Atsakomybės mastas

Sukūrė programuotojas naują kompiuterinį žaidimą.

Pagal principą – jei yra kovos be taisyklių, tai kodėl negalima be jų ir žaidime?

Nors, jei tiksliau, taisyklės tame žaidime visgi buvo: reikėjo bet kokiais būdais pasiekti finišą.

Ir viskas, kas tam trukdo, neturi tavęs blaškyti ir atitraukti!

Pamatysi, pavyzdžiui, aklą senutę, kuri negali pereiti gatvės, arba pakliuvusį į bėdą žmogų – net nebandyk jiems padėti. Nes prarasi vertingus taškus, arba – dar blogiau – gausi baudą.

Pardavė programuotojas gamintojams savo žaidimą.

Gavo didelius pinigus.

Automobilį nusipirko.

Sodą…

O žmonės pirko tą žaidimą vaikams, nes jis labai jiems patiko!

Ėjo laikas.

Pražilo programuotojas.

Užaugo vaikai.

Važiavo jis kartą automobiliu iš miesto į sodą.

Ir staiga kelyje jam suskaudo širdį.

Ir taip suskaudo – kad tiesiog bėda!

Reikėtų greitąją kuo skubiau iškviesti – bet, lyg tyčia, sustojo jis žemumoje, kur nėra telefono ryšio.

Pabandė jis pravažiuojančius automobilius stabdyti.

Bet visi, lyg tyčia, lėkė pro šalį nesustodami.

Pirmas… penktas… dešimtas…

Ir taip skubėjo, tarsi kažkur didžiausias gaisras būtų prasidėjęs!

Ir tik vienas po ilgo laukimo sulėtino greitį ir sustojo šalia jo.

“Pagaliau!“ – apsidžiaugė buvęs programuotojas, – “Štai kas mane išgelbės!“

Bet pasirodęs pro nuleistą langą jaunas vairuotojas, net neišklausęs jo, paskubomis šūktelėjo:

– Ei, tėvai, kur čia posūkis į N miestą?

– Koks posūkis? Koks miestas? – pralemeno programuotojas. – Argi tu nematai, kad man labai bloga?

– Matau! – linktelėjo vairuotojas. – Bet jei aš užsiimsiu jumis, tai prarasiu taškus.. tai yra… atleiskite, laiką ir pinigus!

Ir, staigiai rovęs iš vietos, nudūmė dideliu greičiu tolyn.

– Ir kas gi jus išmokė tokio beširdiškumo? – šūktelėjo jam pavymui buvęs programuotojas.

Ir staiga susigėdęs nutilo ties sakinio viduriu.

Jau kas, jei ne jis, turėjo žinoti atsakymą į šį klausimą…

Autorius vienuolis Varnava, vertė ruvi.lt

Visiems gero savaitgalio 🙂 !

Reklama

Apie tuščiažodžiavimą

Tuščiažodžiavimas – polinkis kalbėti daug ir tuščiai, iškreipti žodžių prasmę, kalbėti aptakiai, paviršutiniškai, apie neesminius dalykus. Apie tai sakoma: malti liežuviu, pilstyti iš tuščio į kiaurą, arba – tušti kibirai garsiai skamba..

Kai žmogus kalba konkrečiai ir į temą – jo kalba yra prasminga ir todėl įdomi pašnekovui. Toks žmogus atviras ir nuoširdus. Tiesa visada paprasta, jai nereikia daugybės žodžių, nes prasmė perteikiama trumpai ir aiškiai.

Tuo tarpu kalbant daug ir įmantriai, žodžiai praranda prasmę, todėl tokia kalba virsta tuščiažodžiavimu. Ji pasidaro neįdomi, nes sunkiai suprantama. O kai žodžiai kalboje praranda savo tikrąją prasmę, arba prasmė iškreipiama – tuomet kiekvienas žmogus juos supranta savaip.

Kadangi tuščiažodžiavimas yra paplitęs, žmonės vis sunkiau supranta vieni kitus. Bendraudami žmonės ne tik nesupranta vienas kito, bet ir negali aiškiai išreikšti tai, ką nori pasakyti ir ką jaučia. Dėl to kyla nesusipratimai ir konfliktai.

