Artimumas – tai detalės, kurias jūs žinote apie žmogų. Jūs galite pamilti žmogų, kurį menkai tepažįstate. Bet artimu jis taps tik po to, kai jūs sužinosite jo istoriją, jo gyvenimo smulkmenas.
Marškinėliai, su kuriais jis su tėčiu žaidė futbolą, yra tokios pat spalvos, kaip šis lovos užtiesalas. O čia jis nukrito ant stiklo šukių kieme, kai vijosi savo šunį. Šią dainą jis dainavo su savo draugais paauglystėje. Ryžius jis mėgsta persūdytus. O kai skaito – timpčioja savo ausį.
Artimumas – tai kartu praleistas laikas. Jūs negalite sužinoti visų šių detalių iš pirmo karto. Jūs neišsiklausinėsite visų smulkmenų per du susitikimus. Žmogus – tarsi dėlionė. Ji susirenka ne iš to, ką mes matome dabar ir ką žmogus pasakoja apie save. Ta dėlionė susirenka iš detalių ir ankstesnių istorijų smulkmenų.
Artimumas – tai visada realybė. Jūs nepamatysite, kaip jis judina lūpas, jei skaitysite tik jo elektroninius laiškus. Jūs nepamatysite, su kokiu apetitu jis valgo, kai yra išalkęs. Kaip jis juokingai kalbasi su savo katinu. Kaip gestikuliuoja, kai jam kažkas nepatinka. Jo kvapas, jo intonacijos, jo elgesys.
Artimumas – tai nebūtinai viskas, kas jums patinka žmoguje. Todėl artimumas – tai sąžiningumas. Taip, žiūrėkite, jis toks, jis turi trūkumų.
Artimumas – tai visada du.
Artimumas – tai ne “galbūt, kada nors..“, o – nuolat.
Artimumas – tai ne tai, ką pasakys kiti. Tai yra tai, ką jūs pasakysite vienas kitam.
Artimumas – tai… kartais ne visam gyvenimui. Bet tai yra tai, kas padaro šį gyvenimą tikru. Ir, žinoma, mes patys sprendžiame – su kuo suartėti ir ar suartėti.
Ir esmė tame, kad mūsų siekyje kuo greičiau viską suspėti mes neprarastume galimybės suartėti su tais žmonėmis, su kuriais tikrai to norime.
Dauguma skaito, kad artimumas – tai ir yra meilė. Bet, ko gero, ne visada. Meilė gali būti vienpusė, ją galima lengvai supainioti su aistra ar įvairiais kompleksais ir neurozėmis.
Man labiau patinka žodis “artimumas“. Juk jį jaučiame visa savo esybe, tiesa? Ištari jį, ir žmogus tarsi per tave kiaurai praeina. Todėl, kad artimumas – visada du, visada tavyje. Ir jo neįmanoma su kuo nors supainioti.
Pagal T. Šoli tekstą, vertė ruvi.lt
Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !