Vieną dieną mes išjungsime smartfonus ir išeisime į pasaulį.
Ten bus pavasaris, skaisčiai švies saulė, ir mes pagaliau atsuksime veidus saulei ir vėjui, o ne kompiuterio ekranui. Ir visu savo kūnu pajusime malonią saulės šilumą ir gaivų vėjo dvelksmą.
Vieną dieną mums nusibos bendrauti Feisbuke, ir mes nuvažiuosime su draugais prie jūros. Viskas bus tikra: sidabrinės žuvelės, grakščios žuvėdros ir pilys iš smėlio. Jūros bangos plaus mūsų pėdas, mes eisime pajūriu, žvelgsime į jūrą, dangų, smėlį, o paskui maudysimės ir džiaugsimės pamirštų pojūčių lavina.
Vieną dieną mes pašalinsime visas fotografijas iš Instagramo ir nė karto dėl to nepasigailėsime. Maistas bus toks skanus, kad niekas nespės jo nufotografuoti.. Mes vaikščiosime po pajūrio turgelį ir vaišinsimės uogomis, ūkininkų pagamintu sūriu, kvėpsime paprikos ir kardamono kvapą.. Ir mums nė karto neateis mintis į galvą įjungti kamerą, nė karto. Todėl kad.. kam?
Vieną dieną dirbtina serialų realybė pasirodys mums pernelyg ankšta ir tvanki. Aštuoniolikto sezono viduryje mes nutrauksime serialo peržiūrą, todėl, kad pajusime norą tiesiog gyventi. Žiūrėti, kaip žiemą plaukia ledas upe, lesinti balandžius, gaudyti snaiges ir džiaugtis gyvenimu. O paskui sugrįžti į šiltus jaukius namus ir gerti kvapnią žolelių arbatą..
Vieną dieną mes nustosime sekti mada ir staiga atrasime savąjį stilių. Numosime ranka į diktuojamus šablonus, derinsime nesuderinamus dalykus ir eksperimentuosime su spalvomis. Atrasime paprastumą, atrasime save tame paprastume. Nešiosime tokius rūbus, su kuriais jausimės savimi – ir tai bus gražu, iš tikrųjų labai gražu!
Vieną dieną mes ištrauksime iš ausų ausines ir įsiklausysime į savo širdį. Ir staiga išaiškės, kad muzika skamba visur – pernykščių lapų šiugždesyje, lietaus lašų barbenime, tyliuose medžių pokalbiuose ir net debesų tyloje. Ir šioje muzikoje nėra nei vienos netikros natos, nei vienos!
Vieną dieną mums nusibos skaityti kvailokus tvitus, ir mes, pagaliau, paimsime knygas iš lentynų. Ir nuo jų dulkėto aromato širdyje pabus keistas jausmas, kurį taip sunku įvardinti.. Visos pamirštos vaikiškos svajonės staiga prabus su nauja jėga: kils noras plaukti jūromis, joti prerijomis, ieškoti lobių ir įsimylėti..
Vieną dieną mes liausimės rodyti savo meilę kvailais veidukais-šypsenėlėmis, o tiesiog pažvelgsime vieni kitiems į akis. Ir juose pamatysime visus Visatos žvaigždynus, pačius tyriausius jausmus ir savo atvaizdą. Ir nereikės nieko kalbėti, nes ir taip viskas bus aišku be žodžių.
Mes visi pavargome, todėl netikime, kad taip gali būti. Bet patikėkite – vieną dieną viskas bus būtent taip. Ir mes visi būsime labai laimingi.. Tiesiog patikėkite.
Pagal T. Strelčenko tekstą, vertė ruvi.lt
Visiems gražių artėjančių švenčių 🙂 !
Kūrybingų, įkvepiančių, skatinančių, originalių ir tuo pačiu paprastai suprantamų minčių, dvasingų patirčių – būsenų, pojūčių, naujų pažinčių ir vertingų patarimų linkiu artėjančių švenčių proga.
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Labai AČIŪ, Rūtele, už jūsų širdies šilumą 🙂 ! Ir jums smagių ir jaukių artėjančių švenčių ir laimingų, kūrybingų, įkvepiančių Naujųjų metų 🙂 !
PatinkaPaspaudė "Patinka": 1 person
Ačiū ačiū, Rūta ir Jums, už sveikinimus (koks gražus tas vardas:)))
PatinkaPatinka