Praregėjimai (19)

Kūrėjo paskirtis – laisvai ir nevaržomai kurti. Vergo paskirtis – dirbti privalomą, priverstinį darbą. Jei visuomenė ugdo paklusnius vergus, slopindama žmonių prigimtinį kūrybinį potencialą – tai pirmas elementaraus išnaudojimo požymis. Tokia sistema verčia žmones atverti pinigines, o ne širdis. (Ž.Fresko)

************

Vienas iš mūsų klaidingų įsitikinimų yra tame, kad laikome žmones gerais, piktais, kvailais, protingais. Žmogus gali vystytis, ir jame yra visos galimybės: buvo kvailas – tapo protingu, buvo piktas – tapo geru, ir atvirkščiai. Tame yra žmogaus didybė. Ir todėl negalima žmogaus smerkti: tu jį pasmerkei, o jis jau pasikeitė.. (L. Tolstojus)

************

Jei ir yra kažkokia būtybė, kurią vadiname “velniu“, tai – žmogus, paminęs savo dvasinę prigimtį, širdies tyrumą, ir trypiantis, žlugdantis arba žudantis kitus žmones dėl savanaudiškumo, valdžios ar pasitenkinimo..

O “pragaras“ – tai kuomet dailininkas dirba krovėju, mokytojas parduoda bandeles, o išradėjas valo batus.. “Pragaras“ – tai visuomet kūrybinės energijos ir būties neatitikimas.

************

Visas žmonijos evoliucinis planas pasidaro aiškus, kai sukauptą išmintį, dvasinius mokymus ir sakralines žinias apibendriname keliais sakiniais.

Iš pradžių mes gimstame čia, dualiame pasaulyje, materialiame kūne, su tam tikru užmaršties šydu – mes neprisimename savo dvasinės prigimties, todėl susitapatiname su kūnu, susipažįstame su materija ir.. pradedame kovą už būvį. Mes panyrame į žemas būsenas, todėl mūsų veiksmai turi negatyvias pasekmes (karmą).

Vėliau mes palengva atsikratome užmaršties šydo ir neišmanymo, ir pradedame busti iš iliuzijų – sąmonė aiškėja, mes pradedame atsiminti savo dvasinę prigimtį ir suprasti savo veiksmų pasekmes, o širdyje bunda tyra, besąlygiška Meilė.. Mes augame dvasiškai – sąmoningai atsisakome negatyvumo (valome karmą).

Po to padedame ir kitiems prisiminti savo dvasinę prigimtį ir mus visus vienijančią jėgą – besąlygišką Meilę. Savo būsena ir savo gyvenimu tampame pavyzdžiu bundantiems.

Su kiekvienu bundančiu ir prabudusiuoju skaidrėja bei valosi nuo negatyvumo ir Žemės energetika, keičiasi kolektyvinė žmonijos sąmonė. Šių pokyčių metu neišvengiamai kyla chaoso periodas, nes vienu metu gyvuoja du pasauliai: agonijoje gęsta senasis, o naujasis dar tik užgimsta.

Bet du pasauliai vienu metu ilgai gyvuoti negali, todėl vieną dieną senasis pasaulis galutinai užgęsta, o naujasis pradeda matomai skleistis: įvyksta evoliucinis žmonijos sąmonės šuolis į aukštesnį sąmoningumo lygmenį.

Ir tai jau visai kitoks gyvenimas: aukšta sąmonė – tyra sąmonė, laisva nuo iliuzijų ir negatyvumo. Todėl ir vertybės aukštos: Meilė, Tiesa, Taika, Vienybė, Kūryba, Atsakomybė, Santarvė.. (P.Dynov)

************

Vartojimas, indeksai, pasiūla, reitingai, BVP, rodikliai.. Kas čia per kalba? Kiek keistų, šaltų, ir, iš esmės, beverčių žodžių prigalvota šiame pinigų ir vartojimo chaose!

Tai dirbtinai sukurti miražai ir iliuzijos, kurie jau valdo mūsų gyvenimą. Pinigai valdo ten, kur baigiasi meilė..

Tuo tarpu realūs mūsų visų gerovės rodikliai yra: darna šeimoje, tautos gerovė šalyje, taika pasaulyje, tautų sandrauga visos žmonijos labui, žmoniškumas ir meilė, pagarba visai gyvybei ir planetai..

