Jei bijai prarasti – tuomet tu tiesiog dar neatradai savęs.
Kai atrasi – nusiraminsi, nes gyvenimas taip jau sutvarkytas, kad mums nepriklauso nieko, ką galima prarasti.
Vagis lenda į kišenę, senatvė savinasi grožį, ligos – žmones, net žvaigždės slepiasi už debesų, o mes esame tokie bejėgiai su visais savo kalėjimais, įstatymais, kremais, mikstūromis ir teleskopais.
Būna ir taip, kad turtai sugrįžta, žmonės vėl atveria akis, o dangus giedrėja, bet teisė į nuosavybę yra iliuzinė.
Gyvenimas yra paprastas ir nuostabus – jis nedalina jokių prievolių ir neturi skolų.
Bet tu čia ne tuščiomis rankomis, jose gyvas nešulys – Meilė.
Ji, kaip vaikystėje pririštos pirštinės, niekada nepasimeta, nepraeina, neišsenka, net jei visos pranašystės pasibaigs, ir kalbos nutils, ir žinios išblės.
Pagal B. Grebenščikovo tekstą, vertė ruvi.lt
Gero savaitgalio mums visiems 🙂 !
ruvi 