Kai iškreipiama ar prarandama žodžių gausoje jų prasmė, kalba pasidaro labai sudėtinga – nes tam, kad kažką paaiškintume, prireikia vis daugiau žodžių ir vis sudėtingesnių sakinių konstrukcijų.

Tai galima pamatyti įvairiuose dokumentuose, oficialiuose raštuose ir net mokyklų vadovėliuose. Ypatingų aukštumų šioje srityje pasiekė teisinių dokumentų kalba.

Tuščiažodžiavimo apstu ir viešoje informacinėje erdvėje: tai, ką galima būtų pasakyti vienu sakiniu, išplečiama į dešimtis sakinių. Žmonių dėmesį stengiasi patraukti skambiomis antraštėmis, o turinys dėl “pilstymo iš tuščio į kiaurą“ palieka slogų įspūdį.

Taigi, tuščiažodžiavimas po truputį ištrina kalbos paprastumą, aiškumą ir tikslumą. Matome labai keistą reiškinį: žmonės kalba viena kalba, bet vis blogiau supranta vieni kitus. Ir pokalbyje kiekvienas nori tik kalbėti, todėl išklausyti jau nėra kantrybės..

Toks bendravimas vargina, nes kartu su nereikalingų žodžių srautu mes eikvojame savo laiką ir savo psichinę energiją. Ir nesvarbu – kalbame patys, klausome kito žmogaus ar pokalbių laidos postringavimų – po to jaučiamės pavargę ir išsekę.

Bet gi viskas mūsų rankose 🙂 .. Briskime iš to tuščio plepėjimo balos! Mokykimės kalbėti iš esmės, mokykimės išklausyti ir užmegzti abiems pusėms įdomų pokalbį!

Dalinkimės viskuo iš širdies: tuo, kas patirta ir išgyventa, kas sukurta ir suprasta, jauskime atsakomybę už savo žodžius.. Skaitykime, klausykime ir žiūrėkime tik tai, kas mus dvasiškai praturtina ir įkvepia!

Sakoma, kad gėris tylus, nes geri darbai matomi visiems be kalbų, o išdidumas – plepus, nes nori puikuotis ir girtis kiekvienu savo žingsniu. Polinkis daug kalbėti, tuščiažodžiauti – neramaus proto požymis.

Kurkime harmoniją bendravime, būkime atviri ir nuoširdūs.. Daug žodžių nereiškia daug išminties, juk vienu sakiniu kartais galime pasakyti daugiau, nei šimtais žodžių 🙂 .

O pabaigai – alegorinė istorija apie tuščiažodžiavimą 🙂 ..

Vieną dieną pas Mokytoją atėjo žmogus, kuris garsėjo savo pomėgiu daug kalbėti. Vos įžengęs pro duris, jis tuoj pradėjo pokalbį:

– Mokytojau, tu toks išmintingas, ir tai – puiku, bet tu taip mažai kalbi, o tai – jau blogai! Ar nebijai, kad nespėsi išdėstyti mokiniams visos savo sukauptos išminties?

Mokytojas tik nusišypsojo ir atsakė:

– Skubantis išreikšti savo išmintį tuščiažodžiavimu panašus į valstietį, kuris pridėjo į miltus kelio dulkių – kad miltų būtų daugiau, bet galiausiai sugadino visą duoną..

Bet plepusis žmogus nenustygo:

– O aš, Mokytojau, vis vien bijau, kad nespėsiu visko pasakyti per savo gyvenimą..

– Tavo vietoje, – atsakė Mokytojas, – aš bijočiau nesuspėti paskui savo žodžius 🙂 ..

Keistas skelbimas

Ir ko tik nebūna gyvenime!..

Vienos šalies sostinės laikraštyje pasirodė keistas skelbimas: “Parduodami tėvai: tėvas – 70 metų, ir motina – 65 metų.“ Ir toliau buvo nurodyta pardavimo suma.

Perskaitę šį keistą skelbimą, žmonės stebėjosi: “Na, ir laikai atėjo! Jau ir tėvus vaikai parduoda!“ Kiti piktinosi: “Ir kaip valdžia tokius dalykus leidžia?!“

Skelbimas sukėlė daug triukšmo. Jį aptarinėjo ir namuose, ir gatvėje, kaip didžiausią sensaciją..

