Mėnuo: rugpjūčio 2016

Praregėjimai (24)

Mes vis dažniau skundžiamės, kad neturime laiko, bet net nesusimąstome, kad didžiulę dalį laiko šiandien atima įvairiausios technologijos: žmones tiesiog užbūrė beribės interneto, kompiuterio, televizijos, ryšio priemonių galimybės..

O juk gerąja prasme visos šios technologijos turėjo tarnauti žmogui ir atlaisvinti laiką: juk su jų pagalba galima greitai surasti reikiamą informaciją, lengvai susisiekti su žmonėmis iš bet kurios pasaulio šalies, pažiūrėti aktualią laidą.. O gavosi priešingai: žmogus pradėjo pats tarnauti visai šiai elektronikai, tiesiog rište prie jos prisirišo!

Ir tas prisirišimas jau dažnai liguistas: kiek žmonių kiekvieną laisvą minutę, o kartais ir ištisą parą neatitraukia akių nuo monitorių, planšetų, televizorių ir nei minutei nepaleidžia iš rankų telefonų..

Gal todėl šeimose pamažu nyksta bendri pietūs arba tiesiog nuoširdūs pokalbiai prie arbatos puodelio? Dabar atėję iš darbų ar mokslų, visi paskubomis kažką suvalgo ir skirstosi į savo kambarius, prie savo kompiuterių. Juk ten – visi interesai: darbo reikalai, susirašinėjimas ir pramogos..

O suburia šeimą kartu dažniausiai du nemalonumai: jei staiga atjungia šviesą arba internetą namuose. Tuomet visi trumpai pasišneka apie šį įvykį, draugiškai pasipiktina, ir – vėl išsiskirsto kas sau..

Štai taip – pasirodo, ne tik laiką prarandame, bet ir bendravimą, nuoširdumą, atvirumą. Tai keisčiausias mūsų laikų paradoksas: mes turime įvairiausias ryšių technologijas, bet prarandame svarbiausią ryšį mūsų gyvenime – bendražmogišką dvasinį ryšį..

************

Kiekvieną akimirką mes turime pasirinkimą – gerinti kiekvieną situaciją, nešti šviesą, taiką ir džiaugsmą aplinkiniams, rūpintis kitais ir besąlygiškai padėti, mylėti gyvenimą, tausoti gamtą ir visą gyvybę ir tiesiog būti harmonijos kūrėjais..

Arba – nešti sumaištį ir griūtį, pykti, reikšti pretenzijas, nekęsti, keršyti, pavydėti, meluoti, apgaudinėti, išnaudoti kitus savo tikslams, būti įtampos ir problemų šaltiniu..

Kasdien užduokime sau paprastą klausimą: “Esu harmonijos kūrėjas ar nešu kančią ir griūtį?“ Šis klausimas gali greitai pakeisti mūsų minčių eigą, o kartu – ir mūsų elgesį, ir aplinkinių žmonių gyvenimą..

Kiekvienas geras darbas, kiekviena dora ir tyra mintis didina gėrį Žemėje ir tuo pačiu nesudaro sąlygų blogiui.. (Vedos)

************

Dvasinė pusiausvyra, džiaugsmas ir kūno sveikata tiesiogiai priklauso nuo žmogaus požiūrio į gamtą ir sąveikos su ja.

Jei žmogus visą laiką vaikšto asfaltu, gyvena betoniniame name ir vietoje paukščių čiulbėjimo girdi automobilių ūžesį, tuomet laikui bėgant jį apima nepaaiškinamas liūdesys ir nuovargis.

Bet žmogus nesupranta – iš kur tas nuovargis ir liūdesys, todėl susitaiko su tuo ir gyvena toliau.. O tereikia jam išvažiuoti į gamtą, pasivaikščioti basomis, prisiglausti prie medžio – ir širdis staiga atsigauna, džiaugsmas sugrįžta!

Tai paaiškinti paprasta: kai mažą vaiką atskiriame nuo motinos – jis liūdi, verkia ir laukia susitikimo su mama. Taip ir Žemės gamta žmogui – yra ne kas kita, bet tikra motina. Nematoma energija visi žmonės su ja susieti ir yra jos palaikomi.

