Paprasti gyvenimo stebuklai

Susitikome su draugu kavinėje. Užsisakėme kavos ir pradėjome kalbėtis.

– Ir kuo tu dabar užsiimi? – paklausiau jo.

– Praktikuoju stebuklus gyvenime.. – rimtai atsakė jis.

– Tai kažkoks slaptas poveikis ar burtai? – nustebęs paklausiau.

– Na, ne visai taip. Bet galiu pateikti tau pavyzdį iš gyvenimo.

Jis nutilo, patraukė kavos puodelį į šoną ir tęsė toliau:

– Štai, pažiūrėk į dirbančią salėje padavėją. Ji dabar dirba visiškai viena ir sukasi kaip įmanydama: bėga, blaškosi, bandydama įvykdyti klientų užsakymus, kurie pilasi tarsi iš gausybės rago.. Ji pradeda nerimauti, skuba, tampa neatsargi, išsiblaškiusi, ji gali išmesti padėklą iš rankų..

Bet.. Pakanka nors vienam žmogui padavėjai nuoširdžiai nusišypsoti, kai ji pavėluotai atneša valgius ir gėrimus, padėkoti jai ir tiesiog pasakyti: “nieko baisaus“. Viskas. Tą pačią akimirką jos nerimas išsisklaido, ji aprimsta ir jau negalvoja, kad viskas beviltiška ir kad ji nieko nespėja. Ir jos elgesys pasikeičia: ji nustoja blaškytis ir pradeda geranoriškai kalbėtis su klientais ir šypsotis.

Ir štai užeina eilinis kavinės lankytojas, tai kavinės savininkas. Jis užsisako kavos ir sėdasi už staliuko. Jis iš pat ryto prastai nusiteikęs – todėl, kad pramiegojo, kad susipyko su žmona, kad šiandien jo dar laukia daugybė darbų.. Bet padavėja sutinka jį su šypsena, atneša kvapnią kavą, palinki gražios dienos.. Ir jis jau šypsosi, jau svarsto: “na, ne taip jau viskas blogai, o ir kava skani kaip niekad, ir oras puikus, ir koks gražus vaizdas pro langą!..“

Šio žmogaus rytas jau pasikeitė: jo nuotaika pakili, o išeidamas iš kavinės jis linki padavėjai geros dienos ir taip pat šypsosi.. Ir su tokia nuotaika jis eina dirbti, jis pasidalins savo puikia nuotaika su darbuotojais, ir jie lengvai įveiks visus dienos darbus.

Tačiau prie išėjimo jį netyčia šlapia šluota užkabina valytoja, palikdama ant jo šviesių kelnių šlapią dėmę.. Vos ne su ašaromis akyse ji prašo jai atleisti, siūlosi išvalyti kelnes.. Bet jis tiesiog nusišypso ir atsako: “nieko tokio, visko būna..“, ir.. abu nusišypso.

O juk galėjo ją aprėkti, nubausti, gal net iš darbo atleisti. O ši valytoja vos galus su galais suduria – išlaiko ir maitina savo penkerius vaikus.. Bet dabar viskas gerai. Ir visa tai – dėl paprasto vaikinuko, kuris nusišypsojo padavėjai..

Draugas vėl nutilo, baigė gerti kavą ir pakvietė padavėją. Padėkojo jai, nusišypsojo, palinkėjo geros darbo dienos.. O aš pamačiau dėkingumo šilumą padavėjos akyse ir gražią jos šypseną..

Draugas pažiūrėjo į mane ir plačiai šypsodamasis pasakė:

– Štai tokie tie mano stebuklai 🙂 !..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Dovanokime vieni kitiems didžiausią stebuklą – savo širdžių šilumą 🙂 !