Laikraštis su skelbimu pateko į rankas vienai jaunai šeimai, kurių tėvai neseniai žuvo automobilio avarijoje. Jie labai liūdėjo dėl netekties, todėl šis skelbimas jiems pasirodė labai jau ciniškas.

Jie bandė įsivaizduoti, kaip jaučiasi tie nelaimingi tėvai tokioje situacijoje, ir kaip sunku jiems priimti šitokį nežmonišką savo vaikų sprendimą.

Galiausiai sutuoktiniai nusprendė išpirkti tuos tėvus ir apgaubti juos savo meile.. Jie surinko reikiamą sumą ir išvyko pagal nurodytą adresą.

Kai jaunoji pora atvyko, pamatė gražų namą su dideliu sodu ir daugybe gėlių. Iš pradžių jie pagalvojo, kad suklydo, bet visgi nusprendė pasitikslinti ir paskambino į duris.

Duris atvėrė pagyvenęs vyras. Sutuoktiniai papasakojo, kad atvyko pagal skelbimą laikraštyje ir apie tai, kad neseniai neteko savo tėvų, ir todėl nori išpirkti paminėtus skelbime tėvus.

Vyras šypsodamasis tylėjo.. Pora pamanė, kad suklydo ir pradėjo atsiprašinėti už sutrukdymą.

– Ne, ne, jūs nesuklydote, prašau užeiti, – atsakė kiek sutrikęs vyras, – aš tuoj pakviesiu žmoną.

Netrukus jis sugrįžo su žmona, ir abu viską paaiškino:

– Suprantate, mes iš tiesų esame šio namo savininkai. Bet mes neturime vaikų, todėl nėra kam visa tai palikti. Štai dėl to mes ir sugalvojome tokį skelbimą.. Nusprendėme, kad į jį atsilieps tik padorus žmogus.. Ir atvirai pasakius, nesitikėjome, kad atsiras pirkėjas tokiai “prekei“, nors iš tiesų nieko nereikia “išpirkti“.. Todėl mes labai džiaugiamės, kad yra tokių gerų žmonių, kaip jūs. Tikimės, kad nuo šios dienos mes tapsime viena draugiška šeima 🙂 ..

Autorius nežinomas, vertė ruvi.lt

Visiems saulėto savaitgalio 🙂 !

 

Praregėjimai (18)

Tai, kas nupirkta už pinigus, verta tik pinigų. Tai, kas išprašyta, pavogta, pasisavinta, pagrobta  – vieną dieną vienaip ar kitaip bus atimta su kaupu. Tik tai, kas dovanojama ar daroma iš širdies, besąlygiškai, su meile – yra iš tikrųjų vertinga mūsų gyvenime, nes tai kuria harmoniją. (Mudži)

************

Kai kalbame apie dvasingumą, žmonės dažniausiai galvoja, kad turime omenyje religiją. Priešingu atveju dvasingi žmonės laikomi keistuoliais ar net sektantais, nes žmonės nelabai supranta, kas yra dvasingumas.

O iš tiesų dvasingumas dovanoja mums laisvę sekti paskui savo širdies balsą, t.y., būti savimi: išskleisti savo prigimtinius gabumus ir būti geriausiais, kokiais tik galime, žmonėmis..

Visi dvasingo žmogaus poelgiai remiasi Meile, Tiesa, Sąžine, Atsakomybe. Jame nėra egoizmo, jis aiškiai suvokia Vienybės principą, todėl galvoja apie visų gerovę – tik dvasingi žmonės harmonizuoja šį pasaulį..  (Dž. Krišnamurtis)

************

Mes esame jauni, kol esame lankstūs. Pažiūrėkite į mažus vaikus: kokie jie vikrūs, judrūs, lankstūs.. O su amžiumi mes stabarėjame ir kietėjame. Tačiau retas žino, kad tai toli gražu ne tik kūno problema..

Mes galime visą gyvenimą išlikti lankstūs. Ir tai pirmiausia vidinis žmogaus lankstumas. Apie ką aš kalbu? Pažiūrėkite: kai žmogus myli, jis tarsi “išsiplečia“, spinduliuoja, jis pasiryžęs apkabinti visą pasaulį..

O kai žmogus bijo, jis tarsi susitraukia, sulenda į savo kiautą.. Ir jei žmogus ilgai užsibūna baimėje, jo gyvenimo energija netenka elastingumo. Ji pasidaro lyg užsistovėjusi pelkė, ir tuomet baimė pradeda įtakoti visą žmogaus gyvenimą. Žmogus stabarėja, tampa nelankstus.