Būtent gamtoje žmogus gali pamatyti Kūrinijos dėsnių veikimą, harmoningą sąveiką ir išmintį, kurią pritaikęs savo gyvenime, jis pats gali tapti harmonijos kūrėju. Tai ne tušti žodžiai, apie tai reikia žinoti ir dažniau bendrauti su gamta..  (A. Savrasovas)

************

Parengė ir vertė ruvi.lt

Žako Fresko apdovanojimas

Šių metų liepos 17 dieną JT Generalinės Asamblėjos salėje Žakui Fresko per jo atstovą buvo įteiktas apdovanojimas už miestų projektavimą.

Kaip džiugu, kad Žako Fresko idėjos sulaukia vis platesnio pripažinimo! Labai tikiuosi, kad sulauksime ir jų įgyvendinimo 🙂 .

Čia filmukas apie šį įvykį, o apačioje – sutrumpintas mano vertimas:

… Viskas prasidėjo 1974 metais, kai Žakas Fresko buvo pakviestas į Lary Kingo pokalbių laidą ir buvo pristatytas plačiajai visuomenei. Tuomet Ž.Fresko jau buvo žinomas kaip socialinis inžinierius, pramonės inžinierius, konstruktorius-išradėjas, daugybės patentų autorius, įvairių įmonių ir mokslinių laboratorijų konsultantas.

Laidos vedėjas tuomet pasakė, kad Žakas Fresko žvelgia pernelyg toli į ateitį, bet daugelis žmonių tam dar nepasiruošę, todėl jo nesupranta. Ž. Fresko atsakė, kad kiekvienas kūrybingas žmogus su tuo susiduria. Bet jam reaguoti į tai nėra kada, nes turi daug svarbių darbų..

Ir iki šiol, pastaruosius 85 metus, Žakas Fresko įkvepia žmones savo kryptingumu ir ryžtingu darbu kuriant geresnę visuomenę. Jis yra Venus Projekto kūrėjas, kuris mokslą ir technologijas sumaniai integruoja į vieningą socialinę-ekonominę sistemą, kurios pagrindinė paskirtis – visų žmonių gyvenimo kokybės gerinimas, o ne pelnas.

Mes pradedame judėti ta linkme, mes pradedame ruoštis šiam progresyviam mąstymui, o Žakas Fresko tapo ta kritine jėga, kuri įtakojo šiuos pokyčius.

Žakas Fresko tiesioginiame eteryje dėkoja už garbingą apdovanojimą ir jo viso gyvenimo darbo įvertinimą. Jo tikslas – nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis mes šiandien susiduriame ir pasiūlyti alternatyvas jų sprendimui.

Žakas Fresko padarė išvadą, kad pati visuomenės santvarka sukuria nereikalingas žmonių kančias. O juk jau dabar mes turime visas technines galimybes ir resursus, kurių pagalba galime ženkliai pagerinti dabartines gyvenimo sąlygas.

Šis projektas taip pat siūlo praktines vertybes, kad suteiktų žmonėms geresnį tarpusavio santykių suvokimą ir harmoningos sąveikos su aplinka suvokimą.

Jis siūlo naują socialinę-ekonominę gyvenimo sistemą, kurią jis vadina “Į resursus orientuota ekonomika“. Viena iš svarbiausių jos idėjų – kad visus turimus Žemės resursus mes laikytume visos žmonijos paveldu.

Tam reikalingas išmintingas Žemės resursų valdymas, kurio dėka galime pasiekti aukštą pragyvenimo lygį visai žmonijai. O smulkios reformos dabartinėje visuomenėje tiesiog pratęs visų esamų problemų gyvavimą.

Neseniai sukurta nekomercinė organizacija “Į Resursus orientuota ekonomika“, kuri organizuoja pirmo tokio modernaus miesto statybą. Žakas Fresko kviečia visus norinčius užduoti juos dominančius klausimus šia tema ir prisidėti prie naujojo miesto statybos.

