurti ją savo gyvenime…

Iš pradžių disciplinos lygmenyje – kai stebi ir valdai savo naują elgesį, mintis ir besikeičiantį savo gyvenimo būdą… O vėliau tai jau tampa gyvenimo būdu…

Keista, kad dauguma galvoja, jog neįmanoma šito išmokti, tačiau tuo pačiu kažkur labai gerai išmoko visko, kas palaipsniui griauna jų gyvenimą, santykius, artimus ryšius…

Juk tai nėra įgimta – pilti purvus ant artimųjų galvų, laužte laužtis į uždarytas duris, agresyviai reikalauti meilės…

O čia – nuostabios, įkvepiančios, kuriančios meilę, draugystę ir laimę naujos sąlygos, bet – sunku…

Ar tiesiog sunku pradėti?

Pradėkite!

Tikrai verta…

Ir tai milijonus kartų geriau, nei įklimpus negatyvume isteriškai tvirtinti, kad laimingų žmonių nebūna…

Galima ir tuo tikėti – niekas nedraudžia…

O galima gyventi visiškai kitaip..

Pasiklausus savo širdies – kaip…

Pagal Lilios Grad tekstą, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio mums visiems 🙂 !

Ypatinga misija

Empatai tokie ypatingi – tyros širdies, atsakingi, sąžiningi.. Jų išskirtinės savybės – būties vienybės pojūtis, jautrumas neteisybei ir kitų kančiai.

Ir kol pasaulyje yra bėdos ir nelaimės, kol kenčia žmonės ir gyvūnai, kol niokojama Žemė – empatai taip pat išgyvena vidinės būsenos svyravimus, liūdesį ir.. nenumaldomą troškimą padaryti šį pasaulį geresniu: padėti, išgelbėti, įkvėpti, skleisti gėrį ir harmoniją.

Jie visa savo esybe suvokia, kad be visuotinės laimės būti laimingi jie tiesiog negali. Bet ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio dėl savo jautrumo jie taip pat negali.. Jų jautrumas kitų bėdai gali būti stiprus ir net sekinantis, ir neretai dėl jiems dar nežinomos priežasties – kažkur pasaulyje bėda ar nelaimė, o empatus dėl to jau pradeda kankinti vidinis nerimas.

Melo, išnaudojimo, savanaudiškumo, prievartos, veidmainystės, godumo, agresijos, pažeminimo, socialinio neteisingumo sąlygos empatams yra tikras pragaras. Net nukeliavę į tolimiausius, negyvenamus planetos kampelius jie neatgauna vidinės ramybės. Tačiau bent trumpam jie jaučia poreikį vienatvei, kad atgautų vidinę pusiausvyrą.

Kur jie bebūtų, visa savo esybe jie jaučia tai, kas vyksta pasaulyje. Todėl neleidžia sau ilgų atsiribojimų, nes prigimtis juos veste veda ten, kur reikalinga pagalba ir palaikymas – tokia jų misija Žemėje.

Jie tylūs taikdariai, patikimi pagalbininkai, ištikimi draugai, mylintys tėvai ir sutuoktiniai. Empatai nuoširdžiai džiaugiasi kitų laime, o savo didingą tikslą – visuotinę laimę – įgyvendina po žingsnelį savo artimiausioje aplinkoje. Šalia jų žmonės visada pasijunta saugiai ir jaukiai, visus įkvepia empatų nuoširdumas ir geranoriškumas.

Ir nors tai nelengva misija, ir kartais (ypač egoistams) atrodo neįvykdoma, tačiau tik skleisdami gėrį, tik harmonizuodami šį pasaulį empatai jaučia vidinę pilnatvę, tik tai suteikia prasmę jų gyvenimui.

Tokių neabejingų, nuoširdžių žmonių galima sutikti visur, net ten, kur sutikti nesitikime, bet visų jų išskirtiniai bruožai – atsakomybė, geranoriškumas ir nuoširdus pasiryžimas padėti, geriausiai išspręsti bet kokią situaciją.

Ir kokia laimė, kad tokių žmonių vis daugiau ir daugiau! Kartais jie net patys nesuvokia, kad jie ir yra tie tylūs taikdariai ir geradariai, nes jie visada kuklūs.. Juk daryti gerus darbus visų gerovei jiems taip pat natūralu, kaip ir kvėpuoti, jie to tiesiog nesureikšmina.

Ir žinote, ko gero, pats Kūrėjas atsiuntė empatus į Žemę su ypatinga misija tam, kad visi aplinkui ne tik prisimintų, bet ir pamatytų tikrąją dvasingumo ir žmoniškumo išraišką mūsų kasdieniniame gyvenime.

Kad žmonės pamatytų jų gerus darbus ir įsitikintų: gerumas išsklaido blogį, gerumas mus suvienija geriems darbams visų labui.

Ir kad būtų šie nuostabūs žmonės evoliucijos šaukliais, kad įkvėptų kitus ir padėtų kiekviename sutiktame žmoguje įžiebti jo paties vidinę šviesą 🙂 .

