Mažasis burtininkas

Ką tik nukreiptas darbuotis į Žemę jaunasis Angelas sėdėjo ant medžio šakos ir klausėsi nedidelio vaikų būrelio pokalbio.

– Vakar tėtis padovanojo man kaspiną, tik pažiūrėkite, koks jis gražus! Mama sakė, kad gauti dovanas žmogui yra didelis džiaugsmas, – pasakė viena mergaitė, kedendama plaukų galiukus.

Vaikai susidomėję pažiūrėjo į jos kaspiną.

– O aš… turiu… pieštukus. Spalvotus. Man juos taip pat neseniai nupirko. Reiškia, ir aš galiu džiaugtis? – paklausė kita mergaitė.

Vienas iš berniukų kiek pagalvojo ir pasakė:

– O man dviratį nupirko, tik aš dar nemoku juo važiuoti. Juk tai irgi dovana, tiesa?

– Mano mama sakė, kad dovana yra tada, kai tu gauni dovaną ir džiaugiesi, – pasakė mergaitė su kaspinu.

– O jei tau dovanų nedovanoja, reiškia, tu neturi džiaugsmo? – paklausė berniukas, žvilgčiodamas į kitą berniuką, kuris statė iš smėlio pilį.

– Reiškia, ne, – pamokančiai atsakė mergaitė su kaspinu, – reiškia, niekas tavęs nemyli, jei nieko tau nedovanoja.

Ir dabar visi sužiuro į berniuką, kuris statė pilį – vaikai žinojo, kad jis gyvena su močiute ir dovanas retai gauna, galima sakyti, kad beveik visai negauna.

Ir jiems pagailo savo draugo.

Tačiau berniukas, nujausdamas, kad jo tuoj pradės gailėtis, smagiai pašoko ir pasakė:

– O aš taip pat turiu džiaugsmo! Vakar miškas padovanojo man grybų pintinę, įsivaizduojate? Pilnutėlę pintinę grybų.

Vaikai susidomėję pažiūrėjo į berniuką.

– Tai nesiskaito, juk tu pats juos surinkai. Reikia, kad kažkas kitas padovanotų, – pareiškė mergaitė su kaspinu.

Berniukas minutėlei susimąstė, o paskui išpyškino:

– O vakar lijo, ar prisimenate? Jūs visi namo išsibėgiojote, o aš pavėsinėje sėdėjau, močiutės iš parduotuvės laukiau. Tai va, lietus vakar man didžiulę vaivorykštę padovanojo! Tokią gražią, įvairiaspalvę. Ir džiaugsmo – iki pat dangaus!

Vaikai vėl su nuostaba sužiuro į berniuką.

– Ir dar po lietaus balose žuvytės sidabrinės plaukiojo… Tikrai, aš pats mačiau. Ir visa tai lietus padovanojo, – pridūrė berniukas.

Vaikai susižavėję klausėsi jo pasakojimo..

O Angelas išsiėmė savo ataskaitų knygelę ir užrašė: “Pirmoji darbo diena. Sutikau mažąjį burtininką.“

Paskui minutėlei susimąstė ir pridūrė: “O mane tikino, kad jų nėra..“

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Saulėtos pavasarinės nuotaikos visiems 🙂 !