Dabar Žakas Fresko ir jo partnerė Roksana Medouz dirba projekte “The Venus Project“, kuris yra Venus mieste Floridoje. Apie jų veiklą galima plačiau sužinoti tinklapyje thevenusproject.com

Ji kaskart kitokia..

Nedideliame namelyje ant jūros kranto gyveno vienišas vyras.

Jo gyvenimas buvo paprastas, bet laimingas: maisto jis užsiaugindavo, pasigaudavo žuvies, o laisvu laiku ėjo pasivaikščioti jūros krantu.

Jis grožėjosi tolimu horizontu, klausėsi bangų mūšos, o paskui lipo į nedidelę kopą, kur augo daili pušis. Vyras mėgo ją piešti – tokia graži ji jam atrodė..

Bet kartą pradėjo siausti stipri audra: kopą nuplovė didelės bangos, pušį nuvertė, o namelį stipriai apgadino smarkus vėjas ir šėlstanti jūra.

Kai viskas aprimo, vyras atsisėdo ant jūros kranto ir pagalvojo: net jei ir atstatys namą bei pasodins kitą pušį, jis jau niekada nebus toks laimingas, kaip anksčiau.. Viską, kas buvo geriausia jo gyvenime, nusinešė audra..

Bet ėjo laikas, ir gyvenimas pamažu susitvarkė. O vieną dieną vyras susipažino su nuostabia mergina.. Kartu jie praleisdavo daug laiko – mylėjo vienas kitą ir džiaugėsi gyvenimu.

Tačiau kartą mergina dingo iš jo gyvenimo: jos tėvai turėjo išvykti į kitą miestą, ir mergina išvažiavo kartu su jais. Vyras labai skausmingai išgyveno išsiskyrimą – jam atrodė, kad jis jau niekada nebus laimingas ir negalės nieko pamilti..

Nusivylęs ir paniuręs jis klaidžiojo pajūriu, ir pasaulis atrodė jam nemielas. Bet.. netikėtai pamatė išmestą į krantą valtį, kurioje buvo skrynia su daugybe senovinių knygų.

Vyras jomis labai susidomėjo, ir dabar ilgais vakarais skaitė knygas, daug galvojo, ir – vėl pasijuto labai laimingas! Tik štai.. vieną dieną atsirado knygų šeimininkas, ir teko knygas jam sugrąžinti.

Tačiau šį kartą vyras nepasidavė liūdesiui – jam suteikė viltį išmintis, kurią jis perskaitė vienoje iš senovinių knygų: “Mes įsivaizduojame laimę tokią, kokią anksčiau patyrėme, bet ji kaskart ateina vis kitokia“..

Ir jis su džiaugsmu patraukė per gyvenimą.. savo laimės pasitikti 🙂 !

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėtos nuotaikos 🙂 !

Dualumo labirintai

Dualumas – tai pasaulio pažinimas per priešingas reiškinio savybes, arba kitaip – kraštutinumus, poliariškumą. Gimimas iš dvasinio, subtilaus pasaulio į tankų, grubų materialų pasaulį jau yra dualumo apraiška: taip dvasia suteikia gyvybę materialiam kūnui ir – galimybę per jį pažinti materijos ypatumus.

Kiekvienas žmogus – tikras Gamtos ir Kūrėjo vaikas. Kiekvienas vaikas gimsta dvasingas ir jau turi viską, kas reikalinga sveikam ir harmoningam gyvenimo pažinimui: gebėjimą jausti ryšį su gamta, žmonija, savo kūnu bei siela ir gyventi sąveikoje su jais.

Tačiau vaikas patenka į dualios sąmonės visuomenę, todėl jo tyrumas ir žingeidumas yra palaipsniui apribojamas visuomenės realybės suvokimo šablonais. Taip užmigdoma sąmonė: žmogus praranda savo prigimtinius gebėjimus, susitapatina su kūnu ir panyra į proto klaidžiojimus begaliniais kategoriškų konstrukcijų labirintais.

Kai žmogaus prigimtis yra užslopinta, atbunka jausmai, dvasiniai išgyvenimai ir harmonijos pojūčiai, o sąmonė tampa lengvai valdoma ir manipuliuojama iš išorės: jis tiki ir nesvarstydamas vadovaujasi viskuo, kas jam yra sakoma ir rodoma. Nesąmoningas žmogus lengvai pasiduoda negatyviai įtakai, nes negali atpažinti tiesos.

