Pavasaris prasideda nuo mūsų

Žiemą mes tyrinėjome savo ribas.

Pažinome šilumos ir šalčio taškus, žodžius, nuo kurių užlieja šiluma arba sušąla pirštai.

Kiek miego valandų mums dar prireiks, kad pabustume atsinaujinę ir išsivalę nuo viso blogio?

Kiek sniego dar turi iškristi, kad taptų aišku, jog stebuklai – visada mumyse, ir jie nesutveriami išorinėmis aplinkybėmis, o tik tėra jų atgarsis?

Kiek dar kartų mes neatlaikysime, nupulsime, griūsime visu svoriu žemyn, kol atrasime pusiausvyros ir atramos taškus savyje?

Kiek dar teks pasakoti pasakų, kad taptų aišku, jog geriausios istorijos vyksta čia ir dabar, ir būtinai su mumis, net jei mes to neįtariame..

Kiek dar kartų reikės įjungti ir išjungti šviesą, kad suprastume, jog mūsų vidinė šviesa dirba pagal tą patį principą – vienintele pastanga mes paleidžiame realizacijos impulsą, o toliau jau galime dėl to nesirūpinti..

Keliuose veidrodžių fragmentuose dar turime atsispindėti, kol pamatysime savo atspindį artimųjų akyse?

Ir kiek dar kartų tamsa turi mus numušti, išblaškyti, sukelti giluminę baimę, kol mes pajusime pasitikėjimą savimi, vidinę stiprybę ir gebėjimą šviesti?

Pavasaris prasideda nuo mūsų 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Gražaus savaitgalio visiems 🙂 !