Pats svarbiausias stebuklas

Gyveno kartą burtininkas. Jis viską galėjo, bet niekas jo nedžiugino, niekas neteikė laimės: mosteli ranka – didžiulis namas iškyla, mosteli kita – jūra atsiranda arba žydintis sodas..

Pažiūri į visa tai burtininkas ir sako: “Na ir kas?..“

Ir nusprendė jis vieną dieną išeiti į pasaulį pasižvalgyti ir sužinoti, ką žmonės ten apie laimę galvoja. Juk jie neturi tokių galių kaip jis, bet kodėl tada jaučiasi laimingi?

Ėjo jis ėjo ir sutiko žmogų, kuris nešė sunkų maišą.

– Sunku? – paklausė burtininkas.

– Nelengva.. – atsakė žmogus.

– O nori, aš tau palengvinsiu gyvenimą? Nori, kad viskas savaime pasidarytų? – pasiūlė burtininkas.

– Nee, nereikia, – atsakė žmogus, – darbas man teikia džiaugsmą. Kartais sunku, bet kokia laimė, kad viską, ko man reikia, moku pats padaryti.

Burtininkas susimąstė.

– Ko gero, tu teisus.. Juk tik ranka mosteliu – ir viskas atsiranda, o džiaugsmo nejaučiu..

– Ir namą gali priburti? – nedrąsiai paklausė žmogus.

Burtininkas mostelėjo ranka – ir priešais juos atsirado didžiulis namas, paskui tvora ir sodas.

– Čia tai bent! – nusistebėjo žmogus. – Tik geriau, kai savo rankomis visa tai padarai.

Burtininkas mostelėjo ranka, ir namas pradingo.

– Duok man savo maišą – pasisiūlė jis, – padėsiu tau jį nešti.

Kelias buvo ilgas.

– Ar dar toli? – paklausė burtininkas.

– Toloka.. – atsakė žmogus.

Pavargo burtininkas nuo neįprasto darbo, bet tyliai nešė sunkų maišą toliau. Nors.. jam taip knietėjo mostelėti ranka, kad tas maišas jau atsidurtų vietoje! Bet jis kantriai ėjo, nes labai norėjo nors kartą gyvenime patirti tikrą džiaugsmą..

Pagaliau žmogus pasakė:

– Atėjome.

Burtininkas numetė maišą ant žemės, nubraukė prakaitą, atsisėdo ant žolės, o jo veidą nušvietė plati šypsena.

– Rodos, pradedu suprasti.. Ačiū, tau, žmogau, už pamoką.

– Ir tau, burtininke, ačiū, – pasakė žmogus, – padėjai man maišą atsinešti.

Nuo tos dienos burtininkas metė savo burtus, pasiliko pas žmogų ir išmoko įvairių darbų. Savo rankomis pasistatė namą, užaugino sodą ir kas rytą su saule ėjo dirbti į laukus.

O dirbo jis su džiaugsmu ir dainavo.. Ir su žmonėmis buvo geranoriškas ir draugiškas. Nes dabar nebuvo jo gyvenime nei dienos be džiaugsmo.

Jis buvo laimingas, nes tapo Burtininku, kuris viską moka pats 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems gražaus savaitgalio 🙂 !

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s