Bet sąmonė visada yra pirminė, todėl mūsų gyvenimas visada priklauso nuo mūsų pasirinkimo – nesvarbu, sąmoningas jis, ar įtakotas iš išorės. Ir kadangi viskas šiame pasaulyje yra susieta, tai disbalansas bet kokiose gyvenimo sferose kuria disharmoniją sąmonėje, ir – atvirkščiai: disbalansas sąmonėje kuria disharmoniją gyvenime. Taip žmogus atsiduria tarsi užburtame rate ir nuolat generuoja negatyvumą..

Susitapatinimas tik su kūnu bei proto išvedžiojimai padaro gyvenimą painų ir labai sudėtingą: pvz., paprastas sąvokas žmonės pavertė sunkiai suprantamomis “intelektualiomis“ žodžių konstrukcijomis, kurios ne tik nereikalingos, bet ir kenksmingos, nes apsunkina ir dar labiau supainioja gyvenimą.

Žmonės apsikrovė nereikalingais daiktais ir naudojasi kaip didžiausia naujove bereikšmiais išradimais.. Jie ima iš gamtos viską, ją niokoja ir šiukšlina, bet nieko jai negrąžina. Gyvenime dabar tiek daug nereikalingo ir kenksmingo, kad žmonės jau praranda nuovoką – kas iš tiesų yra svarbu, vertinga ir reikšminga.

Žmonės tvirtina, kad yra dvasingi: jie medituoja, meldžiasi ir atlieka religines apeigas, o apsisukę – meluoja, sukčiauja, žudo, vagia ir kursto nesantaiką. Geriausius savo gyvenimo metus jie skiria beprasmiškam bėgimui ir kovai: kas svarbesnis, turtingesnis, stipresnis, galingesnis, įtakingesnis, protingesnis..

Visa tai – gyvenimo dualume labirintai ir paradoksai, kuriuos daugiau ar mažiau patiria kiekvienas žmogus. Todėl nereikia savęs kaltinti – dualumo kelio be klaidų tiesiog nėra.. Ir dauguma žmonių jau mato ir jaučia visą neteisybę bei širdies gilumoje trokšta, kad viskas pasikeistų, bet nori.. kad tuos pokyčius padarytų kažkas kitas.

Tačiau turime atminti: pasaulis keičiasi tik dėka tų žmonių, kurie nori jį pakeisti į gerąją pusę, ir – nepriklausomai nuo tų žmonių, kurie nenori jokių gerų pokyčių. Tai evoliucijos dėsnis: gyvenimas palaiko kiekvieną, kas skleidžia meilę, vienybę ir harmoniją. Todėl kiekvienas sąmoningas, nešantis gėrį pasauliui žmogus yra svarbus ir reikalingas.

Žadinkime savo žmogišką prigimtį ir vaduokimės iš dualumo labirintų – mokykimės gyventi besąlygiškos meilės, vienybės, geranoriškumo ir bendradarbiavimo visų labui energijose. Atverkime savo širdis – tik su atvira širdimi galime pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra, o kartu ir visas dualumo iliuzijas, kraštutinumus ir apribojimus bei nuo jų apsivalyti.

Nustokime savo gyvenime taikyti kategoriškumą – teisti kitus, konkuruoti, kenkti kitiems žodžiu ar veiksmu. O savo veiksmuose venkime kraštutinumų – pervargimo, blaškymosi, beprasmiškos rizikos, ekstremalumo, emocinių protrūkių, agresijos. Taip atgausime dvasinę pusiausvyrą ir proto ramybę.

Gyvenimas dualume – vertinga patirtis, bet ji negali tęstis amžinai. Jau matome ir suprantame tokio gyvenimo pasekmes ir galime žengti sekantį žingsnį – į gyvenimą be dualumo rėmų: laisvą, beribį, kupiną įkvėpimo, kūrybos, vienybės ir begalinio tobulėjimo visų labui 🙂 ..