Todėl nepamirškite, kad baimė ir kitos negatyvios būsenos tėra įrankis, skirtas reaguoti į kritines situacijas. Neleiskite joms tapti pastovia būsena, neleiskite joms mažinti jūsų lankstumą.

Vaikai gimsta su šiuo žinojimu, todėl labai greitai persijungia iš vienos būsenos į kitą ir yra neįtikėtinai lankstūs ir energingi. O jų “bazinė“ būsena – atvirumas ir dėmesingumas pasauliui.

Taigi, lankstumas – tai gebėjimas pereiti iš vienos būsenos į kitą, tai laisvas gyvenimo energijos tekėjimas, nuo kurio priklauso ir mūsų kūno lankstumas. (Ošo)

************

Sunkumai su saviraiška prasideda tuomet, kai žmonės įsivaizduoja, kad pašaukimas – tai kažkokia profesija ar kažkokia labai ypatinga veikla..

O iš tiesų pašaukimas – tai sąveikos būdas su šiuo pasauliu. Jei ši sąveika atneša jums džiaugsmą, jus įkvepia ir pagerina šį pasaulį – jūs teisingame kelyje.

Ir tai nesusiję nei su išoriniais priimtais šablonais, nei su aplinkinių vertinimais, nei su finansine nauda. Tai gali būti daug kas: pomėgis auginti gėles ir puoselėti sodą,  gebėjimas suprasti ir padėti žmonėms ar įvairiausia  kūryba..

Būtent žmogaus būsena parodo, ar jis atrado savo pašaukimą. Klausykite savo širdies..

************

Yra žmonės, kurių apkabinime jauti vaidybą ir šaltį.. Jų geranoriškumas apsimestinis, o jų nuoširdumas dirbtinis.. Todėl norisi išvengti tokio apkabinimo ir kuo greičiau ištrūkti, nes jis atstumia ir kausto..

O yra žmonės, kurie mus apkabina, ir.. mes pasijuntame šiltai ir jaukiai, lyg namuose. Pasijuntame savi, pasijuntame reikalingi.. Pajuntame nuoširdų rūpestį ir meilę. Ir labai norisi kuo ilgiau pabūti tokiame glėbyje – kas gi norės palikti jaukius namus 🙂 ?..

************

(Parengė ir vertė ruvi.lt)

 

Pinigų visuomenė

*Pinigai dabartinėje visuomenėje statomi aukščiau visko, jais viskas dabar matuojama. Dorovė, dvasingumas, sąžinė laikomi nepraktiškais dalykais, nes.. neneša pelno. Toks tarnavimas pinigams turi labai blogas pasekmes: bujoja apgaulė, išnaudojimas, konkurencija, korupcija..

*Akivaizdu, kad sąžiningo pinigų paskirstymo, arba tiksliau – atlyginimo už darbą – nėra. O ir sąvoka “darbas“ dabar sunkiai apibrėžiama, nes  dirba visi daugmaž tiek pat laiko per dieną, o atlygis kartais skiriasi dešimtis kartų, ir tikrai ne sąžiningai dirbančio žmogaus naudai. Ir nors daugelio darbų naudingumas kelia abejones, bet šiandien darbu vadinama viskas, už ką gaunami pinigai.

*Dabar žmones visapusiškai skatina kuo daugiau vartoti, pirkti daiktus, kurie dažnai visiškai nereikalingi. Reklama meistriškai kuria dirbtinus poreikius.. Taip veikia visa vartotojų visuomenės sistema, grįsta pinigų uždirbimu ir jų išleidimu. Tai tarsi užburtas ratas: uždirbi-išleidi, uždirbi-išleidi, ir nuolat kažko reikia, nuolat kažko trūksta..

*Bet mums tikrai nereikia tiek daug daiktų! Būtinų fizinių žmogaus poreikių ne tiek jau daug: tai maistas, drabužiai, pastogė. Niekas neneigia įvairių technikos naujovių, kurios pagelbėja gyvenime. Tačiau visa tai neturi užimti tiek daug laiko mūsų gyvenime ir neturi griauti gamtos..

