Vartotojiškas gyvenimas klastingas ne tik tuo, kad stambios kompanijos kaupia milijonus, girdamos būtus ir nebūtus savo prekių privalumus, bet ir tuo, kad įtakoja gyvenimo būdą, kuriame milijonai žmonių perka daug daugiau, nei jiems iš tiesų reikia ir pinigais stengiasi išsklaidyti savo nepasitenkinimą gyvenimu.
Žmonės perka daiktus tam, kad pakeltų sau nuotaiką, kad neatrodytų prasčiau už kitus, kad parodytų visuomenei savo statusą.., ir dar dėl daugelio psichologinių priežasčių, kurios menkai tesusietos su daiktų būtinybe ar naudingumu.
Idealus vartotojas – nuolat nepatenkintas, turintis daugybę norų ir visada pasirengęs juos tenkinti. Todėl jis prisirišęs prie televizijos, seka reklamos ir mados naujienas, dirba, skolinasi ir noriai moka už pramogas ir komfortą.
O svarbiausia – išlieka miglotas, bet nuolatinis nepasitenkinimas gyvenimu, nes vartotojas pastoviai nori to, ko neturi, ir jam visada atrodo, kad jam kažko trūksta.
O tai jau užburtas ratas, kuriame galima galutinai prarasti sveiką nuovoką..
************
Kaip dažnai mes girdime frazę: “Niekas niekam nieko neprivalo“.. Kokie ciniški žodžiai, prieštaraujantys ne tik logikai, bet ir žmogiškajai prigimčiai.. Juk žmonės – socialios būtybės, todėl mums visiems gyvybiškai reikalingas bendravimas.
Bendraudami mes užmezgame santykius: gimsta sąveika, ryšys, atsakomybė už savo veiksmus, atsakomybė prieš kitus žmones – o tai ir yra įsipareigojimas. Ne prievarta ar prievolė, o tiesiog sąžinės reikalas.
Patys žodžiai – bendravimas, santykiai – reiškia bendrą veiksmą, susivienijimą, sąveiką, ryšį, vienybę. Bendraudami mes darome įtaką vieni kitiems, todėl suprantame tai ar ne – bet esame atsakingi už tai, kaip mes bendraujame.
O posakį apie tai, kad niekas niekam nieko neprivalo, sugalvojo žmonės, neturintys atsakomybės jausmo ir nenorintys imtis įsipareigojimų. Galbūt, be atsakomybės tikrai paprasčiau: vietoje draugo – virtualios pažintys ir psichologas, o vietoje meilės ir artimumo – televizija, pramogos ir internetas.
Juk atsakomybei reikia brandumo ir sąmoningumo. Reikia mylėti žmones. Ir suvokti, kad visi mes esame viena, kad esame susieti nematomais vienybės saitais, už kuriuos visi esame atsakingi.
************
Pagalba žmonėms – tai mūsų žmogiškumo išraiška, tačiau kartais žmonės nežino – kaip ir kam padėti. Bet gyvename, deja, dar neidealiame pasaulyje, todėl pagalbos reikia labai daug kam.
Žinoma, galima teigti, kad “visiems nepadėsi“, kad sistema ir toliau sudaro sąlygas kančiai ir ligoms, todėl tai bus tik kova su nesibaigiančiomis pasekmėmis. Bet jei taip galvosime – tapsime nebyliais blogio šalininkais.
Kiekvienas geras darbas, palaikymas ir pagalba žmonėms didina gėrį Žemėje. Padėkime kuo galime: geru žodžiu, rūpesčiu, buvimu šalia, paguoda.. Aplankykime sergantį kaimyną, nupirkime skurstančiai močiutei maisto, atiduokime gerus,bet nereikalingus daiktus tiems, kam jų tikrai reikia.
Kartais tokia besąlygiška pagalba keičia žmonių likimus ar net gelbėja gyvybes: žmonės atsigauna, sustiprėja, atgimsta pasitikėjimas ir vienybės pojūtis. Ir štai taip – iš širdies į širdį dalinamas gėris auga ir stiprėja, o blogis – traukiasi ir mažėja..
Kiekvienas mūsų darbas, poelgis, žodis – tarsi pasodinta sėkla. Ką sodinsime – tas ir užaugs..
************
Parengė ruvi.lt
ruvi 