************

Puoškime šį pasaulį savo besąlygiška meile, užpildykime jį savo širdies gerumu – tuo mes labiausiai padėsime Kūrėjui ir visos žmonijos evoliucijai. Tai ir yra gyvenimo prasmė, kurios mes visi taip ieškome 🙂 ..

************

Parinko ir vertė ruvi.lt

Reklama

8 mintys apie „Praregėjimai (19)“

  1. …taip, gal vis tik kada tai…
    —————————
    …susilies…
    *****
    …dainuoja ,
    siela
    ilgesį ,
    pro šalį
    lekiant
    traukiniui
    greitajam…
    tik ką gi ,
    išdainuos ?,
    ir kur jis
    benulėks…
    tiktai ,
    akimirką
    tą vieną ,
    jų siekiai ,-
    susilies…
    tam ,
    amžinybės
    horizonte…
    pavirsdami ,
    taip mūsų
    ieškomos ,
    prasmės
    aidais…
    *****
    2011-07-17
    ——————–

    Patinka

    1. Labas, Ramzi 🙂

      Iš vienos pusės – taip, nes įvairūs mąstymo šablonai ir įsitikinimai su amžiumi įsitvirtina kartais nepajudinamai.

      Iš kitos – būtent dėl vyresnio amžiaus ir įgytos patirties žmogus jau pradeda matyti įvairius dėsningumus, kurie valdo gyvenimą: supranta veiksmų pasekmes, išmoksta skirti tiesą nuo melo, mato skirtumą tarp negatyvumo ir pozityvumo, skiria tikras vertybes nuo netikrų ir jo jau neblaško laikinos iliuzijos.

      Tokie suvokimai pastūmėja žmogų keistis. Tuomet žmogus keičiasi, pastūmėtas noro suprasti, pažinti, išsiaiškinti – o tai yra pati stipriausia dvasinio augimo ir tobulėjimo motyvacija.

      Manau, kad būtent todėl visuomenėje taip negerbiami vyresni žmonės – nes jie tampa nepatogūs, net pavojingi dėl to, kad supranta daugiau ir mato viską taip, kaip yra, o ne taip, kaip mums sako 🙂 .

      Žmonės dabar per daug “prilimpa“ prie įvairių masinio informavimo šaltinių, kurie ir jauniems, ir vyresniems kalte įkala tam tikrus požiūrio taškus, kuriuos žmonės paskui kartoja kaip “savo nuomonę“. Pakanka bent pusmečiui atsisakyti televizoriaus, masinės spaudos – ir žmogus pradeda matyti patį gyvenimą, o ne kalbas apie jį.

      Įsitikinimai nekeičiami tik todėl, kad kažkas sako priešingai. Įsitikinimai keičiami, kai gyvenimas parodo, kad tie įsitikinimai yra klaidingi. Tiesiog nepraraskime budrumo – tam labai padeda pasaka apie nuogą karalių 🙂 .

      Patinka

      1. Manau reikia suvokti, kad laimė neateina iš išorės. O jos reikia ieškoti savo viduje:)
        Ačiu už išsamų atsakymą.

        Patinka

  2. Tikra tiesa, Ramzi, tai labai svarbus suvokimas: laimė – tai būsena, kuri gimsta iš vidinės pilnatvės. Kad ateitų ta pilnatvė, reikia susigrąžinti orumą, sąmoningumą, kūrybingumą, vienybės pojūtį ir gebėjimą besąlygiškai mylėti 🙂 .. Būti savimi. Būti Žmogumi. O bėgimas į išorinius blizgučius – tai bėgimas nuo savęs.

    Visada smagu kartu pasvarstyti – dažnai mintys ir klausimai komentaruose būna įdomesni už pačią temą, ir kartais iš tų minčių gimsta idėjos kitoms temoms 🙂 .. Ačiū!

    Patinka

    1. Išsitiesk. Giliai giliai įkvėpk.
      Viskas yra gerai.
      Visa, ką nuveikei, norėjai nuveikti.
      Šią akimirką veiki tai, ką šią akimirką labiausiai nori veikti (t.y., skaitai šias eilutes?).
      Atėjai į šią Žemę ne tam, kad pateisintum kažkieno lūkesčius, o tam, kad džiaugtumeisi.
      Ieškok savo džiaugsmo šaltinių.
      Ieškok savo džiaugsmo būdų.
      Ieškok savo Džiaugsmo žygių bendražygių.
      Ir rask.
      To ir linkiu 🙂

      Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s