Universalus Paprastumo dėsnis

Išgyvenate sudėtingą ir sunkų periodą? Jums reikia jį įveikti, reikia priimti sprendimus ir išnaudoti visas pastangas, bet jėgų kasdien vis mažiau ir mažiau?

Tuomet reikia pritaikyti Paprastumo Principą: jis leidžia sumažinti pastangas, atrasti teisingus sprendimo būdus ir suteikia galimybę išnaudoti minimumą energijos maksimaliam rezultatui.

Kuo paprasčiau – tuo lengviau. Kuo paprasčiau – tuo geriau. Tai universalus Paprastumo dėsnis, amžinas pasaulio harmonijos dėsnis.

Sunkiu metu universalus Paprastumo dėsnis – tikras išsigelbėjimas. Jis labai paprastas: reikia viską supaprastinti.

Mes ir patys tokiu periodu intuityviai siekiame paprastumo. Sunkūs dvasiniai pergyvenimai arba kankinančios abejonės palengvinamos paprastais sprendimais ir veiksmais.

Nėra prasmės veltis į įmantrius mokslinius išvedžiojimus ar klausytis sudėtingų metafizinių patarimų – padeda paprastas ir aiškus pokalbis, suprantamas ir pritaikomas patarimas ir paprasčiausias palaikymas.

*Stenkitės skaityti tai, kas paprasta ir aišku. Nuo Šopenhauerio ar Kjerkegoro tikrai nebus lengviau, o štai vaikiška knygelė apie Trolį Mumį arba tikra istorija iš gyvenimo nuramins ir paguos. Pats paprasčiausias pavyzdys iš gyvenimo ar nesudėtingas alegorinis pasakojimas padės geriau suprasti sudėtingą situaciją.

*Žiūrėkite mėgiamus paprastus filmus: kol kas nėra jėgų gilintis į sudėtingus scenarijus ir paslėptas prasmes su potekstėmis. Kupinas aliuzijų ir metaforų ar aštraus siužeto filmas neišsklaidys kankinančių apmąstymų, o naivi komedija – padės.

*Negaiškite dabar laiko, jėgų ir pinigų įmantriems valgiams ir sudėtingų patiekalų gamybai. Dėl streso ir prislėgtos būsenos skonio niuansų jūs vis vien nepajusite. Maistas sunkiu metu turi būti paprastas ir lengvai įsisavinamas – skonio pojūtis dabar prigesęs, todėl nesinori jokių kulinarinių įmantrybių. O paprasta košė ar naminė duona tikrai suteiks jėgų ir energijos.

*Ir kai tik pastebite, kad vėl užstrigote ilgame vidiniame monologe ir prieštaringuose filosofiniuose apmastymuose – perjunkite dėmesį, prasiblaškykite. Prieikite prie lango, pažvelkite į kiemą, į dangų, į medžius.  Eikite į gamtą, pasivaikščiokite.

Taip paprasti, kasdieniniai dalykai padeda įveikti sudėtingas situacijas. Tiesa – paprasta, todėl kuo paprasčiau – tuo lengviau, kuo paprasčiau – tuo geriau. Taip veikia universalus Paprastumo dėsnis, amžinas harmonijos dėsnis.

Pagal Anos Kirjanovos paskaitą, vertė ruvi.lt

Geros savaitės mums visiems 🙂 !

Mes švenčiame Dienos gimimą!

Vaikų žaidimų aikštelė. Dvi mergaitės supasi ant sūpynių ir šnekučiuojasi.

– Kažkaip senokai nebuvo švenčių, – susimąsčiusi sako viena iš mergaičių. – Gaila!

– O man negaila, – atsako antroji.

– Tu nemėgsti švenčių?!

– Mėgstu! Labai! Pas mane jų daugybė, kiekviena diena – šventė!

– Negali būti!

– Gali. Mes švenčiame Dienos gimimą.

– Tu norėjai pasakyti – Gimimo dieną?

– Gimimo dienas mes taip pat švenčiame, bet retai, tik kartą per metus. O Dienos gimimą – kiekvieną dieną. Mano tėtis šitą šventę sugalvojo.

– O kaip jūs ją švenčiate?

– Labai paprastai! Tėtis žadina mane ir mamą, mes visi skubame į virtuvę, imame puodelius su vandeniu, o tėtis iškilmingai pasako: “Šiandien gimė nuostabi diena! Mums labai su ja pasisekė! Už Naują Dieną!“ Ir mes geriame vandenį, valgome pusryčius ir dainuojame kokią nors dainą.

– O jei diena bus bloga?

– Anksčiau taip ir buvo. Bet kai tik mes pradėjome švęsti šią šventę, beveik visos dienos arba geros, arba labai geros. Labai labai retai kažkas nelabai gero nutinka.

– Kodėl gi tuomet kiti žmonės neturi tokios šventės?

– Tėtis sakė, kad šią šventę turi visi, tik ne visi ją pastebi. Dauguma tiesiog pamiršo šitą šventę. Jei nori, ateik pas mus šeštadienį. Pernakvosi, o ryte kartu su mumis atšvęsi 🙂 !

Pagal G. Berkovič pasakojimą, vertė ruvi.lt

Gražių dienų ir gėlėtos nuotaikos mums visiems 🙂 !