*Pavyzdžiui, dabar sunku apsieiti be automobilio – juk reto žmogaus darbovietė šalia namų, o ir laisvalaikiu smagu juo keliauti.. Ir galima būtų turėti nedidelį patogų automobilį, bet.. reklamos dirbtinai sukurtas “prestižas“ skatina pirkti didelę, naujausios laidos brangią mašiną, todėl dažniausiai – į skolą.

*Gerai būtų, jei gamintojai iš tiesų gamintų geras mašinas – jie tai ir darė, kai pradėjo automobilių gamybą: gamino automobilius, kurie gerai veikė maždaug 50 metų.. Tačiau ir čia gobšumas pakišo koją, todėl buvo įvestas taip vadinamas “suplanuotas susidėvėjimas“ – kad padidėtų vartojimas.

*Tai reiškia, kad ne tik automobiliai, bet ir kompiuteriai ar bet kokia kita technika gaminama taip, kad po garantinio laikotarpio pradėtų gesti. O kadangi atsarginių detalių ir remonto kainos sukeltos – vartotojui kartais labiau apsimoka pirkti naują daiktą, nei taisyti sugedusį.

*Ir vėl įtraukia vartojimo karuselė.. Žmonės skiria tam labai daug savo gyvenimo laiko, todėl ir tarpusavio santykiams tiesiog nelieka laiko: bendravimas sunkiai užsimezga, nesiklosto, išyra.. Nes žmonės galvoja tik apie pinigus – pinigai tampa jų gyvenimo centru.

*Todėl ir tėvai jau ne tokie, kaip anksčiau: nei mama, nei tėvas neturi laiko savo vaikams, nes labai daug dirba. Paradoksas: jie dirba, kad pasirūpintų savo vaikais, o vaikai dėl to lieka be tėvų dėmesio. Tėvai perka vaikams įvairius daiktus, bet neturi laiko bendravimui su jais. Vaikai negauna tėvų meilės ir šilumos..

*Taigi, santykiai byra, žmonės svetimėja, nes žmonėms reikia pinigų. Šioje visuomenėje viskas remiasi pinigais ir tuo, ką ir kiek jūs galite nusipirkti. Toje jūsų perkamojoje galioje – jūsų “vertingumas“. Be pinigų net humaniškų profesijų žmonės nesuteiks jums pagalbos.  Ir tai ne fantastika, tai mūsų visų gyvenimo realybė šiandien..

*Toks vartotojiškas požiūris į gyvenimą paliečia viską: draugai turi būti naudingi, o meilė labai jau pradėjo priklausyti nuo pinigų kiekio. Visi žmonių tyri jausmai ir dorybės sumenkėjo ir palengva nyksta. Jų vietoje atsirado pragmatiškumas ir savanaudiškumas.

*Tai ryškiai matoma žmonių požiūryje į gyvenimą: net pasakodami apie mylimą žmogų, žmonės pirmiausiai pabrėžia jo materialinę padėtį, giriasi jo dovanotais daiktais, o tėvai skaito atlikę savo pareigą, jei perka savo vaikams brangius daiktus ar sumoka už mokslą prestižinėje mokslo įstaigoje.

*Atrodytų – visi taip elgiasi, kas gi čia blogo? Bet ar visada “visi“ elgiasi teisingai? Turėtume žvelgti plačiau – ar harmoninga tokia visuomenė, ar laimingi joje žmonės? Ar gali pinigai būti žmonių gyvenimo pagrindu? Kokios tokio gyvenimo pasekmės? Ir kaip nutiko, kad iš mainų priemonės pinigai tapo priemone sumokėti už savo laisvę ir žmonių tarpusavio santykių reguliavimo priemone?

*Į šiuos svarbius klausimus kiekvienas turi atsakyti sau pats – tik taip galima pamatyti visą pinigų visuomenės gyvenimo absurdiškumą. Tokioje visuomenėje žmogaus nevadina žmogumi, jį vadina vartotoju. Ir tai nusako esmių esmę – pinigų visuomenėje žmogus praranda žmoniškumą, o atsiradusią vidinę tuštumą bando užpildyti daiktais.

*Yra toks posakis: “Tik tuomet, kai bus nukirstas paskutinis medis, žmonės supras, kad pinigai yra nevalgomi.“ Nebūkime vartotojais, būkime žmonėmis! Mes galime gyventi kitaip, nes yra alternatyva – į resursus, o ne į vartojimą orientuota ekonomika.

*Kiekvienas iš mūsų turi pasirinkti – būti vartotoju ir priemone kažkam pralobti, ar vis dėlto atsigręžti į savo žmogišką prigimtį ir pradėti gyventi žmoniškai: pirmiausiai savo šeimoje, o paskui ir žmonių bendruomenėje – dirbti ir kurti visų gerovei ir labui 🙂 .

(Mintys iš Žako Fresko paskaitų, parinko ir vertė ruvi.lt)

Su šypsena :)

*Jei močiutė sako, kad gerai atrodote, reiškia, laikas skubiai lieknėti..

*Kai kurie žmonės automobiliu važiuoja iki sporto salės tam, kad pavaikščiotų bėgimo takeliu.

*Ar žinote, kodėl sudaužyta lėkštė laimę neša? Todėl, kad jos plauti nereikės..

*Pamenu, vaikystėje mama sakydavo: “Ir ką, jei visi vaikščios suplyšusiomis kelnėmis – ir tu taip vaikščiosi?“ Nežinau, kas pirmas tai pradėjo.. bet tai suveikė!..

*Už nugaros – gyvenimo patirtis.. O kažkada ten buvo sparnai!

*Kuo vyresnis tampi, tuo aiškiau supranti, kad gimtadienis kartą per metus – ne taip jau ir retai..

*Kol nesužinojau, ką apie mane kalba, net neįtariau, kad taip įdomiai gyvenu!

*Internetas – stebuklų šalis: užeini ten ir.. dingsti.

*Kai pastatote virti sriubą ir prisėdate prie kompiuterio, būtinai pasiimkite su savimi šaukštą – jis primins jums, ką ketinote padaryti.

*Interneto paradoksas: jis suvienija žmones, kurie yra toli ir išskiria su tais, kurie yra šalia.

*Greitas ir lengvas būdas atitirpdyti šaldytuvą: išjungi šaldytuvą, truputį pabūni internete, ir – tadaaaamm! – šaldytuvas ne tik atitirpo, bet ir visiškai išdžiuvo!..

*Žmonės, rašantys “nzn“ vietoje “nežinau“ – ką jūs darote su mase sutaupyto laiko?!

*Tik moteris gali viena ranka virti sriubą, kita valyti dulkes, viena akimi sekti vaikus, kita – žiūrėti serialą, koja valyti grindis, petimi laikyti telefono ragelį ir sakyti draugei: “Ne, aš dabar neužimta..“

*Kiekvienuose namuose moteris visada turi savo atskirą kambarį, kuriame daro, ką nori: nori – valgyti verda, nori – indus plauna..

*Jei vyras nuėjo į parduotuvę duonos, jis pareis su duona. Jei moteris nuėjo.. Ji parneš: jogurtą, sausainukų, arbatos, pieno, šokoladuką, mandarinų.. gali būti, kad parneš ir duonos..

*Moteris išteka tikėdamasi, kad jos vyras pasikeis. Vyras veda tikėdamasis, kad moteris niekada nepasikeis. (Abu klysta..)

*Vyras ryte prabunda toks pat gražus, kaip ir užmigo. O su moterimi per naktį įvyksta nepaaiškinamos metamorfozės..

*Ne moteriškas užsiėmimas – tylėti..

*Ne vienas vyras pasvajoja, kad jo žmona dirbtų kažkokioje slaptoje tarnyboje.. Tuomet ji neturėtų teisės kasdien pasakoti apie tai, kas nutiko jos darbovietėje.

*Visi pasaulio marketologai yra bejėgiai prieš vyrą su pirkinių sąrašu rankoje.

*Tik atsisėdęs į lotoso pozą ir atsipalaidavęs suvoki paprasčiausius dalykus: reikia išplauti grindis po spinta ir.. štai kur nusimetė telefono pakrovėjas!

*Laimė – tai kuomet artimi ir mylimi žmonės yra sveiki! Visa kita suremontuosime, pataisysime, išspręsime, išgyvensime, nupirksime, pamiršime..

*Jei diena apsiniaukusi, švieskime savo gerumu – ir aplink kaipmat bus šviesiau 🙂 !

(Parinko ir vertė ruvi.lt)

Visiems smagios pavasarinės nuotaikos 🙂 !!